Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. B.-Taučienei, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. B.-T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-16 14.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad siuvimo paslaugas vykdė Ž. L., su kuria D. B. T. nesudarė rašytinės darbo sutarties, neišdavė darbo pažymėjimo, apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepranešė. Tuo D. B.-T. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B.-T. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad 2014-04-16 Ž. L. gavo vienos dienos individualios veiklos leidimą ir atėjo į siuvyklą padėti jai pristatyti jos sukurtus rūbus. Po renginio ji išrašė jai kvitą, kad suteikė paslaugas, ji už paslaugas apmokėjo. Tai, kad leidimas Ž. L. išduotas tik 20 val., tai nėra jos kaltė. Paaiškino, kad augina tris mažamečius vaikus, vyras įregistruotas darbo biržoje.

Institucijos atstovas paaiškino, kad 2014-04-16 buvo atliktas operatyvus patikrinimas siuvykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo kodekso 99 str.3 d. draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra pasirašyta su juo darbo sutartis. Tik darbdavys turi užtikrinti, kad būtų leidžiama dirbti pasirašius darbo sutartį, įteikus sutarties antrą egzempliorių. D. B.-T. leido dirbti Ž. L. , nors darbo sutartis su ja nepasirašyta, individualios veiklos leidimas 14.30 val. Ž. L. nebuvo išduotas. Mano, kad nelegalaus darbo faktas pagrįstas ir įrodytas bylos medžiaga, todėl prašo skirti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad Dovilė B. T. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytoja Ž. L. parodė, kad 2014-04-16 atėjo padėti D. B.-T. pataisyti keletą suknelių. Dėl konkretaus atlyginimo nesitarė, praleido kelias valandas. Ji išsiėmė vienos dienos verslo pažymėjimą.

Liudytoja N. M. parodė, kad 2014-04-16 vykdė patikrinimą pagal viršininko pavedimą (duomenys neskelbtini). Užėjo į siuvyklą ir rado moterį, kuri siuvo siuvimo mašina. Paaiškėjo, kad ji siuvykloje neįdarbinta. Paaiškinimuose darbdavė ir darbuotoja nurodė, kad norėjo pažiūrėti, kaip siuva siuvėja Ž. L.. Patikrinimo metu 14.30 val. leidimas Ž. L. nebuvo išduotas. Jeigu asmuo turėtų leidimą, susiklostytų kitokios aplinkybės ir institucija pretenzijų nereikštų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius; darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

D. B.-T. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7), Ž. L. paaiškinimu (b. l. 9), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 10-12),

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad D. B.-T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustina.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas

nutaria:

D. B.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.