Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-23 · Administracinė byla Nr. I-390-283/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
I-390-283/2013
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00463-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatui
Advokatai
Inga Mekienė
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-390-283-2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00463-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 22.;38.;74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Ingai Mekienei,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB (duomenys neskelbtini), ir Bendrovė) skundu kreipėsi administracinį teismą, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto policijos komisariato (toliau –Šiaulių miesto PK) viršininko 2013 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) priimtą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėja už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimus buvo nubausta 1000,00 litų bauda (b. l. 2-7). Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas Šiaulių miesto PK netinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo normas, padarė esminių procesinių pažeidimų. UAB (duomenys neskelbtini) rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir teigė, jog ginčijamas Nutarimas yra neteisėtas, nes jį priimdama policijos įstaiga padarė procedūrinių taisyklių pažeidimų. Pareiškėja pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi tik grąžino Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių miesto PK Pietinei nuovadai, tačiau 2012 m. sausio 20 d. pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikino ir pagal jį pradėtos Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos teisenos nenutraukė. Šiaulių miesto PK Pietinė nuovada taip pat nėra priėmusi nutarimo nutraukti bylos teiseną pagal įvardintą protokolą. Esant tokiai situacijai, Šiaulių miesto PK Pietinė nuovada negalėjo 2013 m. kovo 7 d. surašyti naujo protokolo. UAB (duomenys neskelbtini) tvirtino, jog Šiaulių miesto PK viršininkas privalėjo įvertinti, kad dėl to paties teisės pažeidimų yra surašyti du protokolai, ir priimti nutarimą nutraukti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos teiseną. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) tvirtino, jog Bendrovė nėra pažeidusi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 3 dalies 12 punkto. Nurodė, kad pirkėjui alkoholis buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, įrengtame šiai bendrovei priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurio patalpose tuo pačiu metu veikia ir stacionari degalinė. Teigė, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato draudimo, pagal kurį viename pastate negalėtų veikti baras ir degalinė. Atsakovas visiškai nevertino aplinkybės, kad Bendrovei priklausantis baras yra įrengtas, laikantis nustatytos tvarkos, jam yra išduota licencija, kuri suteikia teisę prekiauti gėrimais po 22 val. Bendrovė neginčijo aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val., tačiau teigė, kad jie buvo parduoti atidarytoje taroje ir skirti vartoti vietoje. Bendrovė neturi galimybių sulaikyti pirkėją ir neleisti jam išsinešti nusipirktus gėrimus. Nurodė, kad baro ir degalinės veikla organizuota atskirai (b. l. 2-7). Teismo posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė I. Mekienė, iš esmės remdamasi skundo motyvais ir argumentais, prašė tenkinti skundą. Atstovė akcentavo, jog teisės pažeidimo byloje negalima situacija, kai dėl to paties įvykio yra surašyti ir galioja du protokolai, todėl vien dėl šios aplinkybės skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Taip pat atstovė papildomai patvirtino, kad Bendrovei priklausantys baras ir degalinė, nors ir esantys vieno pastato tose pačiose patalpose, tačiau užsiima atskira ūkine veikla: baras turi išduotą licenciją, atskirą kasos aparatą. Paaiškino, kad baro ir degalinės teritorijos fizinėmis priemonė nėra atribotos, juos aptarnauja vienas operatorius, tačiau jų atribojimas matosi vizualiai: degalinei skirtose lentynose, esančiose kairėje pusėje, yra išdėstytos su transporto priemonėmis susijusios prekės - tepalai, skysčiai automobiliams ir pan., o baro teritorijoje stovi stalai, mikrobangų krosnelė, kavos paruošimo aparatas. Tvirtino, kad protokoluose aprašytas atvejis yra susijęs išimtinai su darbuotojo padaryta klaida.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto PK atsiliepimu, o teismo posėdyje ir policijos įstaigos atstovas S. P., iš esmės pakartodamas jame nurodytus motyvus ir argumentus, prašė UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais nustatyta, jog stacionariose degalinėse galima verstis tik mažmenine alkoholio prekyba, t. y. prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8 iki 22 val. Registrų įmonės duomenimis, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), yra registruota stacionari degalinė su kavine ar baru. Atsakovo teigimu, šie duomenys rodo, kad nurodytu adresu veikia stacionari degalinė, turinti leidimą (licenciją Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdyti papildomas viešojo maitinimo paslaugas. Akcentavo, jog licencija, išduota vykdyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą, kuri nėra patikslinta pagal nuo 2012-01-01 įsigaliojusius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, nesuteikia teisės Bendrovei nesilaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų. Pažymėjo, kad stacionariose degalinėse mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais galima tik nespecializuotuose skyriuose, o tokiose degalinėse prekybos alkoholiniais gėrimais specializuotų skyrių apskritai negali būti. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) stacionari degalinė ir baras, esantys adresu esanti Šiauliai, (duomenys neskelbtini), yra vienas objektas, jie nėra atskirti. Nurodė, kad tokią išvadą patvirtina aplinkybės, jog baras ir degalinė yra tame pačiame aukšte, jie įsikūrę toje pačioje erdvėje, į patalpas įeinama per tas pačias duris. Tvirtino, kad baro ir degalinės ūkinė-finansinė veikla ir gaunamos pajamos nėra atribotos (b. l. 21-23). Teismo posėdyje Šiaulių miesto PK atstovas S. P. papildomai nurodė, kad policijos įstaiga, gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, išsiaiškino, jog, panaikinus 2013 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), savaime buvo panaikintas ir 2012 m. sausio 20 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad surinkus papildomų įrodymų, pirminis protokolas nebuvo nagrinėjamas, o buvo surašytas naujas protokolas, kuriame buvo nurodyti kiti Alkoholio kontrolės įstatymo straipsniai, jų dalys ir punktai. Atsakovo atstovas tvirtino, jog surinkta įrodymų visuma leido teigti, kad baro ir degalinės ūkinė veikla nėra atribota, jos sudaro vieną erdvę, kuri jokiomis priemonėmis nėra padalinta į priskirtinas barui ir degalinei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos ( toliau - Pažeidimo byla) duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių miesto PK viršininko 2013-03-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsniu, pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimus buvo taikyta ekonominė sankcija ir paskirta 1 000,00 litų bauda (Pažeidimo byla, b. l. 76-77). Skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialisto 2013 m. kovo 7 d. surašytu protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2012-01-12, 22 val. 29 min. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkėjui A. R. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai – vienas butelis 0, 43 laipsnių stiprumo „Stumbro starka“, 12,49 Lt vertės, ir 8,79 Lt vertės, 2 litrų talpos vienas butelis 6 laipsnių stiprumo alkoholinio alaus „Blindos“. Taip UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė nuo 2012-01-01 įsigaliojusio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimus, nustatančius, kad stacionariose degalinėse galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais (Pažeidimo byla, b. l. 74). Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2013 m. vasario 13 d. nutartį, kuria buvo panaikintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK Pietinės nuovados viršininko 2012 m. vasario 2 d. nutarimas, o bylą perduota Šiaulių AVPK Pietinei nuovadai nagrinėti iš naujo (Pažeidimo byla, b. l. 42-43, 45-47).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nutarimo yra kilęs ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo teisinių santykių srityje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas. Pareiškėjos ginčijamame Nutarime nurodytų pažeidimų padarymo metu galiojo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1911 išdėstyta 18 straipsnio redakcija. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, nustatančią, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimo ir nutarimų skirti ekonomines sankcijas bendrosios taisyklės įtvirtintos šio įstatymo 35-39 straipsniuose.

Vertindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įvardintas ekonomines sankcijas, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) teikiamą įvardintos teisinės sankcijos prigimties aiškinimą. Konstitucinis teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime yra nurodęs, kad nors tokios atskiros teisinės atsakomybės rūšiesirtokioatskiroteisės instituto kaip „ekonominė atsakomybė“ apskritai nėra, tačiau ekonominė ssankcija piniginė bauda priskirtina administracinės teisinės atsakomybės institutui. Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria yra nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Pritaikius ekonomines sankcijas, ūkio subjektų patiriami turtinio pobūdžio suvaržymai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje taip pat laikomasi aiškinimo, kad nors ekonominės sankcijos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį jos gali būti prilygintos šioms nuobaudoms, nes turi represinį pobūdį ( 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgęs į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra įtvirtinta taisyklių, priskirtinų bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog esanti teisės spraga turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) bendrosios dalies normas (200 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-15-1056/2004; 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-2928/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-552-2377/2012 ).

Atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus nustato šio įstatymo 34 straipsnio 2-6 dalys, kuriose yra numatytos sankcijos už konkrečių Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Baudos, kuriomis baudžiamos įmonėms už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje. Taip pat teismas sprendžia, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalies blanketinis pobūdis nulemia tai, jog ūkio subjektui surašomame protokole dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo privalo būti aiškiai apibrėžta Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo esmė, t. y. kada ir kokia veika (-omis) pasireiškė Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinto reikalavimo (-ų) nesilaikymas (-ai) bei kokie konkretūs šio įstatymo straipsniai ir jų dalys buvo pažeisti.

Įsigaliojus 2011 m. gruodžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 1-ajam straipsniui, nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtino leidimą alkoholiniais gėrimais prekiauti stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Šio straipsnio 3 dalies 11 punkte išliko įvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus), kuris netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. Nuo 2012-01-01 Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte yra įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, ir nustatyta, kad šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Teismas, remdamasis nurodytomis teisės normų nuostatomis, sprendžia, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, šio straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktuose yra įtvirtinti savarankiški teisės pažeidimai, už kurių pažeidimus kyla Alkoholio kontrolės įstatymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė.

Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgaliotų šio įstatyme nurodytų kontrolės institucijų įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatyto turinio protokolą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę, yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jis yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinė byla Nr. N17-705/2006). ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, tarp jų - ir jų duomenys apie administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, esmę. Pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį, pažeidimo esme suprantama administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (administracinė byla Nr. N3-1135/2005).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi Šiaulių miesto PK Pietinės nuovados viršininko 2012 m. vasario 2 d. nutarimą panaikino, o bylą perdavė Šiaulių miesto PK Pietinei nuovadai nagrinėti iš naujo (Pažeidimo byla, b. l. 45-47). Teismo posėdyje Šiaulių miesto PK atstovas S. P. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėta Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos teisena pagal 2012 m. sausio 20 d. surašytą protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nutraukta. Policijos įstaigos teigimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. vasario 13 d. nutartimi panaikinus Šiaulių miesto PK Pietinės nuovados viršininko 2012 m. vasario 2 d. nutarimą, tuo pačiu buvo panaikintas bei tapo nebegaliojantis ir 2012 m. sausio 20 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo atstovo teigimu, ir buvo surašytas naujas 2013 m. kovo 7 d. protokolas Nr. 40-44-6-G-305, kuriame buvo konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir to paties straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų (Pažeidimo byla, b. l. 74).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos grąžinimo institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kai nustatomi protokolo trūkumai, yra išaiškinęs, kad administracinio teisės pažeidimo byla institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų gali būti grąžinama tik tuo atveju, kai, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, yra nustatoma, kad protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, t. y. jie yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinės bylos Nr. N-3-444/06; N-3-802/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartyje buvo konstatuota, jog byloje surinkti ir teismui pateikti įrodymai neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, kokį prekybos alkoholiais gėrimais modelį buvo pasirinkęs pareiškėjas ir kokioje prekybos vietoje (degalinėje ar bare) buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, dėl ko negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, ar buvo pažeistas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatytas draudimas. Dėl šių priežasčių byla ir buvo grąžinta Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinei policijos nuovadai tirti iš naujo. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, joje nebuvo konstatuota, jog 2012 m. sausio 20 d. surašytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) turi tam tikrų trūkumų, kuriuos būtina pašalinti surašant naują protokolą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi, grąžinus policijos įstaigai bylą tirti iš naujo, 2012 m. sausio 20 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo panaikintas, joje apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kad policijos įstaiga privalo surinkti naujų papildomų įrodymų (Pažeidimo byla, b. l.45-47).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialisto 2012 m. sausio 20 d. surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo remiantis Šiaulių miesto PK Pietinės nuovados viršininko priimtame 2012 m. vasario 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimų (Pažeidimo byla, b. l. 25, 35-36). Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie Bendrovės padarytų įstatymo reikalavimų pažeidimų faktines aplinkybes (laiką, vietą, pirkėją, jo įsigyto alkoholio rūšis, jo kiekį ir kt.) visiškai sutampa su aplinkybėmis, kurios nurodytos Šiaulių miesto PK 2013 m. kovo 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), priimtame remiantis 2013 m. kovo 7 d. surašytu protokolu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose Alkoholio kontrolės įstatymo bylos procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimus (Pažeidimo byla, b. l. 74, 76-78).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad vienoje Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje priimant skundžiamą Nutarimą susidarė situacija, kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašyti ir galiojo du - 2012 m. sausio 20 d. ir 2013 m. kovo 7 d. - Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolai, kuriuose teisės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo apibrėžtos analogiškai, t.y. jie surašyti dėl tos pačios teisei priešingos veikos, tačiau juose skirtingai įvardintos konkrečios pažeistos Alkoholio kontrolės įstatymo normos. Teismo nuomone, dėl šios priežasties atsakovas, neišsprendęs klausimo dėl 2012 m. sausio 20 d. protokolo, negalėjo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje, remdamasis naujai surašytu 2013 m. kovo 7 d. protokolu, priimti skundžiamo Nutarimo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) skundžiamas 2013 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Šiaulių miesto PK pareigūnams pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo byloje taikytinas pagrindines procedūrines taisykles, skirtas užtikrinti objektyvų visų aplinkybių, susijusių su Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir draudimų pažeidimų, nustatymą bei pagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl šios priežasties skundžiamas Nutarimas naikintinas kaip neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Konstatavus, jog skundžiamas aktas yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, teismas nesvarstys klausimo, ar UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2013 m. kovo 12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 1000,00 Lt bauda.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė