- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e1-2448-486/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10303-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- J. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini) Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav., Lietuva, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V., mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą: jis, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę I. K., vieną kartą delnu suduodamas jai į dešinį skruostą, sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, J. V., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą: jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. K. ranka suduodamas I. K. ne mažiau kaip 4 kartus į veido sritį, po to kojomis spirdamas 3 kartus į sėdmenis bei šlaunis, abiem savo rankomis sugriebęs nukentėjusiajai I. K. už kaklo ir smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą. Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. K. tyčia mesdamas į I. K. mobilaus ryšio telefoną, pataikydamas jai į veidą – kairiojo antakio apatinę jo dalį ir antakį praskeldamas, smaugdamas I. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. V. kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.
Iš (duomenys neskelbtini) apklausto įtariamuoju J. V. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini)) parodymų matyti, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, o būtent, kad įtarime nurodytą dieną ir laiku savo sugyventinei I. K. dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės skruostą, sudavė tyčia. Su I. yra sugyventiniai 5 metus, gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka jis, I. perka maistą, turi bendrą buitį. Bendrų vaikų neturi, I. turi vaiką, bet jis pilnametis gyvena atskirai. Anksčiau smurto šeimoje niekada nebuvo, kildavo tik žodiniai konfliktai, kai abu būdavo neblaivūs. (duomenys neskelbtini) abu vartojo alkoholį nuo ryto. Neatsimena dėl ko susipyko tos dienos vakarą, atsimena, kad abu šaukė. Konflikto metu I. jam sudavė į galvą ar tai į kaklą, jam tai fizinio skausmo nesukėlė. Jis I. taip pat sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu į skruostą, dėl to labai gailisi, norėtų su I. susitaikyti. Ant I. kūno akivaizdžių sužalojimų nematė. Daugiau smūgių I. nesudavė. I. iškvietė policiją ir jį sulaikė. Kol vyks tyrimas galės gyventi pas tėvus Vilniaus rajono sav.
Iš (duomenys neskelbtini) apklausto įtariamuoju J. V. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini)) parodymų matyti, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jam (duomenys neskelbtini) įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir sutinka su visomis jame nurodytomis aplinkybėmis, bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Viską kas jam buvo žinoma apie įvykį papasakojo pirmoje apklausoje, savo parodymų papildyti nenori. Su sugyventine I. K. po įvykio susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Prašo leisti su sugyventine taikytis ikiteisminio tyrimo metu ir šį tyrimą nutraukti.
Iš (duomenys neskelbtini) apklausto įtariamuoju J. V. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini)) parodymų matyti, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pranešimą apie įtarimą gavo, jo esmę suprato, su juo visiškai nesutinka. Niekada nesigydė psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybių ligų centruose. Nori parodyti, kad jau 6 metus gyvena kartu su savo sugyventine I. K. adresu (duomenys neskelbtini), šį butą jis nuomoja, savo vardu sudaręs buto nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis grįžo namo, pastebėjo, kad jo sugyventinė I. K. yra visiškai girta. Jo sugyventinė dažnai vartoja alkoholį. Ji pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad visą dieną praleido su savo tėvais, o ne su ja, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pradėjo jam plėšyti striukę, jis ją atstūminėjo ranka, kadangi gynėsi. Ji toliau jam priekaištavo, lindo prie jo, bandė jį sudraskyti, mušti, jis į jos draskymus ir smūgius gynėsi prisidengdamas rankomis, prieš ją jis nesmurtavo, jokio fizinio skausmo jai nesukėlė. Vėliau nuėjo miegoti, o ji visą tą laiką, kol miegojo lindo prie jo, trukdė miegoti. Apie pranešime nurodytas aplinkybes gali pasakyti, dėl praskelto kairės pusės antakio, kad tai įvyko tuo metu, kai jis miegojo, o ji lindo prie jo, metė į jį savo telefoną, jis, būdamas mieguistas, nusisukęs metė telefoną atgal ir vėliau tik pastebėjo, kad jai pataikė į antakį. Dėl kitų visų įtarime nurodytų aplinkybių gali pasakyti, kad tai visiškas melas, jis prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo, nesmūgiavo, nesmaugė, nespardė, o tik gynėsi rankomis nuo jos smūgių ir draskymų. Visas minėtas konfliktas vyko kažkur maždaug nuo (duomenys neskelbtini) val. iki vėlyvo vakaro (tiksliai neatsimena laiko), kol ji pati paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Nori pabrėžti, kad jis buvo visiškai blaivus, o jo žiniomis, kai jos blaivumą tikrino pareigūnai, ji pripūtė apie 3 prom. Taip pat nori pabrėžti, kad jam pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) nėra sąlygų gyventi: miegoti, nusiprausti ir atlikti kitus buitinius reikalus. Daugiau apie pranešime nurodytas aplinkybes neturi ką pasakyti.
Iš (duomenys neskelbtini) apklausto įtariamuoju J. V. (dėl nusikalstamų veikų, padarytų (duomenys neskelbtini)) parodymų matyti, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. (duomenys neskelbtini) jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. Dėl abiejų nusikaltimų nori paaiškinti taip: su I. K. yra sugyventiniai, gyvena kartu 6 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, bendrų vaikų neturi. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, įvykdžius nusikaltimą (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., savo kaltę pripažįsta pilnai. Patvirtina, kad, būdamas neblaivus, jis savo sugyventinei I. K. sudavė vieną kartą delnu į dešinįjį skruostą. Supranta, kad šiuo smurtiniu veiksmu jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi, I. atsiprašė, jie dėl šio įvykio susitaikė. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, įvykdžius nusikaltimą (duomenys neskelbtini), taip savo kaltę pripažįsta pilnai. Į namus grįžo apie (duomenys neskelbtini) val. Pastebėjo, kad jo sugyventinė I. K. yra girta. Ji pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad visą dieną praleido su savo tėvais, o ne su ja, tarp jų iš pradžių kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis buvo labai įpykęs ir nesusivaldė. Šio įvykio metu jis jai ranka kokius 4 kartus sudavė į veidą, tuomet ji puolė prie jo ir jis, norėdamas ją sulaikyti, ranka sugriebė (iš priekio pirštais apglėbdamas ir nestipriai paspausdamas kaklą) už kaklo, galimai, šiek tiek ją prismaugdamas, po to ją apsuko ir stūmė nuo savęs, tuo pačiu koja įspirdamas kelis kartus, galimai 3 kartus jai į užpakalį (galimai pataikė į sėdmenis ir į kojas). Supranta, kad visais šiais smurtiniais veiksmais (smūgių sudavimas į veidą, spyriai ir smaugimas) jis jai sukėlė fizinį skausmą. Nenorėdamas tęsti konflikto, jis apsisuko ir išėjo iš namų. Grįžo į namus apie (duomenys neskelbtini) val. I. tuo metu gulėjo kambaryje lovoje. Jis irgi atsigulė į lovą šalia jos. Ji gulėjo lovoje nuo lango pusės, o jis atsigulė į lovą nuo durų pusės. Gulint lovoje, vėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, vėl jie susibarė. Net tiksliai neprisimena, kaip pas jį atsirado I. telefonas, galbūt ji jam tą telefoną numetė, bet prisimena, kad jis paėmė, keldamasis iš lovos, atbula ranka jos telefoną metė į ją. Kai atsisuko į I., pamatė, kad ji ranka susiėmė už kairiojo antakio. Jis, išsigandęs, pripuolė prie jos, norėdamas pažiūrėti, ką padarė. Tuomet I. pradėjo draskytis. Norėdamas ją sulaikyti, kažkaip vėl rankomis suėmė jai už kaklo. Galimai iš susijaudinimo jai pirštais kaklą ir spustelėjo, tuo galimai ją šiek tiek prismaugdamas. Vėlgi jis supranta ir patvirtina, kas savo smurtiniais veiksmais (metimu telefono į veidą ir pirštų suspaudimu ant kaklo, smaugimu) jai sukėlė fizinį skausmą. Tuomet I. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Nenorėdamas turėti daugiau problemų, jis vėl iš namų išėjo, išvažiavo. Vėliau, suprasdamas, kad bute yra policijos pareigūnai, nutarė grįžti į namus. Šio įvykio metu jis buvo blaivus. Jis nuoširdžiai gailisi, kad kilusio konflikto su sugyventine I. K. metu jis nesuvaldė savo emocijų, pykčio ir konflikto metu jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, dėl kurių I. buvo sukeltas fizinis skausmas. Matė, kad po šio įvykio I. kairysis antakis buvo praskeltas. Šiuo metu I. jis atsiprašė dėl savo netinkamo elgesio jos atžvilgiu, jie susitaikė. Tikrai pasižada ateityje daugiau nesmurtauti, valdyti savo emocijas. Taigi dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai.
Iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios I. K. apklausos matyti, kad J. V. yra jos sugyventinis 5 metus, gyvena bute, kurį nuomojasi kartu, veda bendrą šeimos ūkį. Gyvena dviese. Nepilnamečių vaikų neturi. Jų santykiai yra labai puikūs, J. labai geras žmogus, kartais kildavo žodinių konfliktų dėl buities dalykų. Smurto šeimoje niekada nebuvo. Su J. kilo žodinis konfliktas (duomenys neskelbtini), po kurio jis išvyko iš namų ir grįžo išgėręs alkoholio. Iki to J. alkoholio nevartojo apie 10 metų. (duomenys neskelbtini) J. toliau vartojo alkoholį ir tarp jų apie (duomenys neskelbtini) val. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, jog ji neleido J. išeiti iš namų neblaiviam, nenorėjo, kad išėjęs jis vėl vartotų alkoholį. Jiems būnant buto koridoriuje, J. ją pastūmė, dėl to fizinio skausmo nejautė. Po to J. delnu, nepamena kurios rankos, vieną kartą sudavė jai į dešinės pusės skruostą. Ji galvoja, kad sudavė tyčia. Jai šis smūgis sukėlė fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų ar žymių smūgio vietoje neliko. Ji neatsimena, kad būtų J. sudavus smūgius. Po minėto smūgio paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikus kvietė J., norėjo, kad jį išvežtų ir išvalytų jo organizmą nuo alkoholio. Policijos ji nekvietė, bet kadangi operatoriui pasakė, kad J. jai sudavė smūgį, tai atvyko ir policija. Atvykusiems policijos pareigūnams, streso būsenoje galėjo pasakyti, kad J. jai sudavė daugiau nei vieną smūgį. Toks įvykis per visą jų bendrą gyvenimą buvo pirmas. Ją labai sukrėtė ši situacija, pati buvo išgėrusi putojančio vyno butelį, matyt užvaldyta emocijų galėjo pareigūnams suklysti sakydama jai suduotų smūgių skaičių. Su policijos pareigūnais atvyko ir medicinos darbuotojai, kurie jos neapžiūrėjo, kadangi nuo apžiūros ji atsisakė pati. Medicinos darbuotojai apžiūrėjo tik J., pati po įvykio į medicinos darbuotojus nesikreipė, kadangi jokių sužalojimų nepatyrė. Kūno tyrimo nesidarys. Po įvykio J. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jam pretenzijų neturi. Prašo šį tyrimą nutraukti, jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereikš.
Iš (duomenys neskelbtini) papildomai apklaustos nukentėjusiosios I. K. parodymų matyti, kad ji nori patikslinti savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Pirmos apklausos metu ji buvo neblaivi ir iš karto po įvykio buvo labai susijaudinusi, tai galimai, šiek tiek netiksliai paaiškino situaciją. Dabar viską apgalvojo, susidėliojo visus įvykius. Yra sunku viską nuosekliai papasakoti, nes įvykio metu ji buvo neblaivi, viskas vyko labai greitai ir dėl sugyventinio smurtinio elgesio jos atžvilgiu ji labai išsigando, sutriko. (duomenys neskelbtini) į namus sugyventinis J. V. grįžo kažkur tarp (duomenys neskelbtini) val. I. K. buvo supykusi, kad jis išvažiavo pas savo tėvus, o ji tai dienai turėjo su juo kitų planų. J. įėjus į butą ir nusirengus viršutinius drabužius, ji pradėjo su juo bartis. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis. J. stovėjo koridoriuje nugara į buto duris, o ji – buvo priešais J., stovėjo į jį atsisukusi veidu. Konflikto metu J. abiem rankom atsirėmė jai į krūtinę ir pastūmė ją nuo savęs. Ji atsitrenkė nugara į sieną. Pastūmimo metu ir atsitrenkdama nugara į sieną, jokio fizinio skausmo nepajuto. Tuomet I. K. vėl pradėjo eiti link sugyventinio. Tęsiantis konfliktui, I. K. rankomis griebė jam už marškinėlių už šonų (galimai, tokiu būdu ji apdraskė rankų nagais šonus, kaklą). Tuo momentu sugyventinis jai buvo rankomis suėmęs už rankų (žastų) ir nestipriai pirštais suspaudęs. Jis tokiu būdu jai fizinio skausmo nesukėlė. Iš viso ant jos kūno labai lengvai atsiranda mėlynės, užtenka nestipraus, neskausmingo suėmimo. Tada J. ranka (delnu) sudavė jai kokius 4 kartus į veidą. Smūgiai nebuvo labai stiprūs ir sukėlė jai nedidelį fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 4 balais. Tuo metu J. jai antakio nepraskėlė. Ji vėl griebė rankomis J. už marškinėlių, jį nagais draskydama. Tuomet jis, siekdamas atstumti ją nuo savęs, ranka suėmė (apglėbdamas pirštais gerklę) už kaklo ir tokiu būdu ją nuo savęs stūmė. Tačiau tokiu būdu J. jos nesmaugė, fizinio skausmo jai nesukėlė. Konflikto koridoriuje metu, kai I. K. buvo į J. atsisukusi nugara, jis koja kokius 2-3 kartus įspyrė jai į sėdmenis ir šlaunis. Tačiau šiais veiksmais jis fizinio skausmo jai nesukėlė. Kadangi tuo metu buvo nusisukusi, tai tiksliai nematė, kuria koja ir kuria kojos dalimi jis jai įspyrė. Šie spyriai buvo daugiau pastūmimai. Paskui ji nuėjo į miegamąjį kambarį ir atsigulė ant lovos (nuo lango pusės). J. nuėjo į virtuvę. Po kažkurio laiko ji irgi nuėjo į virtuvę. Ten jie apsižodžiavo ir J. iš buto išėjo. Taigi pirmąjį kartą jis smurtavo jos atžvilgiu tiktai koridoriuje, o miegamajame kambaryje jokio smurto jos atžvilgiu nebuvo. Kažkur tarp 21 val. ir 22 val. J. grįžo į namus. Ji tuo metu gulėjo miegamajame kambaryje lovoje. Jis irgi atėjo ir atsigulė į lovą. Iš pradžių jie gulėjo, žiūrėjo televizorių, nesikalbėjo. Ant lovos tarp jų gulėjo I. K. mobilaus ryšio telefonas. Po kažkurio laiko jie vėl pradėjo bartis, žodžiais konfliktuoti. Šio žodinio konflikto metu I. K. atsikėlė iš lovos, atsistojo prie lovos, apsiavė šlepetes ir atsisuko veidu į lovą, jie toliau barėsi. Tuomet J. lovoje atsisėdo, atsisuko į ją nugara, paėmė nuo lovos I. K. mobilaus ryšio telefoną ,,Redmi“ ir atbula ranka metė į ją. Mesdamas telefoną, jis nieko nesakė. I. K. net nesuprato, ar J. telefoną metė, norėdamas juo pataikyti į ją, ar tiesiog norėdamas jį numesti ant grindų. Tuo mobilaus ryšio telefonu J. pataikė I. K. į kairįjį antakį (apatinę jo dalį) ir jį apdraskė. Ji pajuto, kad iš žaizdos pasirodė kraujas. Šiuo veiksmu jai buvo sukeltas fizinis skausmas (dešimtbalėje sistemoje skausmą vertina 6 balams). Pamačiusi, kad žaizda kraujuoja, J. pasakė: ,,žiūrėk, ką padarei“. Tuomet J. priėjo prie jos, norėjo pažiūrėti, ką jai padarė. I. K. buvo labai pikta, J. nuo savęs pastūmė. Tuomet jis ranka (pirštais apglėbdamas gerklę) suėmė jai kaklą. Galimai, kad tuo momentu I. K. traukdama jo ranką nuo kaklo, ranką apdraskė. Tuomet J. nuo jos pasitraukė. I. K. pakėlė nuo grindų savo mobilaus ryšio telefoną, pasakė, kad iškvies policiją ir, išėjusi į virtuvę, skambino bendruoju pagalbos telefonu, o J. apsirengė drabužius ir iš buto išėjo. Miegamajame kambaryje lovoje J. jos nesmaugė. Ji pirmos apklausos metu, duodama parodymus, tiesiog dėl susijaudinimo sumaišė įvykio aplinkybes. Iš karto po įvykio ant dešiniosios I. K. rankos žasto vidinės pusės buvo mėlynė bei buvo ant dešiniojo antakio žaizdelė. Šiuos kūno sužalojimus užfiksavo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Įvykio metu jos mobilaus ryšio telefonas ,,Redmi“ nebuvo apgadintas ir ant jo jokių žymių, kad juo jai buvo suduota, nėra likę.
Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo su rezoliucija matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. bute (duomenys neskelbtini), J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,48 prom. girtumas, panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o būtent sumušė sugyventinę I. K., sukeldamas jai fizinį skausmą.
Iš (duomenys neskelbtini) Objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) atliktos skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašų apžiūros matyti, kad skambinančioji I. K. kviečia agresyviam neblaiviam sugyventiniui greitąją med. pagalbą ir praneša, kad sugyventinis ją sumušė, bet jai medikų pagalbos nereikia.
Iš atliktos ,,Body“ kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, duris atidaro moteris. Policijos pareigūnai paprašo papasakoti moters, kas nutiko. Įėjus į kambarį, matoma lova, ant kurios guli vyras, kuris keikiasi. Vyras pasakoja, kad neturi, ką pasakoti, jam sunku su moterimi gyventi, kuri išaiškėja yra jo sugyventinė. Gyvena kartu 5 metus. Vyras sako, jog šiandien įvyko konfliktas, muštynės, prisipažįsta, jog ,,galbūt pliaukštelėjo“ dėl gėrimo. Moteris sako, jog vyras jai trenkė į pilvą. Moteris pasakoja, jog vyras iš pačio ryto nuėjo į vaistinę, grįžęs ,,prisidaužė prisitrankė“ prisigėrė, vaikščiojo. Moteris sako, kai grįžo iš vaistinės, vyko konfliktas, todėl kad vyras geria. Moteris pasako, kad prieš ją kartą smurtavo, naudojo fizinį smurtą. Į pilvą trenkė daug kartų. Policija patikslina, kiek kartų trenkė, moteris sako, jog apie 10 kartų iš kojų, iš ko nori. Paklausta ar vyras ją mušė per veidą, atsako, kad taip. Taip pat ji pasako, kad vyras tempė į laiptinę. Rankomis tempė ir su nagu apdraskė, dėl ko ji fizinį skausmą patyrė. Policijos pareigūnai patikslina, ar patyrė fizinį skausmą, kai vyras jai trenkė per pilvą, moteris sako, jog patyrė. Taip pat policijos pareigūnai patikslina, kelintą valandą viskas įvyko. Moteris pasakoja, jog apie (duomenys neskelbtini) val. vakare pirštą sužalojo vyras koridoriuje. Policijos pareigūnai patikslina, su kuria kojos dalimi vyras moteriai trenkė į pilvą, moteris pasakoja, jog su pėda.
Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. alkoholio matuoklio ,,Draeger Alcotest 7510“ matyti, kad I. K. nustatytas 3,06 prom. girtumas.
Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. alkoholio matuoklio ,,Draeger Alcotest 7510“ matyti, kad J. V. nustatytas 2,48 prom. girtumas.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje (duomenys neskelbtini gauto I. K. protokolo pareiškimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę I. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., o tiksliau sudavė rankos kumščiu apie keturis ar penkis smūgius į veido sritį ir nenustatytą kiekį spyrių į abiejų kojų šlaunis bei, abejomis rankomis paėmęs už kaklo, smaugė, tokiais savo veiksmais I. K. sukeldamas fizinį skausmą.
Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. alkoholio matuoklio ,,Draeger Alcotest 7510“ matyti, kad I. K. nustatytas 2,93 prom. girtumas.
Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) alkoholio matuoklio ,,Draeger Alcotest 7510“ matyti, kad J. V. nustatytas 0,00 prom. blaivumas.
Iš (duomenys neskelbtini) I. K. asmens apžiūros matyti, kad ji vilki juodos spalvos marškinėlius be rankovių, ant kojų juodos spalvos sportines timpas. Ant dešinės rankos žąsto vidinės dalies matoma apie 2 cm. skersmens mėlynos spalvos dėmė panaši į kraujosruvą. Ant kairės akies antakio matomas patinimas, patinime matoma raudonos spalvos dėmė.
Iš (duomenys neskelbtini) atliktos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūros matyti, kad moteris adresu (duomenys neskelbtini), kviečia pagalbą, nes sugyventinis siautėja, mušasi, trankosi, sumušė ją ir rengiasi, eina per duris.
Iš atliktos ,,Body“ kamerų (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūros matyti: 1. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. užfiksuota, kai atvyksta policijos pareigūnai, juos bute pasitinka I. K., J. V. bute nėra. I. K. pasakoja, kad ji truputėlį su draugėm išgėrė, kad grįžęs į namus sugyventinis pradėjo siautėti, trankyti, daužytis pradėjo kumščiais ir kojomis (parodo rankų žastus, veidą). Paklausta, į kurias vietas jai suduoti smūgiai, ji atsako, kad visur, kojas („nesirengs gi čia“). Policijos pareigūnas atkreipia dėmesį į sužalotą jos antakį, I. K. paaiškina, kad jis sužalotas šiandien. Policijos pareigūnas apšviečia I. K. veido kairiąją pusę, prie antakio apatinio kampo matyti žaizda (šašas). Medikų pagalbos I. K. atsisako. Taip pat pareigūnas apžiūri jos dešiniąją ranką, pastebi mėlynę. I. K. teigia, kad ji irgi šiandien sužalota. Paklausta, kiek jai buvo suduota smūgių, teigia, kad daug – kokių dešimt. Buvo fizinis skausmas, iš 10 balų skausmą įvertino 5. Paklausta, kurioje vietoje ji buvo mušama, I. K. teigia, kad visur: ir kambaryje, koridoriuje, ir virtuvėje. Policijos pareigūnams būnant bute, I. K. paskambina J. V.. Įrašo (duomenys neskelbtini) min. į butą ateina J. V.. J. V. paaiškina, kad jis atvyko iš tėvų ir I. K. rado išgėrusią, kilo konfliktas. I. K. rėkė, šaukė. Kilo šeimyninis barnis, kivirčas, kurio metu jie susipešė. Telefonai skraidžiojo, skraidžiojo daiktai. Jis visas sudraskytas. Ji pradėjo jo striukę plėšyti, susidraskė. Paklaustas, kodėl jos antakis prakirstas, lūpa sužalota, J. V. atsakė, kad mėtėsi daiktais. Taip pat jis parodo apdraskytus savo kaklo kairiąją pusę ir dešinės rankos žastą. Patikrinus J. V. blaivumą, alkotesteris parodo nulius. 2. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. Tęsiamas prieš tai apžiūrėtas vaizdo įrašas. Įraše matoma: J. V. su policijos pareigūnais iš buto išeina. Bute lieka I. K. ir vyr. patrulis A. R.. A. R. kompiuteryje pildo ikiteisminio tyrimo dokumentus. Pirmiausia pildomas pareiškimas. I. K., paprašyta paaiškinti, kas jai atsitiko, pareiškia, kad sugyventinis J. V. prieš ją smurtavo (duomenys neskelbtini) per du kartus. Pirmą kartą apie (duomenys neskelbtini) val., o antrą kartą apie (duomenys neskelbtini) val. I. K. nurodo, kad J. V. jos atžvilgiu atliko šiuos smurtinius veiksmus: mušė rankomis (kumščiais ir delnais) per veidą, sudavė kokius 4-5 kartus, kojomis įspyrė į abi šlaunis (nežino kiek kartų) ir abiem rankom smaugė. Sukeltą skausmą ji vertina dešimtbalėje sistemoje 5 balams. Nuo vaizdo įrašo 23 min. atliekama I. K. liudytojo apklausa. Ji nurodo, kad su J. V. gyvena 6 metus. Kai abu blaivūs, sutaria pakankamai gerai. J. V. yra turėjęs problemų su alkoholiu. Dabar jis retai vartoja alkoholį. Kai išgeria alkoholio, jis tampa konfliktiškas, agresyvus. 3. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. Vaizdo įrašas: tęsiama I. K. liudytojo apklausa. I. K. nurodo, kad J. V. turi problemų su alkoholiu. Ji paaiškina, kad ši diena buvo įprasta. Abu ryte atsikėlė ir apie (duomenys neskelbtini) val. J. V. išvažiavo pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o ji pasiliko namuose. Apie (duomenys neskelbtini) val. atėjo draugė, abi išgėrė po 3-4 skardines alkoholinio alaus „Radler“. Vaizdo įrašas nuo 6 min: I. K. pasakoja, kad J. V. grįžo apie pusę penkių ir pradėjo daužytis, trankytis. Jis įėjo pro duris ir, nieko nesakęs, pradėjo: ranka trenkė į antakį, į lūpą. Į veidą tai rankom trankė. Pareigūno paklausta, ar spardė jai į kojas, nes ji prieš tai ji skundėsi, kad į šlaunis pataikė, I. K. atsako, kad nežiūrėjo dar ir kol kas tai nieko neskauda, bet patys smūgiai skaudėjo. Kiek tų smūgių buvo, nesekė. Smaugimas buvo ir su pagalve. Po smūgių J. parvertė ją ant lovos. Prieš policiją kviečiant, jis telefoną atėminėjo, trankė, daužė. Pirmą kartą kumščiais sudavė, kojom apspardė, smaugė. Antrą kartą J. V. grįžo, atėjo pro duris, nusirengė ir pradėjo vėl daužytis, ją mušt į veidą, nesispardė. Pirmą kartą viskas buvo ir koridoriuje, ir kambaryje. Jis mušė koridoriuje, smaugė kambaryje. Jis smaugė ir pirmą, ir antrą kartą. 4. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. Vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnas sėdi vairuotojo vietoje, spausdina kompiuteriu, bendrauja su J. V.. J. V. paaiškina, kad pirmas konfliktas buvo pusę penkių, tada jis išvažiavo, grįžo apie dešimtą valandą vakaro ir vėl sukonfliktavo. I. K. jį nagais apdraskė. Policijos pareigūnas atlieka J. V. apžiūrą: užfiksuojamas iš kairės pusės kaklo apie 5 cm. ilgio apdraskymas, ant žasto vidinės ir išorinės dalies ir ant dilbio įdrėskimai. J. V. nurodo, kad konflikto su I. K. metu buvo taukštelėjimai, pliaukštelėjimai, viens kitam, pastūmimai.
Iš (duomenys neskelbtini) Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,Xiaomy Hyper Os Redmi Note 12 Pro“.
Iš (duomenys neskelbtini) Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Xiaomy Hyper Os Redmi Note 12 Pro“. Telefonas yra 16,30 cm. x 7,6 cm. dydžio, užapvalintais kampais. Telefono galinė pusė baltos spalvos, apvilkta silikoniniu dėklu. Priekinė dalis – ekranas padengta apsaugine plėvele. Jokių apgadinimų, pažeidimų ant telefono aparato nėra. Po apžiūros telefonas pakvitavimu grąžintas I. K..
Iš (duomenys neskelbtini) Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. K. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., prieš ją fiziškai smurtavo, o tiksliau sudavė rankos kumščiu apie keturis ar penkis smūgius jai į veido sritį ir nepamena kiek spyrių į abiejų kojų šlaunis, bei abiem rankom paėmęs jai už kaklo, ją smaugė. Fiziškai prieš ją smurtavo per ilgą laiko tarpą. Tokiais savo veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertintų penkiais balais iš dešimties. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja. Apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad nors ji apklausos metu yra neblaivi, tačiau pilnai suvokia savo mintis ir gali teikti parodymus. Ji turi sugyventinį J. V., su kuriuo gyvena apie šešerius metus. Gyvena kartu nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Su J. sutaria gerai, kai yra blaivūs sutaria pakankamai gerai, nesipyksta. J. retai vartoja alkoholį, tačiau, kai išgeria, jis pasidaro agresyvus, konfliktiškas. J. turėjo problemų su alkoholio vartojimu, anksčiau nemažai gerdavo. J. prieš ją pakelia ranką jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra kvietusi policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė ir tyrimą nutraukė. (duomenys neskelbtini) buvo įprasta, rami. J. apie (duomenys neskelbtini) val. išvažiavo pas savo tėvus. Ji liko namuose, darė namų ruošos darbus. Apie (duomenys neskelbtini) val. pas ją į namus užėjo draugė, jos kartu gėrė alų. Išgėrė po tris ar keturias skardines. Draugė išėjo apie (duomenys neskelbtini) val. Likusi viena, I. K. alkoholio nebevartojo. Apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo J. namo. Jis tik įėjęs pro duris, nieko nesakęs, būdamas buto koridoriuje pradėjo ją mušti. Pirmas smūgis buvo ranka į veido sritį, o tiksliau į kairės pusės antakį, kurį jai prakirto. Toliau sekė smūgiai į veido sritį, smūgiavo rankos kumščiu. Iš viso į veido sritį buvo apie keturis ar penkis smūgius. Taip pat konflikto metu, J. ją spardė kojomis, spardė jai į kojų šlaunis, ar dar kur spardė, nepamena, buvo susijaudinusi. Kiek smūgių buvo, nesekė. Po to ji nuėjo į kambarį, iš paskos atėjo ir sugyventinis. Ją parvertė ant lovos ir pradėjo rankomis smaugti. Tokiais veiksmais J. sukėlė jai fizinį skausmą. Po smūgių J. iškart išvažiavo. Po pirmo sumušimo ji nekvietė policijos, nes jai pasidarė gaila sugyventinio. J. grįžo į namus apie (duomenys neskelbtini) val., nusirengė drabužius. Ji buvo miegamajame, gulėjo ant lovos. Užėjęs J. ar jai kažką sakė, nepamena. Prisimena tik, kad grasino ją papjauti, uždusinti. Tuomet vėl pradėjo mušti. Mušė kumščiais į veido sritį. Kiek buvo smūgių, nepamena. Taip pat ją smaugė. Dėl tokių sugyventinio veiksmų, ji vėl pajuto fizinį skausmą. Paėmusi savo telefoną, bandė išsikviesti pagalbą. J. iš jos atėmė jos telefoną, neleido skambinti į policiją. Vėliau ji pati atsiėmė iš jo telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kai ji paskambino, sugyventinis pasišalino iš buto. Protokole užfiksuota, kad apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo matyti, kad nukentėjusioji I. K. parodė: kad konfliktas įvyko koridoriuje. J. V. stovėjo prie buto durų, o ji priešais jį; kaip konflikto metu J. V. ją pastūmė; kaip J. V. sudavė ranka per veidą; kaip J. V. ranka suėmė jai už kaklo; kaip jai užsisukus, J. V. spyrė į sėdmenis ir šlaunis; kur ji konflikto metu miegamajame kambaryje gulėjo lovoje; kad konflikto metu J. V. lovoje gulėjo šalia jos; kad tarp jos ir J. V. per vidurį ant lovos gulėjo jos mobilaus ryšio telefonas; kaip lovoje prasidėjus žodiniam konfliktui su J. V., ji atsikėlė iš lovos, apsėvė šlepetes; kaip ji atsistojo prie lovos; kaip lovoje atsisėdo J. V.; kaip lovoje atsisėdėdamas J. V. paima jos mobilaus ryšio telefoną; kaip lovoje atsisėdėdamas J. V. meta mobilaus ryšio telefoną į jos, stovinčios šalia lovos, kryptimi; kaip J. V. prieina prie jos pasižiūrėti, ką jis padarė, pataikęs jai mobilaus ryšio telefonu; kaip J. V. suima jai ranka už kaklo.
Iš VA VPK Širvintų r. PK tyrėjo (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausos metu nukentėjusioji I. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. konflikto metu sugyventinis J. V. grasino ją papjauti, uždusinti. Tačiau (duomenys neskelbtini) papildomos liudytojo apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu ji apie jokius sugyventinio grasinimus jos atžvilgiu jau nenurodo. Tikslinant šią aplinkybę, telefonu susisiekta su I. K. ir ši nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. sugyventinis J. V. jai negrasino (papjauti ar uždusinti), todėl papildomos apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu ji tokių sugyventinio veiksmų nenurodė. I. K. teigia, kad (duomenys neskelbtini) apklausos metu ji buvo neblaivi ir labai emociškai susijaudinus, todėl, duodama pirminius parodymus, neteisingai įvertino situaciją ir nurodė įvykio aplinkybes, veikiama pykčio ir išgąsčio dėl sugyventinio smurtinių veiksmų prieš ją. Atslūgus emocijoms ir blaiviai įvertinus situaciją, ji patvirtina, kad sugyventinis J. V., smurtaudamas jos atžvilgiu, jokių grasinimų neišsakė.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. V. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę I. K., vieną kartą delnu suduodamas jai į dešinį skruostą, sukėlė fizinį skausmą. Taip pat J. V., (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. K. ranka suduodamas I. K. ne mažiau kaip 4 kartus į veido sritį, po to kojomis spirdamas 3 kartus į sėdmenis bei šlaunis, abiem savo rankomis sugriebęs nukentėjusiajai I. K. už kaklo ir smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą. Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. K. tyčia mesdamas į I. K. mobilaus ryšio telefoną, pataikydamas jai į veidą – kairiojo antakio apatinę jo dalį ir antakį praskeldamas, smaugdamas I. K., sukėlė jai fizinį skausmą.
Taigi, minėtais duomenimis nustatyta, kad J. V. savo artimajam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo J. V. kaltė įrodyta jo pačio visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais dėl nusikalstamų veikų, pranešimais apie padarytas nusikalstamas veikas, parodymų patikrinimu vietoje, garso įrašų apžiūromis bei kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo J. V. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmių rūšimis ir dydžiu.
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skirdamas J. V. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė 2 nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Dėl (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. O dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinantį aplinkybė, bet nenustatyta nei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis dirba, praeityje administracine tvarka baustas, neteistas. Duomenų apie psichiatrinį gydymą byloje nėra.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje, numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. V. paskyrus 140 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2) be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, 2) per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį bendrintinos iš dalies sudedant ir J. V. skirtina subendrinta bausmė – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2) be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, 2) per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. - 1 (viena) diena, kas atitinka 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo ir garso įrašus laikytini byloje iki bylos saugojimo termino pabaigos, o šiam suėjus - sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2) be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
J. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį griežtesnės bausmė iš dalies pridėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtą švelnesnę bausmę ir paskirti J. V., gim. (duomenys neskelbtini), subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2) be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. V. galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2) be gydytojo paskyrimo turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba be pažeidimo registruotis Užimtumo tarnyboje. 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 1 (vieną) dieną, prilyginant ją 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus laikyti baudžiamojoje byloje iki bylos saugojimo termino pabaigos, o šiam suėjus – sunaikinti.
Išaiškinti J. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.