Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 5 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Rolandas Raščius surašė D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-73825760-16 už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 6 d., 12.00 val., tiksli data nenustatyta, pasisavino svetimą turtą, tai yra A. Š. priklausantį dviratį bei juo disponuodamas perdavė kitam asmeniui. D. G. kaltinamas tokiais veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad pas jį į svečius atėjo I. J., jie kartu nuėjo pažiūrėti elektros skaitiklio. Ten I. J. pamatė dviratį ir jį paėmė. Kaip dviratis ten atsirado jis nežino. Dviratis buvo bendroje, nerakinamoje patalpoje, ten kas nori vaikšto. Ignas neprašė leidimo paimti dviratį, dviratis vaikiškas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Rolandas Raščius parodė, kad iš A. Š. buvo gautas pranešimas, kad dingo vaikiškas dviratis. Pasakė, kad pamatė, kaip vienas iš Juknevičių vaikų juo važinėja, todėl paskambino į policiją. Jis nuvažiavo pas J. Surado pavogtą vaikišką dviratį. Buvo apklaustas nepilnametis vaikas I. J., kuris paaiškino, kad vaikišką dviratį paėmė iš namo, kur gyvena D. G.. Pastarasis atidavė jam dviratį. Buvo apklaustas D. G., kuris davė analogiškus parodymus. Jis nežinojo kieno dviratis, todėl atidavė vaikui. Tame name gyvena du asmenys: D. G. ir viena moteris, kuri serga psichine liga ir vagystės nustatymo metu gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Vadinasi ne ji paėmė vaikišką dviratį. Tos patalpos negyvenamos. Kai tikrino, durys nebuvo rakintos. Nebuvo surinkta duomenų, kad konkrečiai D. G. paėmė dviratį. Konkrečių įrodymų nustatyta nebuvo, kad D. G. paėmė iš A. Š. dviratį, o kad leido paimti, tai buvo nustatyta iš vaiko I. J. parodymų. Pagalvojo, kad tai padarė jis, nes dviratis atsirado jo bendro namo dalyje, kur tuo metu durys buvo nerakinamos. Durys yra nuo gatvės pusės. Pagalvojo, kad tai padarė jis, tik dėl to, kad jis gyvena tame name. Dviratis buvo surastas pirmame aukšte. Ta bendrojo naudojimo patalpa buvo labai netvarkinga. D. G. aiškino, kad nežino iš kur atsirado šis dviratis, nes ankščiau jo, prieš dvi savaites, nematė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) D. G. pažįsta nuo vaikystės. Paaiškino, kad jų dviratis stovėjo kieme. Dukra juo nevažinėjo, todėl padėjo dviratį į garažą. Naktimis garažas rakinamas. Visą vasarą rakinamas nebuvo. Eidama pamatė, kad kažkas važinėja jų dviračiu. Dviratis rožinės spalvos. Pažiūrėjo į garažą ir dviračio ten nebuvo. Vienas iš J. vaikų važinėjo dviratuku. Kada dingo dviratis pasakyti negali. Dviratis grąžintas, žalos nėra patyrusi. Įtarimą dėl vagystės galima reikšti daug kam, bet nėra niekas pagautas. Tikrai tai ne D. G. padarė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. M. parodė, kad žino, jog byla dėl to, kad D. G. atidavė I. J. vaikišką dviratį. Kaip dviratis nukeliavo į tą butą, nežino. Klausė savo sesers, ji sakė, kad neėmė dviračio. Jos sesuo yra psichinis ligonis. Ji įsivaizduoja, kad tame name gyvena mažas vaikas. Nešdavo tam vaikui maisto į antrą aukštą. Taip pasireikšdavo jos psichinis sutrikimas, bet imti svetimą daiktą ir vogti, tikrai to nedarė. Sesuo nelabai vaikšto. Ji būna savo namuose, ateina pas ją pavalgyti. D. G. pasakė, kad bendrojoje patalpoje rado dviratį. Gaunasi, kad jos sesuo dviratį ten padėjo, bet negali tvirtinti, nes nematė ją jį nešant. Namas turi 3 įėjimus. Vienas įėjimas į bendrą patalpą, kur surado dviratį. Kiti įėjimai į butus. Ten bet kas galėjo užeiti, nes durys nerakinamos. Vagystės nustatymo metu sesuo gulėjo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ten išbuvo 2 mėnesius. Tame name, bendroje patalpoje buvo daug daiktų. D. G. dėdė Raimondas nešdavo tenai šiukšles.

Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis liudytojas I. J., dalyvaujant jo įstatyminei atstovei, motinai A. M., parodė, kad jis pažįsta D. G., jie yra draugai. Jis atėjo pas Darių pažaisti kompiuteriu. Kartu su juo nuėjo pažiūrėti skaitliuko numerį, pamatė vaikišką dviratį. D. G. pasakė, kad nežino iš kur šis dviratis. Pasakė jam, kad jeigu reikia pasiimk. Jis paėmė. Nežinojo, kad jis vogtas. Jie pagalvojo, kad dviratį atnešė D. G. dėdė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. atstovas advokatas V. B. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas D. G. atžvilgiu yra nepagrįstas. Tyrėjas R. Raščius parodė, kad jis neištyrė visų aplinkybių, nenustatė, kaip dviratis atsirado bendro naudojimo patalpose. Vien dėl to, kad D. G. gyvena tame name ir šį dviratį atidavė, laiko jį kaltu, tačiau nėra įrodymų. A. Š. nurodė, kad dviratis buvo nenaudojamas ir padėtas į garažą, kada dviratis dingo pasakyti negali. D. G. kaimynė turi psichikos sveikatos problemų – neša vaikiškus daiktus į minėtą patalpą, todėl tą dviratį galėjo paimti ji. Šioje byloje aplinkybės nėra ištirtos. Anksčiau ten gyveno dėdė Raimondas, kuris nešiojo visokius daiktus į minėtą patalpą. Nepilnametis Ignas nurodo, kad jis pats paprašė paimti dviratį ir jie abu pagalvojo, kad dviratį atnešė Raimondas, tačiau ankščiau dviračio nematė. Nėra įrodymų, kad D. G. pavogė dviratį ir atidavė jį tyčia. Ignas paėmė nereikalingą daiktą ir tai negali būti traktuojama, kaip svetimo turto pagrobimas. A. Š. nurodė, kad santykiai su D. G. yra geri, žalos jis jai nepadarė, pretenzijų jam neturi. Prašo teismo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Nagrinėjamu atveju D. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, kuriame numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 Eur arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. paaiškinimą bei teisme apklaustų liudytojų parodymus, mano, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad D. G. padarė šį teisės pažeidimą. Nukentėjusioji A. Š. paaiškino, kad jų turimas vaikiškas rožinės spalvos dviratukas buvo jų namų kieme esančiame garaže. Eidama į mokyklą pamatė, kad jų dviratuku važinėjasi vienas iš Juknevičių vaikų. Kada dingo dviratis ji pasakyti negali. Dviratis grąžintas, žalos nėra patyrusi. Iš D. G. ir kitų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog I. J. dviratį paėmė iš nerakinamos, bendro naudojimo patalpos. Į šią patalpą galėjo patekti bet kas, nes įėjimas į ją yra nuo gatvės pusės. Taip pat nustatyta, jog toje patalpoje buvo daug įvairių daiktų (šiukšlių). D. G. ir I. J. atėjus į šią patalpą, jie pamatė stovintį dviratuką. I. J. paaiškino, jog jis paprašė D. G. paimti dviratį, ir kad jie pagalvojo, jog šį dviratį galėjo atnešti D. G. dėdė. Be to, liudytoja S. M. paaiškino, jog tame pačiame name gyvena jos sesuo, turinti psichikos sutrikimą, pasireiškiantį tuo, jog ji įsivaizduoja auginanti mažą vaiką, kuriuo ji rūpinasi ir neša jam maistą. Ir nors liudytoja paaiškino, kad tuo metu kai buvo nustatyta vagystė jos sesuo gulėjo ligoninėje, tačiau kada dviratis atsirado nerakinamoje bendroje namo patalpoje, nėra nustatyta. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad būtent D. G. pavogė dviratį iš A. Š. garažo ir atnešė į nerakintą bendro naudojimo patalpą, o vėliau juo disponavo perduodamas jį I. J.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė policijos tyrėjas Rolandas Raščius, tyręs šio pažeidimo aplinkybes, jis nesurinko duomenų, kad konkrečiai D. G. paėmė dviratį. Ir nors konkrečių įrodymų nebuvo, kad D. G. paėmė iš A. Š. dviratį, o kad leido paimti, buvo nustatyta iš I. J. parodymų, jis pagalvojo, kad tai padarė D. G., nes dviratis atsirado jo bendro namo dalyje, kur tuo metu durys buvo nerakinamos.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. D. G. nurodė, kad jis dviračio nevogė. Šių jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens D. G. kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo grindžiama tik prielaidomis, kad jis galėjo tai padaryti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą teismas sprendžia, kad D. G. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis pasisavino svetimą turtą, tai yra A. Š. priklausantį dviratį bei juo disponuodamas perdavė kitam asmeniui, nėra įrodyta. Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą D. G. atžvilgiu pagal ATPK 50 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.