Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-92-2012

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00024-2011-2

2012 m. birželio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal BK 135 str.1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš E. N. 4965,05 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt penki litai penki centai) civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie SAM nukentėjusiojo R. M. turėtų gydymo išlaidų atlyginimui.

Priteista iš E. N. civilinei ieškovei D. M. 8001,7 Lt (aštuoni tūkstančiai vienas litas septyniasdešimt centų ) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš E. N. nukentėjusiajam R. M. 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikta nenagrinėtu, pripažįstant jam teisę į ieškinio patenkinimą kreiptis civilinio proceso tvarka.

Priteista iš E. N. valstybei 1020 (vienas tūkstantis dvidešimt) litų turėtų proceso išlaidų už valstybės paskirtos garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam R. M. ir civilinei ieškovei D. M. apmokėjimą advokatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2011 m. sausio 16 d. apie 00.30 val., Varėnos mieste, , prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavio konflikto su R. M. metu, tyčia jam kumščiu smūgiavo į veidą ir galvą ne mažiau tris - keturis kartus, dėl ko R. M. krito aukštielninkas ant asfalto, galva trenkdamasis į kietą pagrindą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas odoje abiejų akių vokuose ir dešiniame skruoste bei muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kaukolės skliauto (dešinio kaktikaulio ir momenkaulio srityje) ir pamato (dešinio smilkinkaulio piramidės srityje) kaulų lūžimus, kaktinių ir smilkininių galvos smegenų skilčių sumušimą ir taip sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą, nes sužalojimų visuma dėl kaukolės pamato lūžimo kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

BK 135 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad E. N. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: sausio 16 d. apie 00.30 val., Varėnos mieste, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavio konflikto su R. M. metu, tyčia jam kumščiu smūgiavo į veidą ir galvą ne mažiau tris - keturis kartus, dėl ko R. M. krito aukštielninkas ant asfalto, galva trenkdamasis į kietą pagrindą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas odoje abiejų akių vokuose ir dešiniame skruoste bei muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kaukolės skliauto (dešinio kaktikaulio ir momenkaulio srityje) ir pamato (dešinio smilkinkaulio piramidės srityje) kaulų lūžimus, kaktinių ir smilkininių galvos smegenų skilčių sumušimą ir taip sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą, nes sužalojimų visuma dėl kaukolės pamato lūžimo kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Skundo teiginys, kad nuosprendis pagrįstas tik vienos liudytojos I. M. parodymais yra neteisingas, niekuo nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja I. M. parodė ,kad 2011 sausio 15d. apie 24 val. buvusi kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur išėjus į lauką kieme sutikusi R. M., jo akys buvo raudonos, apsauginiai jį išmetė iš kavinės. Jam pasakiusi, kad eitų namo. Grįžus į kavinę po kiek laiko draugė J. pasakė „žiūrėk, Renatą muša“. Kai išbėgę iš kavinės, N. buvo užsimojęs. Riktelėjusi „Navickai, ką darai“, bet tuo metu buvo suduotas Renatui smūgis ir jis nukrito. N. pribėgęs šokinėjo aplink jį ratais sakydamas „kiek tau sumokėt, kiek tau sumokėt“, paskui pasišalino. M.ių pažinojusi, kadangi M.ius yra jos draugės vyro brolis. J. žinojo, kad pažįstanti M.ių, todėl, kai pamatė, kad jį muša, pasakė jai. M.ius gulėjo ant kelio, o N. buvo ant šaligatvio. M.ius krito atbulas nuo to smūgio visu svoriu į asfaltą važiuojamojoje dalyje. Smūgis buvo staigus. Kai pribėgusi, R. M. kriokė, iš ausų, burnos bėgo kraujas, apsauginis atnešė amoniako, bet Renatas nereagavo. N. klausė ironiškai ir iš Navicko pasakymo supratusi, kad jis turėjo omeny „sumušiau, tai kiek tu čia dabar iš manęs pareikalausi sumokėti“. M.ius buvo išgėręs, N. gal irgi, nepastebėjusi. Mačiusi vieną smūgį, kur pataikė į veidą. Smūgis buvo stiprus. Liudytojos I. M. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jokių objektyvių priežasčių jais abejoti, nėra. Šios liudytojos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja D. B. parodė, kad pamatė, jog ant gatvės važiuojamosios dalies guli vyriškis, kaip supratusi be sąmonės, nes gulėjo ir kriokė, iš ausų bėgo kraujas. To vyriškio nepažinojusi ir kaip jis susižalojo ar kas jį sužalojo nemačiusi. E. N. vaikščiojo aplink tą gulintį vyriškį ir klausinėjo „ar tu gyvas, kiek tau sumokėti“. Supratusi iš to, kad jis trenkė tam vyrui. Iš 2011-04-22 teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 82/11 (06) (t.1 b.l.15-18) matyti, kad R. M. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose ir dešiniame skruoste, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų ligą, kaukolės skliauto (dešinio kaktikaulio ir momenkaulio srityje) ir pamato (dešinio smilkinkaulio piramidės srityje) kaulų lūžimas, kaktinių ir smilkininių galvos smegenų skilčių sumušimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3-4 trauminių poveikių pasėkoje. Neatmetama sužalojimų padarymo galimybė suduodant smūgį į galvą bei po smūgio, griūnant ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių. Sužalojimų visuma dėl kaukolės pamato lūžimo kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas S. J. parodė, kad konstatuota, kad R. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo. Sužalojimas buvo padarytas 2011-01-16, užduotį gavę po 2 savaičių, nykstant arba išnykus traumų žymėms kūno paviršiuje, apžiūra daug informacijos nebūtų davusi. Sužalojimai būdingi griuvimui, jie gali būti padaryti, esant pašalinės jėgos poveikiui ir be pašalinės jėgos poveikio. Konkrečiai nustatyti kategoriškai negalima. Esant sužalojimams veide, neatmetama galimybė, kad griuvimas buvo po suduoto smūgio. Lūžimai buvo dešinėje galvos pusėje, klinicistai kompiuterinės tomografijos metu apie edemos - minkštųjų audinių patinimą, kas rodytų buvus trauminio poveikio lokalizaciją, nerašo, bet yra 01-18 įrašas, apžiūrint gydytojui, kad galvoje yra patinimas dešinio momens kaktos srityje, tikėtina, kad buvo kontaktas su dešine galvos puse, o lūžis linijinis, rodo, kad buvo kontaktuota su plačiu, kietu kontaktu neribotu paviršiumi, taigi galėjo būti kontaktas, atsitrenkiant į asfaltą. Sužalojimai būna tik vienoje plokštumoje, dėl tokio kritimo sužalojimai veide atsirasti negalėjo, mažai tikėtinas toks dalykas. Galvos smegenų trauminė liga suprantama kaip visuma galvos išorinių sužalojimų odoje, kaukolės kaulų lūžimo ir galvos smegenų pakenkimų substrato visuma. Išorinių galvos sužalojimų kvalifikacija atskirai yra neteisinga. Kvalifikuoti atskirai netinka. Sužalojimų visuma dėl kaukolės pamatų lūžimo duoda sunkų sužalojimą. Kiti byloje liudytojais apklausti asmenys paties įvykio nematė, tačiau matė nukentėjusįjį gulint ant žemės, E. N. šokinėjant aplink. Liudytojos M. J., I. S., D. B. nors ir nurodydamos, kad jos tiesiogiai nematę suduodamo smūgio nes išbėgę kiek iš paskos nei I. M., tačiau iš E. N. pasakymų gulinčiam R. M. supratę, kad būtent jam E. N. sudavė smūgį ir po šio smūgio sudavimo R. M. nukrito. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog E. N. ir liudytojai A. S. ir R. C. nurodė, kad E. N. stumdantis su R. M. ties pušimi pastarasis paėjęs kelis žingsnius atgal ir nugriuvęs. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atstumas nuo pušies iki šaligatvio krašto yra 6,90 m, kas galėtų sudaryti ne mažiau septynių plačių žingsnių, o iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo ties pušimi ir po to besikivirčijant buvo traukiamasi link gatvės važiuojamosios dalies, kur nuteistajam ir nukentėjusiajam esant netoli šaligatvio krašto pagal liudytojos I. M. parodymus buvo suduotas smūgis.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad teismo medicinos specialistas S. J. teisme patvirtino, jog nukentėjusiojo sužalojimai būdingi griuvimui esant pašalinės jėgos poveikiui ar nesant, kategoriškai negalima teigti, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nurodo tik jam palankią poziciją. Pagal teismo medicinos specialisto parodymus R. M. pakauškaulio srities lūžimo nėra, kas būtų charakteringa griūvant aukštielnikam.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. M. elgesį. E. N. veikė netiesiogine tyčia – jis numatė, kad sudavus smūgį nukentėjusysis dėl suduodamo smūgio bei girtumo gali pavojingai griūti tiek ant šaligatvio ar tiek į važiuojamąją gatvės dalį ant asfalto ir kad dėl to gali kilti pavojingos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai ir nors nesiekė tokių pasekmių, tačiau sudarė sąlygas tokioms pasekmėms kilti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymas didele dalimi buvo sąlygotas ir neblaivaus paties nukentėjusiojo veiksmų, jis kabinėjosi prie buvusių kieme prie kavinės jaunuolių, o po to sukonfliktavo ir su E. N., kur matyti, kad kaltinamasis dėl tokių nukentėjusiojo priekabių veiksmų supyko ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, t.y. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą. LR BK 135 str.1 d. yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, pagrįstai paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat teismas įvertino tai, jog E. N. iš dalies atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas nukentėjusiajam R. M. 300 Lt turtinės ir 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.2 b.l.68).

Nuteistasis nurodo, kad jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 137 str.

BK 137 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Esminis požymis, skiriantis veiką, numatytą šiame straipsnyje nuo BK 135 str. 1 d. yra kaltės forma. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. E. N. tyčinė kaltės forma akivaizdžiai įrodyta, jis veikė netiesiogine tyčia. Jis neveikė nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis, kadangi jis numetė galimas pasekmes, o nusikalstamam nerūpestingumui būdingas nenumatymas. Taip pat nuteistasis neveikė nusikalstamo pasitikėjimo sąlygomis, nes jis lengvabūdiškai nesitikėjo išvengti pasekmių, o nors jų nenorėjo, leido joms kilti.

Taip pat skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 62 str. 2 d. 5 p., paskirti švelnesnę bausmę, konstatavus, kad jis peržengė būtinosios ginties ribas.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 str. 3 d. būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl konflikto, nukentėjusiojo priekabių, kadangi buvo neblaivus, o ne ginantis nuo pastarojo kėsinimosi, nes jokio kėsinimosi nebuvo. Būtinoji gintis galima tik nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Taigi taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 5 p. nuostatas nėra jokio pagrindo. Be to, minėto straipsnio pagrindu švelninti bausmę yra teismo teisė, o ne pareiga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

BK 54 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kalbėdamas apie BK 54 str. 3 d. taikymą, yra ne kartą pasisakęs, jog iš esmės BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymas (švelnesnės bausmės paskyrimas) turėtų būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų E. N. sušvelninti bausmę, nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.