Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-537-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
AN2-537-626/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00259-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-537-626/2019
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00259-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) vyriausiojo specialisto (toliau – apelianto) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo I. K. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. K. VSAT surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 25 d. apie 18.20 val. Šalčininkų r. sav., Širvių k. prieigose, kelyje Šalčininkai – Dieveniškės, nevykdė teisėtų VSAT pareigūno reikalavimų leisti apžiūrėti automobilį, stūmė pareigūną, kai šis tikrino automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šie veiksmai protokole kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Tokį sprendimą apylinkės teismas, remdamasis byloje pateiktais vaizdo įrašais, motyvavo tuo, kad galimas fizinis kontaktas tarp I. K. ir V. K. nėra prilyginamas stūmimui. Todėl nenustačius stūmimo fakto bei nepasitvirtinus kaltinimui VSAT pareigūno reikalavimo leisti apžiūrėti automobilį nevykdymu yra pagrindas I. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su teismo nutarimu, VSAT vyriausiasis specialistas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – I. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei paskirti jam baudą.

4. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamo įvykio metu tokie I. K. veiksmai, kaip nuolatinis buvimas šalia pareigūno, nurodymo pasitraukti nevykdymas, neleidimas naudoti įrankių, prisilietimas prie pareigūno, bandymas patraukti (nustumti) pareigūną nuo automobilio vertinami ne kaip pasipriešinimas, o kaip bandymas sutrukdyti pareigūnui atlikti automobilio apžiūrą. Tokių veiksmų priežastis paaiškėjo tik atlikus detalią automobilio apžiūrą, t. y. panaudojus įrankius, atsukus apdailos detales, automobilio slenksčiuose buvo aptiktos negamykliniu būdu įrengtos slėptuvės. Apelianto manymu, tokiais veiksmais I. K. norėjo sutrukdyti VSAT pareigūnui aptikti įrengtas slėptuves. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, akcentavo tik stūmimo buvimo ar nebuvimo faktą, tačiau neatsižvelgė į kitas įvykio aplinkybes.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

VSAT vyriausiojo specialisto G. Radzevičiaus skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną I. K. atžvilgiu nutraukė pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju VSAT pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog VSAT pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus.

8. Kaip ir minėta, I. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 25 d. apie 18.20 val. Šalčininkų r. sav., Širvių k. prieigose, kelyje Šalčininkai – Dieveniškės, nevykdė teisėtų VSAT pareigūno reikalavimų leisti apžiūrėti automobilį, stūmė pareigūną, kai šis tikrino automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apylinkės teismas konstatavo, jog I. K. vykdė VSAT pareigūno nurodymą leisti apžiūrėti automobilį. Teismo vertinimu, I. K. veiksmai, kuriuos VSAT pareigūnai laikė stūmimu, nelaikomi kaip stūmimas, kadangi vaizdo įrašas to nepatvirtina. Su tokia teismo išreikšta pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad I. K. nevykdė teisėto ir pagrįsto VSAT pareigūnų reikalavimo leisti apžiūrėti automobilio. Priešingai, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad I. K. geranoriškai nuvažiavo paskui pareigūną į atraminį postą ir pateikė savo automobilį apžiūrai. Atkreipiamas dėmesys, jog nei VSAT pareigūnų, nei I. K. pateikti vaizdo įrašai nepatvirtina, jog I. K. nesilaikė teisėto pareigūnų reikalavimo. Iš VSAT pateikto vaizdo įrašo matyti, kad I. K. vaikšto prie automobilio, bendrauja su pareigūnais, o automobilio apžiūrai netrukdė. Kaip ir teisingai nustatė apylinkės teismas, VSAT pareigūnui, atsinešus lagaminėlį su įrankiais, I. K. priėjo arčiau prie pareigūno, tačiau jokių stūmimo veiksmų nebuvo.

10. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Remiantis vien Institucijos atstovų parodymais, tarnybiniais pranešimais bei jų surašytu protokolu ir nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad I. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teismas iškilusias abejones turi vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad nesant galimybių pašalinti kilusių abejonių ir neaiškumų, nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių I. K. kaltę padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už šio nusižengimo padarymą. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena I. K. atžvilgiu pagrįstai nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

11. Taigi, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną I. K. atžvilgiu pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nesant jo veiksmuose minimo nusižengimo sudėties. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl I. K. kaltės nebuvimo argumentuotos ir pagrįstos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo specialisto Gintauto Radzevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė