Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-511-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
II-511-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03223-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-511-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03223-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11658-2019 pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. birželio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-45738-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 1 d., apie 01.00 val., Vilniuje, Oslo-Šiltnamių g., vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 1,05 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11658-2019 už (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą R. J. skirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (ROIK Nr. 19101885291).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti jam skirtą nuobaudą, t.y. netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; kaltės formą ir rūšį; asmenybę; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; vairavimo stažą; ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; asmeninio pobūdžio aplinkybes; administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Neginčytina, kad pareiškėjas padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas, kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjusį kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą.

Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas buvo padarytas Vilniaus mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje pareiškėjas ir gyvena, reiškia, kad pareiškėjas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 5 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma. Taip pat atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai , jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio.

Pasisakant dėl pareiškėjo kaltės ir motyvo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, pažymėjo, kad šį administracinį nusižengimą pareiškėjas nors ir padarė tyčia, suvokdamas jo pavojingumą, tačiau dėl to, kad jam ir jo draugams grėsė pavojus. Iš pridedamo S. G. (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad prieš pareiškėjui padarant administracinį nusižengimą, pareiškėjas, S. G. ir keletas jų draugų buvo (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kur konflikto metu pareiškėjo draugė S. G. buvo sužalota dėl smūgio į galvą. Pareiškėjui ėmus ginti savo draugę, jam, S. G. ir jų draugams teko slėptis S. G. priklausančiame automobilyje, kadangi sodyboje, kurioje kilo konfliktas, jie buvo vieni patys, tuo tarpu prieš juos neigiamai nusiteikusių asmenų buvo žymiai daugiau. Vis tik automobilyje pareiškėjui ir jo draugams pasislėpti nepavyko, kadangi net ir būnant mašinoje jie sulaukė realių grasinimų, kas pasireiškė ne tik žodžiais, bet ir veiksmais - pareiškėjo vairuota transporto priemonė, kuri priklauso S. G., buvo apgadinta. Pareiškėjui pamačius, kad buvimas mašinoje yra nesaugus ne tik jam, bet ir visiems jo draugams, esant išsigandusiam, jis nusprendė nelaukti policijos pareigūnų ir iš sodybos išvažiuoti pačiam. Pareiškėjas suvokė, kad yra neblaivus, tačiau transporto priemonę tokios būsenos vairavo tik dėl aukščiau aprašytos situacijos, t. y. tikslu išvengti visiškai realaus fizinio smurto ne tik savo, bet ir draugų atžvilgiu. Manytina, kad tokioje situacijoje padarytas administracinis nusižengimas neturėtų sulaukti įstatyme formaliai nustatytos valstybės reakcijos atimant teisę vairuoti net 12-kai mėnesių. Nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, taip pat kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą realizavo priverstinai.

Skunde nurodoma, kad aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo asmenybę, taip pat leidžia jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. (duomenys neskelbtini) mokykloje pareiškėjas įgijo vidurinį išsilavinimą. Nors šiai dienai jis neturi galiojančio verslo liudijimo, tačiau faktiškai pareiškėjas dirba individualiai, pats susikurdamas sau darbo vietą.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja jau dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, ANK 35 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. Skunde jau minėta, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl pavojaus sau ir savo draugams, o pavojus buvo kilęs dėl fizinio smurto, pasireiškusio ne tik pareiškėjos draugės sumušimu, tačiau ir jos automobilio apgadinimu. Dėl to pareiškėjas ANK 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą iš esmės padarė dėl fizinės prievartos. Tad šiuo atveju yra net trys pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismui pateikta pažyma apie pareiškėjo patraukimą administracinėn atsakomybėn taip pat liudija, kad šis jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, nebūdingas pareiškėjui poelgis. Prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas vairavimo teisę turi daugiau kaip 12 metų, todėl vairavimo patirtis mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga dėl susisiekimo. Nors pareiškėjo gyvenamoji vieta ir yra (duomenys neskelbtini) ribose, tačiau faktiškai jis gyvena ties miesto riba, tolimame mikrorajone, todėl be teisės vairuoti jis visiškai praranda mobilumą. Nors (duomenys neskelbtini) mieste viešasis transportas yra išvystytas, tačiau tolimo rajono susisiekimas su likusiu miestu yra labai ribotas, o ir kelionė juo yra kur kas ilgesnė nei individualia transporto priemone. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ir manytina, kad tam turėjo įtakos aukščiau nurodytos aplinkybės. Kas liečia administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo, tai jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį pareiškėjui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, pareiškėją baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė bauda, nes baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Taip pat pareiškėjui dėl padaryto nusižengimo teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius. Be to, pareiškėjas dėl jo padaryto nusižengimo yra įstatymų įpareigotas baigti papildomą vairuotojų mokymą, kurio metu patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę. Pareiškėjo manymu, šiuo metu egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti jam ANT 34 straipsnio 5 dalį bei neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė R. J. skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdamiesi jie, kaip taisyklė, turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos, neypatingos aplinkybės (darbo praradimas) būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Taigi, prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolinės, t. y. iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teisės pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos, skiriant švelnesnes nuobaudas nei numatyta atitinkamoje sankcijoje. Akivaizdu, kad atleidimas nuo paskirtų nuobaudų ar itin švelnių nuobaudų skyrimas formuotų nebaudžiamumo atmosferą, negalėtų atgrasyti teisės pažeidėjų nuo pakartotinių teisės pažeidimų. Tad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Pareiškėjas R. J. ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. J. skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjas R. J. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius aukščiau minėtą administracinį nusižengimą ir pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįsta.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Akivaizdu, kad išskirtinėmis aplinkybėmis negali būti laikomos įprastos ir būdingos daugeliui bylų aplinkybės, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti tomis aplinkybėmis, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo būtinybės.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. J. tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje, tiek savo skunde pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant R. J. asmenybę nustatyta, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, t.y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų (b.l. 73-74). Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjo baustumą už paskutinius penkerius metus matyti, kad R. J. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. dešimt kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausiai už greičio viršijimą. 2017 m. kovo 8 d. nutarimu už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu šios nuobaudos buvo galiojančios. Nors R. J. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau jam anksčiau skirtų nuobaudų už kitus KET pažeidimus ir to, jog jam buvo skirtas ir specialiosios teisė atėmimas trumpam vieno mėnesio laikotarpiui, darytina išvada, jog ankstesnės nuobaudos neatgrasė jo nuo naujo, žymiai pavojingesnio nusižengimų padarymo ir šios aplinkybės neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo teise vairuoti transporto priemones naudojosi nepriekaištingai, todėl šiuo aspektu charakterizuoti jo asmenybę tik teigiamai pagrindo nėra.

Pareiškėjas R. J. skunde pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (ANK 35 str. 1 d. 10 p.). ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe, skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir R. J. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Pareiškėjas R. J. skunde taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ir fizinės prievartos (ANK 35 str. 1 d. 4 p.). Skunde teigiama, kad šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl to, kad jam ir jo draugams grėsė realus pavojus, nes prieš tai jis su draugais buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur jo draugė S. G. buvo sužalota smūgiu į galvą, todėl pareiškėjui teko ją ginti ir slėptis su draugais S. G. priklausančiame automobilyje nuo prieš juos neigiamai nusiteikusių asmenų, kurių buvo žymiai daugiau. Tačiau net jiems būnant automobilyje, jie sulaukė realių grasinimų, nes S. G. priklausantis automobilis, kurį jis vairavo, buvo apgadintas (patvirtina pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita (b.l. 21-62). Esant tokios aplinkybėms, pareiškėjas, nors ir suvokė esantis neblaivus, nusprendė nelaukti policijos bei pats išvažiuoti su draugais iš sodybos, siekiant išvengti realaus fizinio smurto, nes jie visi buvo labai išsigandę. Šis pareiškėjo teiginys yra grindžiamas S. G. (duomenys neskelbtini) d. pareiškimu, adresuotu policijai, kuriame teigiama, kad 2019 m. birželio 1 d., apie 00.10 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), jai K. V. sudavė stiprų smūgį į galvą, dėl ko jai iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Jos draugas R. J. ją užstojo, tarp jų ir kitos kompanijos įvyko konfliktas, vienas iš jų išsitraukė peilį ir jiems grasino. Pasislėpę automobilyje jie vis tiek sulaukė grasinimų, jos automobilis buvo apdaužytas, todėl jie nusprendė nelaukti policijos ir išvažiavo iš sodybos. Automobilį vairavo R. J. (b.l. 18-19). Pareiškėjo teigimu, pagal šį S. G. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22787-19.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22787-19 medžiagos matyti, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal S. G. pareiškimą, kaip teigiama skunde, o pagal K. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, be kita ko, jog 2019 m. birželio 1 d., apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ kilo konfliktas, kurio metu R. J. dūrė jam peiliu į nugaros sritį ir taip jį sužalojo. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui apie nurodytą įvykį pranešta 2019 m. birželio 1 d., 00.29 val. Byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. birželio 1 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2019 m. birželio 1 d., apie 01.30 val. VPK OVS budėtojo nurodymu Oslo-Šiltnamių gatvių sankryžoje buvo sustabdytas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra padaręs nusikalstamą veiką. Automobilį vairavo R. J., kuriam alkotesteriu nustatytas 1,05 promilės girtumas. Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. M. 2019 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus prie patrulių sustabdyto automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Oslo g./Šiltnamių g., pilietis R. J. bendrauti ir paaiškinti įvykio aplinkybes atsisakė. Taip pat R. J. atsisakė nurodyti, kam priklauso jo vairuojamas automobilis. Per duomenų bazę patruliai nustatė, kad automobilis registruotas S. G. vardu. Surasti ir susisiekti su savininke patruliams nepavyko, todėl automobilis buvo išvežtas į saugomą aikštelę.

Pastebėtina, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra liudytojų parodymai dėl minėto konflikto, be kita ko, nurodoma, kad po asmens sužeidimo buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, bei kad R. J. ir S. G. įsėdo į automobilį BMW, R. J. užvedė automobilio variklį ir išvažiavo iš sodybos, nepaisant to, kad kiti asmenys bandė automobilį sulaikyti, užtverdami jam kelią bei daužydami į automobilio kapotą. Taigi minėti duomenys gali būti vertinami kaip nepaneigiantys R. J. paaiškinimų, jog iš minėtos sodybos jis išvažiavo, net ir būdamas neblaivus, siekdamas išvengti fizinio smurto (pastebint, jog šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės negali būti sprendžiamas klausimas, kokios tiksliai buvo nurodyto konflikto aplinkybės, kadangi akivaizdu, jog tai aplinkybės, nagrinėtinos ikiteisminiame tyrime). Nepaisant to, teismo vertinimu, minėta tikėtina aplinkybė neduoda pagrindo pripažinti, kad nustatyta nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ir fizinės prievartos (ANK 35 str. 1 d. 4 p

Kaip minėta, bendrajam pagalbos centrui apie sodyboje įvykusį konfliktą buvo pranešta 2019 m. birželio 1 d., 00.29 val., o R. J. vairuojamas automobilis BMW buvo sustabdytas 01.30 val. Vilniuje, Oslo-Šiltnamių gatvių sankirtoje, t.y. R. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas praėjus maždaug valandai po pranešimo apie konfliktą ir toli nuo įvykusio incidento vietos. Ši aplinkybė neleidžia teismui daryti išvados, kad visą tą laiką R. J. grėsė realus pavojus, dėl ko jis beveik visą valandą buvo priverstas vairuoti automobilį neblaivus, juo labiau, kad sustabdytame automobilyje S. G. jau nebuvo, t. y. ji jau buvo išleista iš automobilio, pats R. J. su jį sustabdžiusiais policijos pareigūnais atsisakė bendrauti ir aiškinti įvykio aplinkybes bei byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog R. J. vairuojamą automobilį kažkas vytųsi. Taigi šiuo atveju, kaip minėta, teismas negali pripažinti, jog yra nustatyta R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ir fizinės prievartos. Tad nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nutarimu R. J. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t.y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Šio nusižengimo padarymo metu pareiškėjui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas (įvertinus ± 1,7 % paklaidą, kuri traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – nustatytas 1,03 promilės girtumas) daugiau kaip dvigubai viršija leistiną 0,4 promilės girtumą ribą. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jo padarytas nusižengimas negali būti traktuojamas, kaip labai pavojingas, nes jis jokių pasekmių nesukėlė, jo vairavimo įgūdžiai, atsižvelgiant į turimą vairavimo stažą, yra geri, jis važiavo jam gerai pažįstamoje vietoje, neviršydama mieste nustatyto 50 km/h greičio, buvo įsijungęs šviesas, jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Teismas negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi šios aplinkybės savaime nereiškia, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina tai, kad pažeidėjas važiavo tamsiu paros metu, jam nustatytas girtumo laipsnis - 1,03 promilės (įvertinus paklaidą), ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), tad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško R. J. elgesio pasekmių. Tai, kad pareiškėjas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę puikiai jam pažįstamame kelyje leistinu greičiu, turi didelį vairavimo stažą, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę būtų ne tik nepagrįsta, bet tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams, juo labiau, kad jam už padarytą nusižengimą ir taip buvo skirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis praras mobilumą, nes gyvena ties miesto riba, tolimame mikrorajone, kurio susisiekimas su likusiu miestu yra ribotas, taip pat negali būti laikoma ypatingai jo atsakomybę švelninanti, galinti lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, nes asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl asmeninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, o padaręs tokį nusižengimą, jis turi prisiimti riziką dėl kilusių pasekmių. Juolab pastebėtina, kad tiek skundžiamame nutarime, tiek pareiškėjo pateiktame skunde nurodyta, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Teigti, kad šis rajonas yra nutolęs nuo likusios miesto dalies, jokio pagrindo nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kitą gyvenamąją vietą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. J. paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda (bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas) nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11658-2019 palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė