- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- II-274-957/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00210-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palijanskaitei,
nepilnamečio užsieniečio R. R. A. M. atstovui pagal įstatymą tėvui R. A. M., įgaliotam atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,
susipažinęs su užsieniečio R. R. A. M. asmens byla, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, išnagrinėjo užsieniečio R. R. A. M. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: 1) įleisti R. R. A. M. (toliau – Pareiškėjas, Užsienietis) į Lietuvos Respubliką; 2) Apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
2. Užsieniečio atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas (toliau – ir pareiškėjo atstovas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
3. Skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti pareiškėją Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjo atstovo teigimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną Įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių. Atstovas nurodo, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl mano, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (b. l. 7-9).
Atsiliepimas
4. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios Įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
6. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini), galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas su tėvais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio šeima pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Tiek pareiškėjas, tiek jo tėvai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Pareiškėjo tėvai nebendradarbiavo, tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog šeimai jos gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Remiantis Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. priimtais sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjo tėvai įleidžiami į Lietuvos Respubliką be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas analogiškas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo šeima gali pasislėpti, Migracijos departamentas mano, jog pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją kartu su šeima laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo tėvų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nepatikimas pasakojimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo ir jo tėvų tapatybės nustatymą ir grąžinimą į kilmės valstybę), todėl yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
7. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės tiek jam, tiek kitiems šeimos nariams – tėvams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pareiškėjo ir jo tėvų tapatybės nėra nustatytos, t. y. pareiškėjo tėvai nurodė tiek savo, tiek savo vaiko anketinius duomenis ir gimimo datas, tačiau jų visų asmens tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, pareiškėjas kartu su tėvais į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Iš savo kilmės valstybės pareiškėjas su tėvais teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjas kartu su tėvais gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl jo šeimos teisinės padėties.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjo atstovas pagal įstatymą teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad apgyvendinimo įstaigoje visada yra problemų, konfliktų, triukšmo. Jo žmona tuoj išprotės. Prašo suteikti leidimą judėti laisvai žmonai ir vaikams. Jis neprieštarauja, kad jam nebūtų suteiktas toks leidimas. Nesako, kad vaiką vieną reikėtų išleisti. Prašo jį išleisti su mama. Neturi Lietuvoje vietos kur apsistoti, apsigyventi. Originalių asmens dokumentų nepateikė Migracijos departamentui, nes neturi. Pateikė tik kopijas. Baltarusijoje paėmė jų pasus.
9. Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad skundu neprašoma kitos priemonės, t. y. kad gyventų už teritorijos ribų pas pažįstamus, ar dar kažkur. Prašoma, kad šeimai gyvenant apgyvendinimo vietoje, šeima turėtų teisę išeiti už teritorijos ribų, bei sugrįžti atgal, t. y. netaikyti ribojimo laisvės. Ankščiau pagal Migracijos departamento praktiką, jeigu buvo šeima, tai bent jau motinai ir vaikams tikrai leisdavo išeiti. Buvo taikoma tokia priemonė, kaip apgyvendinimas netaikant judėjimo ribojimo laisvės.
10. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą bei paaiškino, kad iš esmės pareiškėjų asmenybės nustatytos tik jų parodymais, nes jie nepateikė asmens dokumentų. Jie nepateikė nei originalų, nei kopijų. Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Departamento vertinimu toks taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant, kad pareiškėjui būtų priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Pareiškėjui priimtas sprendimas buvo atsižvelgiant į tėvų veiksmus ir sprendimus, priimtus jo atžvilgiu. Netaikant šio apribojimo yra tikimybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, arba išvykti į kitą Europos sąjungos valstybę ir prieglobsčio procedūra nebus baigta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
11. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad mažametis Užsienietis, su savo atstovais pagal įstatymą (tėvais) į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, byla neišnagrinėta ir sprendimas neįsiteisėjęs.
12. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ar) pilietybę, atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ str. 10 d.), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
14. Įstatymo 140⁸ straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
15. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. Nr. A-1887-822/2022, A-1886-629/2022 ir kt.).
17. Taigi, pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalį apgyvendinant užsienietį laikino apgyvendinimo vietose užsieniečiui paliekama teisė laisvai judėti ir tokiu atveju kompetentingos institucijos sprendime nenurodoma, kad užsieniečiui yra nesuteikiama teisė laisvai judėti. Vis dėlto, toks sprendimas priimamas, jeigu konkrečiu atveju nėra nustatomi atvejai, įtvirtinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kai užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atvejai, kai prieglobsčio prašytojas, laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti ir toliau (kaip atvykus į Lietuvą) laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, yra tokie: būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Jeigu yra sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
18. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.
19. Teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai buvo taikomos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, kurios 2022 m. vasario 11 d. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pacituotos kartu nurodant, kad Užsienietis atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; Užsienietis neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu; į Lietuvą Užsienietis atvyko kartu su motina ir tėvu. Atsiliepime Migracijos departamentas papildomai argumentuodamas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymą atkreipė dėmesį į asmens amžių – gimęs (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu, be to nurodė, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo, o tik priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti kartu su šeima, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Kartu Departamentas nurodo, kad Užsieniečio tėvų tapatybės nenustatytos, nes jie tik nurodė savo ir vaikų anketinius duomenis, tačiau jų tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Sieną Užsienietis kirto neleistinoje vietoje be asmens dokumentų, visa tai, tariamai rodo, kad Užsienietis gali pabėgti į užsienio valstybę, pasislėpti. Šiais aspektais teismas pažymi, kad byloje iš esmės nepaneigtas faktas, jog Užsienietis neturi asmens dokumento, tačiau vertinant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę „užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę“ pažymėtina, kad jos taikymui nepakanka vien fakto, jog užsienietis neturi asmens dokumento, būtina nustatyti ir jo nebendradarbiavimą nustatant jo tapatybę. Šioje dalyje pažymėtina, kad Užsienietis neturi net (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl kalbėti apie jo bendradarbiavimą nėra jokio pagrindo. Viena vertus tai, kad Užsieniečio tėvai nebendradarbiauja, savaime nelaikytina pagrindu nustatyti judėjimo suvaržymus pačiam mažamečiam Užsieniečiui, kadangi Įstatymas nustato galimybę taikant alternatyvias sulaikymui priemones patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Užsieniečio tėvų bendradarbiavimo pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jie nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datas, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra Departamento pareiga. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Departamentas nepateikė įrodymų, jog būtų kreiptasi į Užsieniečio kilmės valstybę dėl Užsieniečio tapatybės patvirtinimo ar paneigimo, kad būtų ieškota kitų būdų, kuriais būtų patvirtintos jų tapatybės. Pastebėtina, kad nors Užsienietis formaliai sulaikytas nėra, t. y. joks sprendimas Įstatymo 114 straipsnio prasme jo atžvilgiu nepriimtas, tačiau faktiškai jo judėjimo laisvė apribota taikant kitas Įstatymo nuostatas, kitaip tariant, Užsienietis de facto sulaikytas (t. y.) yra ženkliai daugiau nei šešis mėnesius. Tai patvirtina ir Departamento atsiliepimo teiginiai apie tai, kad judėjimo ribojimas būtinas, kadangi Užsienietis gali pabėgti į užsienio valstybę, pasislėpti, kas rodo, jog tokiu būdu Departamentas siekia tikslų, analogiškų sulaikymui. Teismo vertinimu, aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, jog yra tikimybė, kad Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, Departamentas Sprendime iš esmės nenurodė, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai. Teismas pažymi, kad prieglobsčio svarstymo procedūra nėra baigta ne dėl Užsieniečio kaltės, jo judėjimo laisvė apribota gana ilgą laiką, todėl spręstina, kad toks ribojimas neproporcingas. Šiuo atveju pažymėtina, kad nelaikytinas teisiškai reikšmingu Departamento atsiliepime išdėstytas teiginys, kad tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Teismas pažymi, kad judėjimo laisvės apribojimų netaikymas savaime nereiškia vaiko atskyrimo nuo tėvų, kadangi toks sprendimas netrukdo ir toliau Užsieniečiui leisti gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kartu su šeima. Be to, pastebėtina, kad mažamečio Užsieniečio atžvilgiu priimtas individualaus taikymo teisės aktas, todėl mažamečio teisių, tarp jų ir teisės laisvai judėti, suvaržymas negali priklausyti vien tik nuo jo atstovų pagal įstatymą elgesio atvykus į Lietuvos Respubliką.
20. Teismas sprendžia, kad Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, atsakovas Sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.
21. Esant tokioms aplinkybėms Departamento sprendimas teisėtas tik iš dalies, todėl turi būti pakeistas.
22. Pareiškėjo atstovo prašymas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti R. R. A. M. VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą turi išspręst Departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.
23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Irako Respublikos piliečio R. R. A. M. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl R. R. A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.