Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiajam Č. S. J., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, kaltinamajam A. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 10 p., 187 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2012-09-30, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) prie 10-to namo pirmos laiptinės, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas sulaikymo ir nepaklusęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulio Č. S. J. teisėtam reikalavimui nusiraminti, tyčia nemažiau tris kartus bandydamas rankos kumščiu suduoti jam į veidą, tačiau pastarajam smūgių išvengus, po to vieną kartą įspirdamas į dešinę koją bei pargriaudamas patrulį Č. S. J. ant žemės, padarė jam dešinio kelio sumušimą su vidinio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. A. 2012-09-30, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) prie 10-to namo pirmos laiptinės, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikytas ir patalpintas į policijos tarnybinį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia spardė kojomis galinių automobilio durelių stiklo apsaugines groteles, taip sugadindamas apsaugines groteles bei galinių kairės pusės durelių vidinį apmušimą ir tokiais veiksmais draudimo bendrovei “Bta Insurance Company” SE filialas Lietuvoje padarė 194,16 Lt žalą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2571/12(02) nukentėjusiajam Č. S. J. konstatuotas dešinio kelio sumušimas su vidinio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos II piršto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-09-30. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Dešinio kelio sumušimas su daliniu šalutinio raiščio plyšimu galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir dešinio kelio sritimi atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Dešinio kelio sumušimas su daliniu vidinio šalutinio raiščio plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos II piršto sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 13 ).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. A., būdamas neblaivus ir vengdamas sulaikymo bei nepaklusęs uniformuotam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulio Č. S. J. teisėtam reikalavimui nusiraminti, tyčia įspirdamas į dešinę koją bei pargriaudamas patrulį Č. S. J. ant žemės, padarė jam dešinio kelio sumušimą su vidinio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, siekdamas išvengti sulaikymo ir priešindamasis, jis tyčia spardė kojomis galinių automobilio durų stiklo apsaugines groteles, taip sugadindamas jų vidinį apmušimą ir groteles, tuo draudimo bendrovei “Bta Insurance Company” SE filialas Lietuvoje padarydamas 194,16 Lt žalą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais, kadangi juos patvirtina ir nukentėjusiojo ir liudytojų S. V., T. B. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, testo alkoholiui nustatyti bei daiktų apžiūros protokolas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis suvokė, jog priešinasi ir nepaklūsta teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui nusiraminti, liautis daužyti tarnybinį automobilį, ir priešindamasis panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. sutrikdė sveikatą savo pareigas vykdančiam policijos pareigūnui, A. A. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. Jo veiksmai tyčia sugadinant policijos tarnybinį automobilį ir tuo padarant 194,16 Lt turtinę žalą, kuri pagal LR BK 190 str. 1 d. nuostatas traktuojama kaip nedidelė žala, kvalifikuojami pagal LR BK 187 str. 3 d.

A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino draudimo bendrovei padarytą turtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad abi nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Vertinant A. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 76), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą (b.l. 78-83), nedirba (b.l. 85), Priklausomybės ligų centro ir psichinių ligų registre neužregistruotas (b.l. 88, 90). LR BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, sąlygų, kurioms esant būtų galimybė jo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. bei 62 str. nuostatas, nenustatyta, todėl įvertinus ir kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už LR BK 138 str. 2 d. 10 p. numatyto nusikaltimo padarymą A. A. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nustatant žemesnį nei vidurkis dydį, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 str. 3 d., padarymą jam skirtina arešto bausmė, mažesnė už vidurkį (LR BK 49 str. 3 d.).

Tačiau įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, jo jauną amžių, į padarytų nusikalstamų veikų pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, padarytos turtinės žalos savanorišką atlyginimą, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. A. skirtini LR BK 75 str. 2 d. 5 ir 8 p. numatyti įpareigojimai bei LR BK 70 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Nukentėjusysis Č. S. J. pareiškė 50 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 51, 108-110). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas nukentėjusysis Č. S. J. dėl A. A. tyčinių veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Neabejojama, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą ne tik įvykio metu, bet ir tam tikrą laiką po įvykio. Išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 22, 113-119) patvirtina, kad dešinio kelio raiščio plyšimą teko ilgai gydyti, po atliktų operacijų paskirtas ambulatorinis gydymas, po to atliekamos medicininės procedūros, LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos 2012-12-21 pažymoje Nr. 6485 nurodyta, kad dar nepilnai sugijęs dešinio kelio sąnario PKR plyšimas. Gydymo metu nukentėjusysis buvo nedarbingas, buvo apribotas jo judėjimas dėl nešiojamo kelio įtvaro, sumažėjęs bendravimas ir sutrikdytas kasdieninės buitinės veiklos ritmas. Dėl viso to nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos ateityje. Svarbi aplinkybė yra tai, kad jis buvo sužalotas vykdant policijos pareigūno pareigas. Sveikata policijos pareigūnui yra labai svarbus rodiklis, nes fizinis pasirengimas yra vienas iš reikalavimų, užimant šias pareigas. Nukentėjusysis nurodė išgyvenantis, kad kelio sąnario plyšimui pilnai nesugijus, jis gali būti perkeltas į žemesnes, mažiau apmokamas pareigas arba LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos komisijos pripažintas iš viso netinkamu dirbti policijoje. Tokius nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo padarinius ir dvasinius išgyvenimus turi atlyginti šią žalą padaręs asmuo, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą kitam asmeniui, be to, teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, todėl privalo ieškoti darbo ar kitų teisėtų būdų galinčių padėti atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo Č. S. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Draudimo bendrovės “Bta Insurance Company” SE filialas Lietuvoje atstovas advokatas M. S. patvirtino, kad A. A. atlygino 194,16 Lt turtinę žalą dėl sugadinto automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pretenzijų jam neturi (b.l. 107).

Nukentėjusiojo Č. S. J. atstovė į bylą pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-20 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-597 (b.l. 128) ir prašė iš kaltinamojo valstybės naudai priteisti nukentėjusiojo atstovavimo pirmosios instancijos teisme (120 Lt) bei už civilinio ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą (440 Lt), valstybės patirtas išlaidas, iš viso 560 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas pagrindžia į bylą pateikta pažyma, jų dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sutinkamai su LR BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, jos išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 10 p., 187 str. 3 d. ir paskirti jam:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 187 str. 3 d. – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 5 d. 2 p., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. A. per šešis mėnesius pradėti dirbti bei visą atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 70 str., – per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme A. A. išbūtą laiką nuo 2012-09-30 iki 2012-10-02 (dvi paras).

Nukentėjusiojo Č. S. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. A. priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. A. valstybės naudai išieškoti 560 (penkis šimtus šešiasdešimt) litų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms padengti.

Šias išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB ,,Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.