- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1162-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03381-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- I. N.
- Trečiasis asmuo
- notarei E
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. N. atstovo advokato A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei I. N., trečiajam asmeniui notarei E. J., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teisme 2013 m. kovo 4 d. gautas ieškovės R. N. ieškinys (b. l. 4-7), kuriuo ieškovė prašė: nustatyti ieškovei R. N. nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir ją atidalinti, priteisiant ieškovei natūra; ieškinio užtikrinimui, ieškinio ribose, sustabdyti Kauno m. 25-ajame notarų biure vykdomos 2012 m. spalio 10 d. mirusiojo G. N., turto paveldėjimo bylos vykdymo dalį, susijusią su paveldėjimo teisės liudijimo į pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) paveldėjimą, išdavimu; priteisti ieškovei R. N. jos patirtas žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad santuokos metu iš bendrų šeimos pinigų G. N. paveldėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo statomas gyvenamasis namas, kuris nebuvo registruotas iki santuokos nutraukimo ir todėl turtas liko nepadalintas. G. N. 2012 m. spalio 16 d. mirė. Ieškovė nurodė, kad turtas buvo įgytas (pastatytas) santuokos metu. Sutuoktinių bendro turto dalis reglamentuojantis CK 3.117 straipsnio numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 8-10) atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kurį kartu su sumokėtu žyminiu mokesčiu (265,50 Lt) grąžino ieškovei.
Teismas nurodė, kad ieškovė pateikdama teismui ieškinį jį įvardijo kaip atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iš ieškinio turinio ir jame dėstomų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškinys yra dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Iš pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14296-191/2006 matyti, jog ieškovei visos aplinkybės apie teismo priimtą sprendimą buvo žinomos, byla išnagrinėta jai dalyvaujant. Negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog G. N. niekada neneigė ieškovės teisės į santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo dalies priklausomybę, negali būti laikoma iš esmės pasikeitusia aplinkybe, t. y. pagrindu pakeisti sutartį ir sprendimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas atsisakė priimti ieškinį, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 13-14) ieškovė R. N. prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir jos ieškinio dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė nurodo, kad priimant skundžiamą teismo nutartį netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, netinkamai nustatyta pareikšto ieškinio esmė, todėl nepagrįstai nepriimtas ieškinys, dėl ko ginčijama nutartis naikintina. Ginčijama nutartis būtų teisėta, jeigu ieškovė būtų kreipusis į teismą, prašydama peržiūrėti ir pakeisti tuometinio Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimu patvirtintą jos ir buvusio sutuoktinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To apeliantė ieškiniu nesiekė. Pareikštu ieškiniu ji siekė nustatyti ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdytos su buvusiu sutuoktiniu, jei priklausantį turtą, kurio padalijimo klausimas nebuvo išspręstas teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, tačiau turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Nagrinėjamu atveju, nutraukus 2006 m. spalio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nebuvo nustatytos, nes nebuvo sudaryta naudojimosi turtu tvarkos sutartis. Viena iš galimybių, leidžiančių tokiam asmeniui įgyvendinti savo teisę disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi – turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantė ir buvęs sutuoktinis, iki pat savo mirties, buvo ginčo turto, pastato –gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai. Po G. N. mirties, šio asmens turto paveldėtoja I. N. pretenduoja paveldėti buvusio sutuoktinio turtą, tačiau tam, kad ji galėtų paveldėti, turi būti nustatyta ginčo turto, pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). dalis ir ji atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo taikyti ne šeimos bei santuokinio turto padalijimą reglamentuojančias, o daiktinės teisės instituto normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. N. (b. l. 21-25) prašo teismo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręstas sutuoktinių bendro turto padalijimas. Šalys turi nurodyti apie bendrą sutuoktinių turtą ir pateikti to turto padalijimo variantą. Todėl, ieškovė nutraukdama santuoką ir manydama, kad pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)., yra bendra jungtinė nuosavybė, privalėjo santuokos nutraukimo sutartyje nurodyti minėtą nekilnojamąjį turtą, ir aptarti šio turto pasidalinimo klausimus. Ieškovei manant, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo pasidalintas visas turtas, ji turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė yra praleidusi penkių metų terminą prašymui dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimui paduoti.
2. Tam, kad atidalinti turtą, turtas turėtų ieškovei ir G. N. priklausyti bendros jungtinės nuosavybės teise, o tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ginčo turtas niekada nebuvo ieškovės ir G. N. bendra jungtinė nuosavybė. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, ginčo turtas niekada nebuvo valdomas buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės teisės dalys nenustatytos. Ginčo turtas buvo įregistruotas 2007 m. balandžio 16 d., t.y. jau po santuokos nutraukimo. Ieškovė esant G. N. gyvam niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo turto pasidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl jos argumentai, kad G. N. niekada neneigė ieškovės teisės į santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo dalies priklausomybę, neatitinka tikrovės. Ieškovė ginčo turto nei statė, nei investavo į jį pinigus. Tuo labiau, kad dalis ginčo turto buvo paveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2002 m. liepos 23 d. Nr. 6763, į kurį ieškovė nepretendavo, o kita dalis buvo įgyta 2007 m. vasario 7 d. Kauno rajono apylinkės sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0369-408/2007 pagrindu jau po santuokos nutraukimo. Be to, turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovei ir G. N. gyvenant kartu.
Šalies argumentai
3. Ieškovės nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl ieškovė nepagristai vadovaujasi minėta nutartimi, bei nepagristai nurodo, kad šios ir kasacinio teismo bylos yra analogiškos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė ieškinį priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau ne po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje.
CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikusi ieškinį teismui nurodė, jog iš bendrų šeimos pinigų paveldėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini). buvo statomas gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti ir baigtas 2006 m., t. y. santuokos su apeliante metu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad namas buvo statomas G. N. vardu, o namas nebuvo įregistruotas iki santuokos nutraukimo, jo teisinis statusas nebuvo įteisintas, todėl namas santuokos nutraukimo metu liko nepadalintas.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, apeliantė negalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju teismas turėjo pagrindą atsisakyti apginti apeliantės turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais. Minėta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturtėmis. Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad, apeliantės teisėms ginti turėjo būti taikomos daiktinės teisės instituto normos ir svarstoma galimybė dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad būtent tokios proceso eigos siekė apeliantė, kadangi pastaroji prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). ir ją atidalinti, priteisiant ieškovei natūra.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys negali būti priimtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.