Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė šias aplinkybes. 2019 m. liepos mėnesį jam prireikė medienos ūkiniam pastatui perstatyti. Jo motina B. M. K. Lazdijų r. sav. Agarinių k. turi du miško sklypus. Jo mama jau garbaus amžiaus, todėl jis ją prižiūri ir rūpinasi visu jos turtu. Apie tai, kad mamos miško sklypai yra kokiame nors regioniniame parke jis nežinojo, šių žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, bet žemės sklypų ribas jis žinojo nuo to laiko, kai mamai buvo atmatuoti šie žemės sklypai, kadangi jis pats dalyvavo juos atmatuojant. Iš anksčiau jis žinojo ir tai, kad pjaunant ribines linijas miško sklype joks leidimas tam nereikalingas. Būtent todėl jis nusprendė, kad jam reikalingą medieną gaus motinos miške iškirtęs ribines linijas. 2019 m. liepos pabaigoje, atsitiktinai, sutiko miške dirbančią miško pjovimo komandą, todėl su vyriškiu vardu S. sutarė, kad jo brigada išpjaus ir ribines linijas jo motinai priklausančiuose sklypuose. Jis šiam asmeniui parodė vietą, nurodė, kokius medžius išpjauti ir juos sužymėjo, jis jam iš anksto sumokėjo 200 Eur, šio asmens pavardės, kontaktų neklausė. Po kelių dienų pastebėjo, kad medžiai jau išpjauti: du medžiai buvo nupjauti, kurie jo nebuvo pažymėti, o du pažymėti buvo likę nenupjauti. Jis įsitikinęs, kad buvo išpjautos ribinės linijos. Su Valstybinės miškų ūkio tarnybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ieškiniais nesutinka, sutinka su nukentėjusiojo M. G. ieškiniu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 15–18, 34–36) nurodė, kad jie neteisingi, tyrėjui pasakojo tai, kas atėjo į galvą (t. 5, b. l. 82–83, 109).

Nukentėjęs M. G. patvirtino, kad jam priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje. Jis šiame miške paskutinį kartą buvo gal 2016 m., pravažiavo pro jį ir tiek. Apie jokius kirtimus nieko nežinojo, kol 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje gavo laišką iš Valstybinės miškų urėdijos, kuriame buvo nurodyta, kad jam priklausančiame miško sklype yra nukirstas vienas žalias ąžuolas, kurio tūris yra 4,191 kub. metrai. Jam dėl šio medžio iškirtimo yra padaryta turtinė žala, prašo priteisti 1 650 Eur (t. 2, b. l. 114–115, 125; t. 5, 88–91).

Liudytoja V. K. patvirtino, kad jai priklauso žemės sklypas, esantis Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje. Pagal turimus dokumentus žino, kad miško sklypas jai, B. M. K. ir E. G. S. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Joms priklausančiame miške yra iškirsta septyni stambūs ąžuolai ir vienuolika įvairių medžių. G. K. pas ją nebuvo atėjęs ir nebuvo prašęs leidimo iškirsti medžius jai priklausančiame miške, ji apie tai nieko nežinojo. Apie kirtimus sužinojo, kai gavo laišką iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus, kuriame buvo nurodyta, kad jos sklype yra iškirsti septyni ąžuolai, kurių tūris yra 35,595 kub. m, kertant ąžuolus nuversta arba išlaužta dar vienuolika kitų medžių, kurių tūris yra 6,798 kub. m. Iš karto po gauto laiško ji nuvažiavo pas G. K., kuris yra jos vyro pusbrolis, į namus. Jis pripažino, kad negerai padarė, kartu nuvažiavo į mišką, jis parodė, kur kirto medžius. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 4, b. l. 167).

Liudytojas A. K. patvirtino, kad turi žemės sklypą, esantį Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis miškų ūkio paskirties žemės sklypas priklauso jam, V. Š. ir D. R., jie yra bendrasavininkai. Žino, kad šiame miške buvo iškirsti du žali ąžuolai ir žalia eglė, eglė nulaužta. G. K. pas jį nebuvo atėjęs ir nebuvo prašęs leidimo iškirsti medžius jam priklausančiame miške. Kada įvyko kirtimai jo miške jis nežino. G. K. pas jį buvo atėjęs gal 2019 m. rugpjūčio mėnesį, sakė, kad norėjo jis iškirsti ant jo miško sklypo ribos augančius medžius, bet kažkaip ne taip iškirto. Apie medžių iškirtimą jis sužinojo gavęs laišką iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus, kuriame buvo nurodyta, kad jo sklype yra iškirsti du ąžuolai ir nulaužta eglė, nurodyta, kad medienos tūris yra 7,761 kub. m. Pas jį atėjęs G. K. jo ir jo seserų atsiprašė. Civilinio ieškinio dėl šių medžių nereiškia (t. 4, b. l. 168).

Liudytoja V. Š. patvirtino, kad jai, jos sesei D. R. ir jos broliui A. K. priklauso miško žemės sklypas, esantis Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., saugomojoje teritorijoje – Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype ji lankosi retai, paskutinį kartą buvo maždaug prieš dešimt metų. Apie medienos vagystę savo sklype ji sužinojo iš policijos pareigūnų, kai gavo paštu pranešimą iš policijos dėl minėto įvykio. Kas atliko minėtus kirtimus, kada tiksliai jie buvo vykdomi, ji nieko nežino. G. K. pažįsta, jis yra jų tolimas giminaitis, tačiau dėl miško kirtimo jis su ja nekalbėjo (t. 4, b. l. 169).

Liudytoja D. R. patvirtino, kad G. K. yra jos tolimas giminaitis. Ji kartu su broliu A. K. ir seserimi V. Š. turi miško žemės sklypą, esantį Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad jiems priklausančiame miške yra iškirsti du žali ąžuolai ir nulaužta žalia eglė, nes taip buvo nurodyta rašte, kurį gavo iš Valstybinės miškų tarnybos, kuriame buvo nurodyta, kad jų sklype yra iškirsta du ąžuolai ir nulaužta eglė, medienos tūris yra 7,761 kub. m. G. K. pas ją nebuvo atėjęs ir nebuvo prašęs leidimo kirsti medžius jai priklausančiame miške. Kada įvyko kirtimai jos miške ji nežino, su G. K. nebendravo, žino, kad jis buvo atėjęs pas jos brolį A. K. ir paaiškino, kad norėjo iškirsti ribines linijas mamos miške (t. 4, b. l. 168–169).

Liudytoja E. G. S. patvirtino, kad jai, B. M. K. ir V. K. priklauso žemės sklypas Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Joms priklausančiame miške yra iškirsti septyni ąžuolai ir vienuolika įvairių medžių, nes taip buvo nurodyta Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros centro laiške. G. K. pas ją nebuvo atėjęs ir nebuvo prašęs leidimo iškirsti medžius jai priklausančiame miške, kada įvyko kirtimai jos miške ji nežino, civilinio ieškinio dėl iškirstų medžių nepareiškė (t. 4, b. l. 172).

Liudytojas Jonas Jarmalavičius patvirtino, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. Jis budėjo 2019 m. liepos 23 d. į 24 d. Prieš vidurnaktį gavo pranešimą, kad Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. ties Nemajūnų k., galimai vykdoma medienos ąžuolų vagystė, buvo nurodytas kontaktinis telefonas žmogaus, pranešusio apie galimą vagystę – R. B. Jis susisiekė su juo mobiliuoju telefonu, jis jam nurodė, kad prie Nemajūnų kaimo, iš Giraitės miško galimai vagiami ąžuolai, jis nusprendė nuvažiuoti. R. B. išvažiavo į pagrindinį kelią, jį pasitiko ir nulydėjo iki tos vietos, kur vykdomi neteisėti kirtimai. Tuo pat metu policijos pareigūnai sustabdė traktorių su priekaba, gabenantį medieną bei automobilį ,,Audi“, kurį vairavo G. K. Jie sustojo prie jų. Policijos pareigūnai, paėmę medienos gabenimo dokumentus pateikė jam. Apžiūrėjus medienos gabenimo lapą pamatė, kad medžiai turėjo būti iškirsti iš Grikapalio miško. Buvo pateiktas leidimas kirsti mišką ir medienos gabenimo lapas. Grikapalio miškas yra maždaug apie pora kilometrų nuo to vietos, kur traktorius ir lengvasis automobilis buvo sustabdyti, be to, važiuojant nuo Alytaus link Lazdijų, Grikapalio miškas yra kairėje kelio pusėje, o Giraitės miškas dešinėje, traktorius su lengvuoju automobiliu buvo sustabdytas dešinėje kelio pusėje, išvažiuojant iš Giraitės miško. Pranešėjas taip pat nurodė, kad medžiai kertami Giraitės miške. Kai pagal leidimą buvo nustatyta, kad medžius leidžiama kirsti Grikapalio miške, tačiau jie kirsti Giraitės miške, o leidimas yra skirtas kitam miškui, kilo įtarimas, kad tai neteisėtas kirtimas ir buvo nuspręsta medieną sulaikyti. G. K. aiškino, kad ąžuolai yra iškirsti iš jam priklausančio žemės sklypo ribinių linijų, tačiau jo tai neįtikino, nes tiek daug ąžuolų ir tokio skersmens negali būti užaugę ant ribinių linijų. R. B. taip pat sakė, kad jis matė kaip buvo kertami ąžuolai ir kad jie ne nuo ribinių linijų, bet iš vidurio miško išrankioti ir iškirsti. G. K. sakė, kad leidimą kirsti mišką ir medienos gabenimą lapą jam davė J. M. Traktorių vairavęs asmuo nurodė, kad J. M. jo paprašė pervežti medieną. Po to, kai mediena buvo iškrauta ir buvo surinkti paaiškinimai, jis su R. B. nuvažiavo į vietą Giraitės miške, kur buvo iškirsti medžiai. Pagal kelmus buvo akivaizdu, kad tai tikrai ne ribinės juostos (t. 4, b. l. 169–170).

Liudytojas R. B. patvirtino, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini), kuri yra viduryje Giraitės miško. Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 23 d. jis gavo anoniminį pranešimą, kad Giraitės miške link Agarinių kaimo yra kertami žali ąžuolai. Giraitės miškas yra Metelių regioniniame parke Teizų kraštovaizdžio draustinyje, todėl kirsti ąžuolų be leidimo negalima. Jis paskambino Valstybinės miškų tarnybos specialistui V. S., paklausė, ar yra išduotas leidimas kirtimui. V. S. internetiniame Valstybinės miškų tarnybos puslapyje patikrino, ar toje miško dalyje yra išduotas leidimas ir buvo matyti, kad leidimas neišduotas. Tuomet jis apie 12 val. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad Giraitės miške be leidimo kertami ąžuolai. Vakare, apie 18 val. jis nuėjo pats pasižiūrėti į kirtimų vietą, pamatė, kad traktorius su priekaba, pilna ąžuolinių rąstų, išvažiavo iš miško. Jis apėjo visą sklypą, matė, kad ąžuolai kirsti ne ribinėse linijose, ir kirsta ne per vieną sklypą. Suprato, kad čia vykdomas savavališkas kirtimas ir į jo pranešimą niekas nesureagavo. Tuomet jis apie neteisėtą kirtimą pranešė žurnalistei V. D., taip pat paskambino Metelių regioninio parko direktoriui R. K. Jie su R. K. susiskambino ir susitiko prie miško Agarinių kaime, laukė, kada važiuos traktorius su pakrautais ąžuolais. Buvo apie 24 val. Maždaug tuo pat metu jam paskambino ir policijos pareigūnai, teiravosi, kur tiksliai yra vieta. Jis nuvažiavo pasitikti policijos pareigūnus, juos lydint į įvykio vietą, pamatė atvažiuojantį iš Giraitės miško traktorių, kurį policijos pareigūnai sustabdė. Paskui traktorių važiavo du lengvieji automobiliai. Vienu automobiliu važiavo G. K., kitame – J. M. G. K. pateikė leidimą kirsti mišką bei medienos gabenimo lapą. Kai jam šiuos dokumentus parodė policijos pareigūnas, jis pamatė, kad leidimas kirsti medžius yra išduotas visai kitame miške – Grikapalio, kuris yra kitoje kelio pusėje nei Giraitės miškas, todėl apie tai jis pasakė pareigūnui. Tuomet mediena buvo sulaikyta, paimti paaiškinimai. Po viso to jis su Jonu Jarmalavičiumi nuvažiavo į Giraitės mišką, kur viską apžiūrėjo ir Jonas Jarmalavičius nufotografavo (t. 4, b. l. 170–172).

Liudytojas R. K. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 23 val. jam paskambino žurnalistė V. D. ir pranešė apie galimai neteisėtai kertamą mišką Lazdijų rajone Giraitės miške bei nurodė R. B. telefono numerį, kuris apie šią situaciją gali suteiki daugiau informacijos. Jis paskambino R. B., susitarė susitikti ir nuvažiuoti į įvykio vietą. Netoli įvykio vietos, palaukėje sutiko policijos pareigūnus ir netrukus pamatė iš Giraitės miško atvažiuojantį traktorių su medienos prikrauta priekaba. Policijos pareigūnai sustabdė traktorių, pareikalavo dokumentų. Pradėjus tikrinti medienos vežimo dokumentus paaiškėjo, kad medienos kirtimo ir gabenimo dokumentai buvo išduoti kitam miškui, esančiam netoliese. Pradėjus aiškintis, iš kur atsirado traktoriaus priekaboje sukrauta mediena, G. K. paaiškino, kad jo motinai nuosavybės teise priklausančiame Giraitės miške išpjovė ribines linijas. Kadangi buvo pateikti kitam miškui skirti dokumentai, mediena buvo sulaikyta (t. 5, b. l. 17–18).

Liudytojas G. S. patvirtino, kad įvykio metu jis dirbo (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 24 d. pas jį į darbo vietą atvyko Aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius, atsivežė patikrinimo aktą dėl neteisėtai iškirstų medžių Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje, Giraitės miške ir pateikė turimus dokumentus. Tuomet jis organizavo vykimą į Giraitės mišką, kur buvo nuspręsta patikrinti kirtimo vietą. Telefonu jis susisiekė su G. K. ir R. B., pasikvietė vykti kartu į kirtavietę, pasikvietė Veisiejų miškų tarnybos specialistą R. K. 2019 m. liepos 24 d. apie 15 val. visi nuvyko į Giraitės miško kirtavietę. Tai buvo Krosnos girininkijos 328 kvartalo 19 sklypas. G. K. turėjo motinai priklausančius nuosavybės dokumentus. Sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iškirsta daugiausiai medžių – septyni ąžuolai, sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vienas ąžuolas nukirstas ant ribinės linijos, šis ąžuolas nebuvo įtrauktas į iškirstų medžių sąrašą. Iš viso keturiuose sklypuose (privačiuose ir valstybiniame) buvo nukirsta keturiolika ąžuolų, keturios eglės ir vienas beržas, t. y. viso nukirsta devyniolika medžių, nulaužiant ar išverčiant sužalota dar keturiolika medžių. Iš kirtavietės buvo išvežta 15 kub. m ąžuolų. Kita medienos dalis liko ištraukta į pamiškę, kur ji susandėliuota prie keliuko, tai yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraštyje. Jis pirmo patikrinimo metu fiksavo kiekius, skersmenis nukirstų medžių, o tikslius matavimus, kokiai valdai priklauso kuris kelmas atliko antro patikrinimo metu, kartu dalyvaujant ir Miškų tarnybos matininkui R. C., kuris naudojo GPS prietaisą, padėjusį nustatyti sklypų ribas. Antrojo patikrinimo metu taip pat dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas T. P., kuris turėjo visų tikrinamų sklypų planus ir pirminių matavimų abrisus. Antro matavimo meta rado dar vieną ąžuolą, kuris buvo nukirstas valstybiniame miške, kuris pirmo patikrinimo metu buvo nepastebėtas. G. K. sutiko jog iškirto penkiolika ąžuolų, todėl ir trūko to vieno ąžuolo. Atlikus antrą matavimą ir surašius dokumentus, buvo apskaičiuotas nukirstų medžių tūris, pranešta visiems žemės sklypų savininkams apie pažeidimą jų sklypuose. Pagal nukirstų medžių kamienų išsidėstymą akivaizdu, kad jie nebuvo kertami ant ribinių linijų, nes kirsti padrikai, o ne tiesia linija ir pasirenkant storesnius medžius. Surinkus duomenis, medžiaga buvo perduota prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Išvadą, kad pakito sklypo I ardo rūšinė padėtis pateikė neatlikęs miško taksacijos, tiesiog mano, kad pagal iškirstų ąžuolų skaičių, ji turėtų pakisti. Kadangi kertant stambius ąžuolus buvo sužaloti ir nulaužti kiti medžiai, medelynas laikomas suniokotu. (t. 5, b. l. 60–61).

Liudytojas T. P. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad gavo kvietimą iš Miškų ūkio priežiūros skyriaus dalyvauti nustatant žemės sklypų ribas. 2019 m. liepos 30 d. jis kartu su R. K., G. S. ir R. C. susitiko Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., esančiame Giraitės miške, Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje. Kartu buvo ir G. K. Miške buvo atlikti matavai, nustatytos žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, jose sukaltos lazdelės. Kitų žemės sklypų buvo atlikti kadastriniai matavimai, tai ribos buvo aiškios. G. K. nurodė, kad kirto ribines linijas, tačiau matėsi, kad kirsta ne ribinės linijos, medžiai kirsti padrikai, ne tiesia linija, buvo gal nuo 5 m iki 10 m nuo ribų į miško vidurį (t. 5, b. l. 20–21).

Liudytojas R. C. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2019 m. vasarą, jis gavo nurodymą Lazdijų r. sav. patikslinti miško ribas. G. S. jam atsiuntė kadastrinio žemėlapio ištrauką ir sutartu laiku nuvyko į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus patarėju G. S., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos atstovu T. P., taip pat buvo asmuo, kirtęs medžius. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, todėl nuo šio žemės sklypo, naudojantis abrisu, GPS prietaisu, susirado išlikusius riboženklius, o kur nebuvo išlikusių riboženklių, nusistatė ribines linijas. Įvykio vietoje matėsi, kad ąžuolai kirsti padrikai, ne tiesia linija. Buvo nustatyta, kuriame sklype yra kelmai ir surašytas tai patvirtinantis dokumentas (t. 5, b. l. 21).

Liudytojai J. V. (t. 5, b. l. 18–19) ir G. S. (t. 5, b. l. 18) patvirtino, kad 2019 m. liepos 23 d., jų tarnybos metu, apie 23.40 val. gavo pranešimą, kad Krosnos girininkijoje vežami neteisėtai iškirsti ąžuolai. Vykstant į įvykio vietą, telefonu susisiekė su pranešėju R. B., kuris jiems paaiškino kelią ir nurodė, kad juos pasitiks ir nurodys tikslią vietą, iš kur yra vežami ąžuolai. Kai juos pasitiko R. B., su juo buvo R. K. Važiuojant į nurodytą vietą, Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., lauko keliuku pastebėjo atvažiuojantį traktorių su priekaba, kurioje buvo sukrauti medžiai. Buvo nustatyta, kad traktorių vairavo R. S., paskui jį važiavo du lengvieji automobiliai. Traktoriaus priekaboje buvo pakrauta dešimt ąžuolo rastų. Tikrinant traktoriaus vairuotojo dokumentus, priėjo G. K., kuris pateikė leidimą kirsti mišką ir medienos gabenimo lapą. Leidimą kirsti mišką parodžius R. B., paaiškėjo, kad miškas kirstas ne tame miške, kur duotas leidimas. Tuomet G. K. aiškino, kad jis savo miške kirto ribines linijas, tačiau nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Besiaiškinant į įvykio vietą atvyko Alytaus skyriaus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius, kuris perėmė tolimesnį įvykio tyrimą.

Liudytojas R. S. patvirtino, kad 2019 m. liepos 24 d. ar tai G. K., ar tai J. M., paprašė jo su traktoriumi parvežti medieną iš Lazdijų r. sav. esančio Giraitės miško, kuris yra Agarinių k. Kas pjovė tuos medžius jis nežino ir neklausė. Jis sutiko, su jam priklausančiu traktoriumi CLAAS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisikabinęs priekabą nuvažiavo į Giraitės mišką, į G. K. nurodytą vietą, kur po kelis medžius išvežė iš miško, sukrovė pamiškėje, tuomet dalį medžių sukrovė į priekabą. Jam buvo pasakyta, kad medžius reikės nuvežti į Lazdijų r. sav. Kalvelių k., kur yra J. M. priklausanti lentpjūvė. Neprisimena, ar tai J. M., ar G. K. jam padavė medienos gabenimo dokumentus, tačiau jis jų neskaitė. Išvažiavus iš miško, jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems, jų prašymu, pateikė turėtus medienos gabenimo dokumentus. Paaiškėjo, jog dokumentai buvo medienai ne iš to miško, todėl mediena buvo sulaikyta (t. 5, b. l. 20).

Liudytojas J. M. patvirtino, kad Lazdijų r. sav. Veisiejų sen. Kalvelių k. jis turi lentpjūvę savo reikmėms. 2019 m. vasaros viduryje, jam paskambino G. K., pasakė, kad jis savo miško sklype kirs ribines linijas, bus gražių ąžuolų ir paklausė, ar jis nenorėtų nupirkti dalies minėtų ąžuolų. Jis sutiko, pasakė, kad išpjovus medžius jam paskambintų. Maždaug už savaitės ar dviejų, jam vėl paskambino G. K. ir pasakė, kad medžiai jau išpjauti ir susitarė susitikti miške. Jis paskambino R. S., kuris su traktoriumi galėjo parvežti medieną, ir visi trys susitiko G. K. nurodytoje vietoje. Jis apžiūrėjęs išsirinko medžių rąstus, kurie jam tinka, susitarė, kad už medieną sumokės G. K. 1 000 Eur, R. S. sukrovė jo rąstus į priekabą ir turėjo nuvežti į lentpjūvę. Jis su G. K. važiavo paskui traktorių. Jis jautėsi medienos savininku, todėl dar miške surašė medienos gabenimo lapą. Medienos gabenimo lape parašė Grikapalio kaimas, nes buvo įsitikinęs, kad ten yra minėtas kaimas. Nes jo asmeninis miškas, kuriame jis darė kirtimus, yra Grikapalio kaime, jis yra maždaug 1 km atstumu nuo G. K. iškirstų ąžuolų, todėl buvo garantuotas, kad tai bus tas pats kaimas. Gabenimo lapą jis padavė R. S. Pavažiavus apie 200–300 m, traktorių sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo niekas nepriėjo, jis sėdėjo automobilyje, kai visi pradėjo skirstytis, jis išvažiavo namo (t. 5, b. l. 19–20).

Pranešimas patvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. 11.28 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Lazdijų r. sav., Krosnos girininkijoje, kvartale Nr. 328, sklype Nr. 19, neteisėtai pjaunami ąžuolai (t. 1, b. l. 49).

Iš patikrinimo akto bei daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. liepos 24 d. Jonas Jarmalavičius patikrinimo metu nustatė, kad R. S. traktoriumi iš Lazdijų r. esančio Giraitės miško vežta mediena galimai išpjauta neteisėtai, nes gabenimui skirti dokumentai – medienos gabenimo lapas bei leidimas kirsti mišką, išduoti medžių kirtimui ir gabenimui iš kito miško – Grikapalio miško; gabenama mediena – 10 vnt. ąžuolų, sulaikyta; juos apžiūrėjus nustatyta, kad ant medžių rąstų purškiamais dažais užrašyti skaičiai; viso yra 10 rąstų, jie yra sukrauti į krūvą; rąstas Nr. 69 yra 6,16 m ilgio, rąstas Nr. 56 yra 6,3 m ilgio, rąstas Nr. 53 – 6,23 m ilgio, rąstas Nr. 55 – 6,44 m ilgio, rąstas Nr. 49 – 6,36 m ilgio, rąstas Nr. 43 – 6,30 m ilgio, rąstas Nr. 57 – 6,50 m ilgio, rąstas Nr. 40 – 6,60 m, rąstas Nr. 45 – 6,40 m ilgio, rąstas Nr. 32 – 6,30 m ilgio (t. 1, b. l. 51, 58, 127–133).

Medienos gabenimo lapas išrašytas 2019 m. liepos 23 d. 23.50 val.; jame nurodyta, kad medienos siuntėjas ir gavėjas – J. M., vežėjas – R. S., medienos pakrovimo vieta – Grikapalio k., sortimentas – 12 vnt. ąžuolų (t. 1, b. l. 56).

Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui išduotas J. M. 2019 m. birželio 6 d.; juo leista atlikti plyną kirtimą Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Grikapalio k. esančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); leistini kirsti medžiai – ąžuolai, eglės, liepos, drebulės, skroblai, pušys (t. 1, b. l. 57).

Iškirstų medžių apmatavimo aktai patvirtina, kad Veisiejų miškų urėdijos Krosnos girininkijos 328 kv., sklypuose Nr. 19 ir Nr. 31, atlikti nukirstų medžių matavimai: žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuota neplyna kirtavietė, II miškų grupė, nukirsti medžiai – devyni žali ąžuolai, vienas, kurio diametras 85 cm (eil. Nr. 9) yra nukirstas ant ribos; apmatavimo metu pamatuotas kiekvieno medžio diametras šaknies kaklelyje, didžiausias – 112 cm, mažiausias – 73 cm; žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei neregistruotoje valstybinio miško žemėje fiksuota neplyna kirtavietė, II miškų grupė, nukirsti aštuoni žali medžiai, – penki ąžuolai ir trys eglės, vienas jų – ąžuolas, kurio diametras 80 cm, iškirstas iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (eil. Nr. 3), išmatuotas kiekvieno medžio diametras šaknies kaklelyje (t. 1, b. l. 61–62).

Iš sužalotų medžių apmatavimo akto matyti, kad Veisiejų miškų urėdijos Krosnos girininkijos 328 kv., sklype Nr. 19, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuota keturiolikos žalių medžių sužalojimas: šeši juodalksniai, dvi eglės, viena drebulė ir du skroblai; žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasta sužalota viena eglė ir viena drebulė, o žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – viena eglė (t. 1, b. l. 63).

Iškirstų medžių Krosnos girininkijos 328 kv. sklypuose Nr. 19 ir Nr. 31 papildomos apskaitos aktu nustatyta, kad B. M. K., V. K. ir E. G. K. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): iškirsta 7 vnt. ąžuolų, nulaužta 4 vnt. juodalksnių ir 1 vnt. eglių, išversta – 2 vnt. juodalksnių, 2 vnt. skroblų, 1 vnt. eglių ir 1 vnt. drebulių; A. K., V. Š., D. R. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): nukirsti 2 vnt. ąžuolų, nulaužta – 1 vnt. eglių; M. G. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): nukirsta 1 vnt. ąžuolų; valstybiniame laisvo fondo miške: nukirsta 4 vnt. ąžuolų ir 3 vnt. eglių; B. M. K. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): nukirsta 1 vnt. eglių ir 1 vnt. beržų; L. J. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): paversta 1 vnt. eglių ir 1 vnt. drebulių (t. 1, b. l. 64–65).

Apvalios medienos tūrio nustatymo aktai ir fotonuotraukos patvirtina nukirstos ir sužalotos medienos tūrį žemės sklypuose: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 11,65 kub. m (likusi pamiškėje); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 15,31 kub. m (sulaikyta gabenant); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 7,761 kub. m; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 4,191 kub. m; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,732 kub. m; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,736 kub. m; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 35,595 kub. m; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 6,798 kub. m (t. 1, b. l. 66–74, 100–105).

Žemės sklypo planas, kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad 1 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso B. M. K., V. K. ir E. G. K.; šiauriau šio žemės sklypo fiksuoti kirtimai žemės sklypuose, atitinkamai kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (kirtimas rytinėje sklypo dalyje), Nr. (duomenys neskelbtini) (kirtimas rytinėje sklypo dalyje), Nr. (duomenys neskelbtini) (kirtimas šiaurinėje sklypo dalyje), Nr. (duomenys neskelbtini) (kirtimas pietinėje sklypo dalyje), laisvo fondo valstybinis miškas (kirtimas rytinėje žemės sklypo dalyje) (t. 1, b. l. 76–77).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys patvirtina, kad kvartalo Nr. 328, sklype Nr. 19 I ardo sudėtis – apie 50 proc. ąžuolai, apie 20 proc. – eglės, apie 20 proc. drebulės, apie 10 proc. skroblai, ąžuolai, beržai; jų amžius 98 m.; sklype Nr. 31 I ardo sudėtis – apie 70 proc. juodalksniai, apie 30 proc. beržų, eglių, drebulių; šie miškai priskirti II A grupės miškų kategorijai (t. 1, b. l. 78–79).

Žemės sklypo planai patvirtina, kad Metelių regioniniame parke Teizų kraštovaizdžio draustinyje esantys: B. M. K., V. K. ir E. G. K. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gamtinių buveinių apsaugai svarbią teritoriją dėl pelkėtų lapuočių miškų (kodas 9080) ir dėl skroblynų (kodas 9160); A. K., V. Š., D. R. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gamtinių buveinių apsaugai svarbią teritoriją dėl skroblynų (kodas 9160); M. G. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gamtinių buveinių apsaugai svarbią teritoriją dėl skroblynų (kodas 9160); valstybinis laisvo fondo miškas patenka į gamtinių buveinių apsaugai svarbią teritoriją dėl žolių turtingų eglynų (kodas 9050); B. M. K. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į gamtinių buveinių apsaugai svarbią teritoriją dėl žolių turtingų eglynų (kodas 9050) ir dėl skroblynų (kodas 9160) (t. 1, 81–82; t. 5, b. l. 63).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypai, esantys Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k. priklauso šiems asmenims: žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K., E. G. K., B. M. K.; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. M. K.; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K., V. Š., D. R.; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. G.; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. J.; prie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nurodyta, kad žemės sklypams taikomos valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonos (t. 1, b. l. 95–99).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k. esančiame miške; įėjus į mišką nuo rytinėje pusėje esančio lauko randamas ąžuolo kelmas, kurio skersmuo yra 112 cm (pažymėtas Nr. 1), antro ąžuolo kelmas – 105 cm (pažymėtas Nr. 2), trečio ąžuolo kelmo skersmuo – 95 cm (pažymėtas Nr. 3), ketvirto ąžuolo kelmo skersmuo – 81 cm (pažymėtas Nr. 4), penkto ąžuolo kelmo skersmuo – 84 cm (pažymėtas Nr. 5), šešto ąžuolo kelmo skersmuo – 88 cm (pažymėtas Nr. 6), septinto ąžuolo kelmo skersmuo – 74 cm (pažymėtas Nr. 7); nulaužto juodalksnio kelmo skersmuo – 28 cm (pažymėtas Nr. 8), išversto juodalksnio kelmo skersmuo – 16 cm (pažymėtas Nr. 9), išverstos eglės kelmo skersmuo – 28 cm (pažymėta Nr. 10), nulaužtų juodalksnių kelmų skersmuo – 26 cm (pažymėtas Nr. 13), 20 cm (pažymėtas Nr. 15), 32 cm (pažymėtas Nr. 16), išversto juodalksnio kelmo skersmuo – 16 cm (pažymėtas Nr. 14), išverstų skroblų kelmų skersmuo – 12 cm (pažymėtas Nr. 17), 8 cm (pažymėtas Nr. 18), nulaužtos eglės kelmo skersmuo – 36 cm (pažymėta Nr. 19), nupjautų ąžuolų kelmų skersmuo – 73 cm (pažymėtas Nr. 20), 85 cm (pažymėtas Nr. 21), nulaužtos eglės kelmo skersmuo – 20 cm (pažymėta Nr. 23), nukirsto ąžuolo kelmo skersmuo yra 85 cm (pažymėtas Nr. 24), ąžuolo kelmas – 76 cm (pažymėtas Nr. 25), nupjautos eglės kelmas – 31 cm (pažymėtas Nr. 26), nupjauto ąžuolo kelmas – 75 cm (pažymėtas Nr. 27), nupjautos eglės kelmo skersmuo – 14 cm (pažymėtas Nr.28), nupjautos eglės kelmo skersmuo – 23 cm (pažymėtas Nr. 29); nupjauto ąžuolo kelmo skersmuo – 87 cm (pažymėtas Nr. 30), ąžuolo kelmo skersmuo – 58 cm (pažymėtas Nr. 31), nupjautos eglės kelmo skersmuo – 26 cm (pažymėta Nr. 32), nupjauto beržo kelmo skersmuo – 26 cm (pažymėtas Nr. 34); miško pakraštyje, rytinėje miško pusėje yra pavirtusi eglė, kurios kelmo skersmuo yra 28 cm ir pavirtusi drebulė, kurios kelmo skersmuo – 32 cm; prie šių pavirtusių medžių yra nupjautų ąžuolo šakų; nuo kirtavietės krašto, 400 m atstumų vakarų kryptimi, keliuko dešinėje pusėje yra sukrauti 8 vnt. ąžuolo rąstų, kurių ilgis po 6,2 m. ir vienas ąžuolo rąstas 3 m. ilgio (t. 1, b. l. 106–121).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėjus Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k. esančią kirtavietę su GPS prietaisu ,,Geo Max Zenith 20“, nustatinėtos žemės sklypų ribos ir nukirstų medžių buvimo vieta: pirmasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 14 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); antrasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 19 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); trečiasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 23 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); ketvirtasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 23 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); penktasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 23 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); šeštasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 14 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); septintasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 15 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); aštuntasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 2,64 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); devintasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 8 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); dešimtasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 5 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); vienuoliktasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas, jam nėra suteiktas individualus kadastro numeris), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 5,80 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); dvyliktasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas, jam nėra suteiktas individualus kadastro numeris), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 8 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); tryliktasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas, jam nėra suteiktas individualus kadastro numeris), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 11 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); keturioliktasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas, jam nėra suteiktas individualus kadastro numeris), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 2,23 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); penkioliktasis ąžuolo kelmas yra sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minėto ąžuolo kelmo iki arčiausiai esančios sklypo ribos yra 1 m, artimiausiai esančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į ribinę linija (t. 1, b. l. 124–126).

Pažyma patvirtina, kad G. K. į Valstybinį miškų tarnybą nėra kreipęsis dėl leidimo kirsti mišką jo motinai B. M. K. nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142).

Pažyma patvirtina, kad ąžuolo medienos rąstų kubinio metro pirkimo–pardavimo kaina 2019 m. svyravo: pirkimo nuo 160–200 Eur/kub. m, pardavimo nuo 270–300 Eur/kub. m (t. 2, b. l. 12).

Kaltinamasis pripažįsta, kad jis organizavo miško kirtimą siekdamas išsikirsti medienos iš motinai B. M. K. priklausančio miško, esančio Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Agarinių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai darė teisėtai, nes kirto medžius, augančius šio žemės sklypo ribose, todėl nepripažįsta, kad buvo iškirsti kitų asmenų žemės sklypuose augantys medžiai.

Kad miško kirtimą organizavo kaltinamasis, jis neneigia, tvirtina suradęs miško kirtikų brigadą ir už darbą jai sumokėjęs. Kad G. K. kreipėsi dėl medienos pardavimo iš išvežimo iš miško patvirtino ir liudytojai J. M., R. S. Vežant iškirstą medieną 2019 m. liepos 24 d. juos ir sulaikė liudytojai J. V., G. S., J. J. Tai leidžia pripažinti įrodytu, kad G. K. organizavo miško kirtimą kaltinime nurodytuose plotuose ir pasitelkdamas apie nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis, šiuos medžius iškirto.

Sugretinus iškirstų medžių apmatavimo aktus, įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis bei kadastro žemėlapio ištrauką, kurioje pažymėtos kirtimo vietos matyti, kad iš visų iškirstų medžių tik vienas ąžuolas iškirstas žemės sklypų ribose, visi iškirsti medžiai yra žali. Tai, kad medžiai iškirsti žali, ne tiesiomis linijomis patvirtino ir liudytojai Jonas Jarmalavičius, R. B., R. K., G. S., T. C., T. P., betarpiškai apžiūrėję kirtimus. Šie įrodymai paneigia G. K. argumentus, kad jis medžius kirto ribinėse linijose.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas patvirtina, kad miškas, kuriame nustatyti kirtimai yra priskirtas II A grupei (pažymėta rusva spalva), t. y. ekosistemų apsaugos miškams, yra 98 m. amžiaus, patenka į Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinio teritoriją (t. 1, b. l. 78–79).

Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad miškas kirstas Giraitės miške, todėl kaltinamojo pateiktas leidimas kirsti mišką Grikapalio miške ir medienos gabenimo lapas iš šio miško nėra dokumentai, suteikiantys teisę kirsti mišką Giraitės miške. Pažyma patvirtina, kad leidimas kirsti mišką B. M. K. priklausančiame miške neišduotas. Tai leidžia pripažinti įrodytu, kad Giraitės miške nustatytas kirtimas atliktas neteisėtai, neturint leidimo.

Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Draudžiama II grupės specialios paskirties ekosistemų apsaugos miškuose gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai (Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos (rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai) bei kompleksinės saugomos teritorijos (valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai priskiriami saugomoms teritorijoms (Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai) (2019 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. XIII-2095 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti), juose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punktas) (2019 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. XIII-2095 red., galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Miškai, esantys nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami, miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Miškų apsaugos ir naudojimo saugomose teritorijose taisyklėmis bei kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 137 punktas, 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1235 redakcija). Privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 119 punktas, 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1235 redakcija). Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus (2015 m. gruodžio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1248 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus tai, kad G. K. organizavo ir, pasitelkęs kitus asmenis, atliko žalio, 98 m. (pusamžio ir brandaus) miško kirtimą II A grupės ekosistemų apsaugos miške, Metelių regioninio parko Teizų kraštovaizdžio draustinyje, kuris nebuvo skirtas ribinėms linijoms prakirsti, tai darė neturėdamas leidimo kirsti mišką, pripažintina, kad šį kirtimą atliko neteisėtai.

Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad jis kirto ribines žemės sklypo linijas, įsitikinęs, kad tokias ir iškirto. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino supratęs, kad kerta ne ribines linijas, kirto stambesnius ir gražesnius medžius (t. 4, 15–18). Pateikdamas paaiškinimus nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui pasakojo tai, kas atėjo į galvą, nes buvo susijaudinęs. Sugretinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad kiekvieną kartą jis nurodė skirtingas miško kirtimo aplinkybes, teisiamajame posėdyje šiuos parodymus dar kartą pakeitė, todėl spręstina, kad kaltinamasis, vis kitaip aiškindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekia švelninti savo teisinę padėtį. Kadastro žemėlapyje aiškiai pažymėtos miško kirtimo vietos (t. 1, b. l. 77). B. M. K. (kaltinamojo motinai) priklauso žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sugretinus žemės sklypų buvimo vietas ir nukirstų medžių fiksuotas vietas, vizualiai matyti, kad kirtimas atliktas ne tiesia ribinių linijų kirtimo linija. Tai patvirtino ir miško kirtimus apžiūrėję liudytojai Jonas Jermalavičius, R. B., R. K., G. S., T. C., T. P., turintys specialių žinių. Kaip minėta aukščiau, išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą visas reikšmingas bylai aplinkybes nustatyti permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą. Įvertinus kaltinamojo duotus parodymus aptarto kadastro žemėlapio, žemės sklypų buvimo vietos ir nurodytų liudytojų parodymų kontekste, yra pakankamas pagrindas pripažinti įrodytu, kad kaltinamojo veiksmai kertant žalius medžius II A grupės ekosistemų apsaugos miške be teisėto pagrindo ir leidimo, buvo tyčiniai, o ne padaryti dėl neatsargumo. Kaltinamojo paaiškinimai, kad jis kirto ribines linijas ir suklydo dėl žemės sklypų ribų yra tik siekis išvengti teisinės atsakomybės ar ją sušvelninti.

Byloje nustatyta, kad G. K. veika, nustatyta BK 270 straipsnio 2 dalyje, pasireiškė teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu, jam neteisėtai iškirtus ir sužalojus mišką. G. K. iškirto 62,851 kub. m medžių ir sužalojo 8,923 kub. m medžių, viso – 71,774 kub. m.

BK 270 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. BK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių.

Civilinis ieškovas M. G. pareiškė ieškinį dėl 1 650 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl vieno žalio ąžuolo, kurio tūris 4,191 kub. m, iškirtimo (t. 2, b. l. 125). Ieškinys grindžiamas elektroninės medienos pardavimų sistemos BALTPOOL duomenimis. Iš jų matyti, kad stambių ąžuolų pardavimo kaina už kub. m svyruoja nuo 283 Eur iki 643 Eur, t. y. vidutiniškai 463 Eur/kub. m (t. 5, b. l. 88–91).