Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29138-23, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaudmenis o būtent:

jis, galimai 1972 metais, ikiteisminio tyrimo tikslus laikas ir vieta nenustatyta, neturėdamas leidimo, įgijo, parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), 17 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius 22 LR, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtus šaudmenis ir vieną pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinį (5,45X39 mm), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose laikė iki tol, kol 2023 m. rugpjūčio 3 d. 19.20 val. – 19.40 val., 18 vnt. šovinių iš buto paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai.

V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę. Papildomai paaiškino, kad turi neįgalumą (duomenys neskelbtini). Jam gynėjas nėra reikalingas, jis pats gali save atstovauti. Tikslios įvykio dienos jis neatsimena, gal tai 2023 m. liepos 22 d., kada atidavė šovinius policijai. Tie savanoriškai pateikti šoviniai buvo prisiminimas iš tarybinių laikų, kai tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje. Kai Romas Kalanta susidegino, jis tuomet grįžo iš armijos ir parsivežė 18 vnt. šovinių, vienas šovinys buvo automatinio ginklo, kiti 17 šovinių ne automatinio ginklo. Kadangi ginklo neturėjo, tai šovinių nepanaudojo, juos paliko prisiminimui. Kitus 12 vnt. šovinių jis pasiliko iš darbovietės, kai dirbo Vilniuje, su tais šoviniais šaudydavo elektros įžeminimą į sienas. Kadangi jau sensta, tai pabijojo, kad ant senatvės nepridarytų kvailysčių ir šiuos šovinius atidavė policijai, išmesti nenorėjo, kad kas nepanaudotų negeriems darbams. Šovinius laikė spintelėje metalinėje dėžutėje. Šovinius laikė pas save bute nuo 1972 metų, tai jau apie 51 metus juos saugiai laikė pas save. Gailisi, jog šovinius tiek metų laikė pas save, bet tai jam buvo svarbus prisiminimas, jis su jais nepadarė nieko blogo, tiesiog laikė kaip prisiminimą (b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu vykusios papildomos apklausos metu, V. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodymus apie nurodytas aplinkybes pranešime apie įtarimą jis jau davė ankstesnės apklausos metu, jie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Tik nori papildyti, jog sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, jam tiktų laisvės apribojimo bausmė, kadangi yra niekur nedirbantis, tai baudos sumokėti negalėtų (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 33 min., V. G. neturėdamas leidimo savo bute laikė 18 vnt. šovinių (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matomas penkių aukštų daugiabučio pastatas, kuriame yra tris laiptinės. Nuėjus prie paskutinės laiptinės nuo gatvės pusės matėsi nerakinamos laiptinės duris. Užėjus pro duris patenkama į laiptinę, kurios kairėje matėsi šarvuotos pilkos spalvos durys, pažymėtas numeriu 3. Atidarius duris patenkama į buto koridorių, kurio kairėje pusėje matėsi atviros durys, pro kurias patenkama į virtuvės patalpą, patalpoje bendras vaizdas nepakitęs. Koridoriaus dešinėje pusėje matėsi durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 1, kurio bendras vaizdas, bei bendra daiktų buitis nepakitusi. Koridoriaus gale kairėje matėsi atviros durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 2. Kambario kairėje pusėje matėsi rudos spalvos spinta, už kurios stovi lova. Kambario viduryje stovi staliukas, ant kurio matėsi įvairūs namų apyvokos daiktai. Kambario dešinėje pusėje matėsi rudos spalvos spintelė, ant kurios stovėjo televizorius. Atidarius spintelės durelės, matėsi stovintis bokalas, kuriame matėsi pilkos spalvos metalinė dėžutė. Atidarius dėžutę joje matėsi 18 vnt., šovinių, kurie iš įvykio vietos paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Apžiūrėjus butą ir jo patalpas daugiau tyrimui reikšmingų detalių ir daiktų nerasta ir nepaimta (b. l. 8-10, 11-20)

Tarnybiniame pranešime fiksuota informacija apie tai, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0679, patikros sertifikato Nr. 1938493, V. G. nustatytas 2,96 promilės etilo alkoholio girtumas (b. l. 26, 27, 28).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje nurodyta, kad tirti yra pateikti 18 vienetų dviejų rūšių šovinių. Tirti pateikti 17 vienetų pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai. 22 LR, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinys (5,45X39 mm), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Šis šovinys yra skirtas šaudyti iš 5,45 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų.18 vnt. tirti pateiktų šovinių tinkami šaudyti (b. l. 44-49).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti 12 vienetų šovinių yra pramoninės gamybos D4 grupės žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti naudoti statybiniuose – montažiniuose pistoletuose. Šie šoviniai nėra skirti naudoti šaunamuosiuose ginkluose, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, nėra priskiriami prie šaudmenų. Kadangi tirti pateikti šoviniai nepriskiriami prie šaudmenų, jų tinkamumo šaudyti klausimas nebuvo sprendžiamas (b. l. 53-56).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,96 promilių girtumas, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė 17 vienetų pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius 22 LR, kurie yra skirti A ir B kategorijos ginklams, ir vieną pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinį (5,45 x 39 mm), kuris yra skirtas A ir B kategorijos ginklams, kol 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuo 19.20 val. iki 19.40 val. minėtus šaudmenis iš jo paėmė policijos pareigūnai.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo žinojo, kad turi savo žinioje ginklus ar šaudmenis, suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo juos laiko ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-4-895/2017). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-138-697/2018).

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Asmens teisę įgyti ir laikyti A, B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis patvirtina policijos įstaigos išduotas dokumentas – leidimas laikyti ginklus (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys). Už nurodytų daiktų įgijimą ir laikymą neturint leidimo laikyti, įstatymų leidėjas yra nustatęs baudžiamąją atsakomybę.

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 21 d. Specialisto išvados nustatyta, kad V. G. turėti ir tirti pateikti šaudmenys, iš kurių 17 vienetų yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai 22 LR, kurie priskirti A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, kurie yra skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų ir 1 vienetas yra antros rūšies šovinys, kuris yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinys (5,45X39 mm), A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, skirtas šaudyti iš 5,45 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų (b. l. 44-49).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. G., būdamas neblaivus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,96 promilių neblaivumas, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 17 vienetų pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius 22 LR, priskirtinus A ir B kategorijų ginklų šaudmenims, kurie yra skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų ir 1 vienetą antros rūšies pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinį (5,45X39 mm), kuris yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, skirtas šaudyti iš 5,45 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis V. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 89-92, 93-94, 95).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo V. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 100). Administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 101). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis yra pensininkas (b. l. 102). Įvertinus aptartas aplinkybes, V. G. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas kartu su intensyvia priežiūra, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis V. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su paskirtina bausme kaltinamajam V. G. skirtini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti draudimai.

V. Kardomųjų priemonių taikymo ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti V. G. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, V. G. 2023 m. rugpjūčio 25 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 75-78).

Byloje pateikta informacija apie Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų atliktų tyrimų vertę, tai yra, tyrimo atlikimo kaina – 569,58 eurų (b. l. 44-49, 53-56), įvardintos kaip proceso išlaidos, tačiau pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, proceso išlaidomis yra ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimą atliko ir specialisto išvadą pasirašė Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro vyriausioji tyrėja, kuri dirba biudžetinėje įstaigoje ir tyrimus atlieka vykdydamas savo tarnybines pareigas, todėl tyrimo kaina nepripažintina proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 12 vienetų šovinių, kurie įpakuoti į polietileninį paketą Nr. 242092, 2023 m. spalio 11 d., kvitas B Nr. GN-00000003400, ir perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui (b. l. 57-63), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui paskirti V. G. intensyvią priežiūrą pagal nuteistojo buvimo vietą nustatytą laiką elektroninio stebėjimo priemonėmis – V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, liga, vykimu į gydymo įstaigą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, bausmės vykdymo metu V. G. uždrausti:

1. turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus;

2. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 12 vienetų šovinių, kurie įpakuoti į polietileninį paketą Nr. 242092, 2023 m. spalio 11 d., kvitas B Nr. GN-00000003400, ir perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.