Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam A. A., jo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomosios priemonės nuteistajam A. A. nuspręsta neskirti.

Taip pat nuosprendžiu nuteisti E. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir V. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai, t. y. nukentėjusiajai D. B. iš E. D., A. A. ir V. D. solidariai priteista 364,92 Eur (trys šimtai šešiasdešimt keturi Eur 92 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 12 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. D. ir V. D., iš anksto susitarę, V. D. stebint buto prieigas, E. D. kirviu išlaužus buto, priklausančio D. B., esančio (duomenys neskelbtini), duris, kartu su E. D. įsibrovus į butą, iš minėto buto pagrobė D. B. priklausantį turtą – plazminį televizorių, 700 Lt (202,73 Eur) vertės, du televizoriaus priedėlius, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, gintarinius karolius, apyrankę ir porą auskarų, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, kvepalus, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios D. B. turtą, padarydami 1200 Lt (347, 82 Eur) turtinę žalą, be to jie pagrobė asmens dokumentą – nukentėjusiosios D. B. pasą, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. A. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. D. ir V. D., pagrobė nukentėjusiajai D. B. priklausančius daiktus, nurodytus kaltinamajame akte, tačiau kategoriškai neigia pagrobęs D. B. pasą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto, aukštesnysis teismas, šiuos nuteistojo skundo motyvus laiko gynybiniais siekiant sušvelninti teisinę padėtį. Juolab, kad A. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo kaltės neneigė ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Savo kaltės pagrobus D. B. pasą jis neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad E. D. vagystės metu, be kita ko, paėmė nukentėjusiosios pasą ir jam parodė bei teigė, kad jį parduos stoties turguje. Be to, tokias aplinkybes nurodė ir nuteistasis E. D.. O taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios D. B. nurodytomis aplinkybėmis, jog be kitų daiktų buvo pagrobtas jos asmens dokumentas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis 2K–458/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo A. A. kaltumo BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįstos ir teisingos.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas A. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo apsisprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam nulėmė tai, kad šiuo atveju egzistuoja viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, be to, jis teisiamas ne pirmą kartą, nuosprendžio priėmimo metu atliko bausmę pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina, kad A. A. padarė du apysunkius nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas neteisėto elgesio iniciatoriumi, esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Be to, nors jis yra pakankamai jaunas – 30 metų amžiaus, tačiau šis teistumas jau vienuoliktas. Praeityje jis ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, už kuriuos jam buvo skiriamos, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės. O tai reiškia, kad jis be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už nusikaltimų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedarantį ir nelinkusį keistis, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei elgtis tinkamai. Jie rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog SODROS duomenų bazėje nėra duomenų apie nuteistojo draudėjus, kas reiškia, kad nuteistasis nėra turėjęs legalaus darbo ir pragyvenimo šaltinio. Taigi, akivaizdu, kad A. A. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Aukštesniojo teismo nuomone, bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima pasiekti tik vienintele – laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentai dėl įsipareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajai išėjus į laisvę, kaltės pripažinimo ir gailesčio dėl padarytų nusikalstamų veikų, nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti paskirtos bausmės terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. A. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytiems nusikaltimams.

Apeliacinį skundą nagrinėjančių teisėjų vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas A. A. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų, atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo A. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.