Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 13 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu L. A. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir pagal 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – fabrikinės gamybos 16-jo kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Iž-5 ir 15 vienetų šovinių, skirtų ir tinkamų šaudyti šiam medžiokliniam šautuvui, o panaudojęs vieną iš šovinių žmonai M. A. nušauti, šautuvą ir 4 vienetus šovinių nusinešė į kluoną, esantį Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), ir priklausantį H. M., kur 2006 m. liepos 1 d. atvykę šį šautuvą ir 4 šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 28 d., apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), tyčia šaudamas vieną kartą lygiavamzdžiu medžiokliniu šautuvu Iž-5 į dešinę krūtinės pusę nukentėjusiajai M. A., padarė jai šautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su širdies, kairio plaučio, kepenų, apatinės tuščios vienos ir aortos pilvinės dalies pažeidimus, nuo kurių ji mirė, t. y. tyčia nužudė M. A.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, atlikus balistinį tyrimą, specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra netvarkingas (savadarbė medinė dalis, savadarbis skiltuvas, nėra lovelio, šūvis įvyksta nenuspaudus nuleistuko), tačiau jis yra tinkamas šaudyti, bet nepaisant to, teismai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog šūvis įvyko savaime. Taip pat kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo stalo kampo nebuvo paimti pėdsakai, įrodantys, jog prieš iššaunant į nukentėjusiąją, jis daužė ginklą į stalo kampą. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl teismai visas iškilusias abejones turėjo aiškinti kaltinamojo naudai. Be to, kasatorius teigia, kad nenustačius nužudymo motyvo ir tikslo, padarytas nusikaltimas negalėjo būti kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. A. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl L. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie kaltininko kaltės formą ir turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Kolegija pažymi, kad šie nuteistojo kasacinio skundo motyvai atkartoja jo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos išsamias išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad nuteistasis veikė tyčia, t.y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir numatė galinčius kilti padarinius, patvirtina byloje esančios specialistų išvados, kuriose nustatytas nukentėjusiosios šautinio sužalojimo padarymo mechanizmas. Specialisto išvada Nr. M 929/06 (02) (lavono teismo medicininis tyrimas), kurią patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklaustas specialistas J Vėlavičius, nustatyta, kad į nukentėjusiąją buvo šauta vieną kartą iš arti ar net įrėmus į krūtinės dešinę pusę iš medžioklinio šautuvo, vamzdį nukreipus iš dešinės į kairę ir žemyn. Taigi kasatoriaus versijos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tai, kad nebuvo nustatyta, kur yra likusieji 7 šratai iš šautuvo, neturi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už nužudymą klausimą.

Be to, kita byloje esančia specialisto išvada Nr. 11-2104 (06), 11-3455 (06), 11-3454 (06) MK 272 (01) (balistinis ir kompleksinis balistinis-medicininis tyrimas) nustatyta, kad M. A. drabužių pažeidimai ir jos kūno sužalojimai yra šautiniai, padaryti šaunant įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį. Pažeidimų aplinkoje yra artimo šūvio pėdsakai, o šūvio metu šovusysis ir ginklas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo iš priekio ir iš dešinės pusės. Šią išvadą patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas specialistas A. Jurevičius, kuris paaiškino, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog daužant šautuvą į stalo kampą, jis iššauti negalėjo, todėl šauta buvo įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį. Šie objektyvūs bylos duomenys neabejotinai paneigia nuteistojo teiginį, kad šūvis įvyko daužant ginklą į stalo kampą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis L. A. suvokė, kad šaudamas medžiokliniu ginklu iš labai arti nukentėjusiajai į krūtinės sritį kelia pavojų jos gyvybei, numatė galinčius kilti padarinius ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Tyčinį nusikaltimo pobūdį rodo ir kasatoriaus elgesys po nusikaltimo padarymo, kai jis palikęs nukentėjusiąją nesuteikė jai pagalbos, pasislėpė, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie įvykį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. A. kasacinį skundą atmesti.