Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-713-03/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-08
Bylos Nr.
2A-713-03/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Vytas Gustas
Pranešėja J.G.Vaitulionienė Civilinė byla Nr. 2A-713-3/2007

Teisėjas P.R.Mickus Procesinio sprendimo kategorija 63; 114; 113.9; 98.1; 121.18.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytui Gustui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl 1998-07-10 sutarties pripažinimo negaliojančia ir 1800 Lt priteisimo bei atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. K. su ieškiniu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo D. K. priteisti 17800 Lt skolos, 6408 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997-01-15 pagal paskolos sutartį atsakovui paskolino 20000 Lt, kuriuos jis turėjo dalimis grąžinti iki 1997-12-31, tačiau šios prievolės atsakovas neįvykdė ir ji su atsakovu 1998-07-10 sudarė kitą paskolos sutartį, į kurią įtraukė negrąžintą 20000 Lt skolą bei papildomai suteiktą 19600 Lt paskolą. Nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. iki 2004 m. liepos mėn. atsakovas jai grąžino 21800 Lt ir liko skolingas 17800 Lt paskolos bei 6408 Lt delspinigių. Atsakovas D. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 1998-07-10 sutartį, sudarytą tarp jo ir ieškovės R. K., pripažinti negaliojančia ir priteisti iš ieškovės R. K. 1800 Lt, nes pagal 1998-07-10 sutartį jis iš R. K. pinigų negavo, o jų 1998-07-10 susitarimas turi būti laikomas susitarimu dėl delspinigių. Nurodė, kad 20000 Lt paskolą J. K. yra grąžinęs, nes sumokėjo jai 21800 Lt, todėl permokėtą 1800 Lt sumą prašo priteisti iš ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2006-10-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei R. K. iš atsakovo D. K. 17800 Lt skolos, 6408 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2005-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2136 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo D. K. priešieškinį atmetė. Nurodė, kad iš 1997-01-15 sutarties teksto matyti, jog sutarties pasirašymo metu D. K. buvo perduota 20000 Lt, sutartis atitiko 1964 m. CK 291 straipsnio reikalavimus. Be to, 1998-07-10 atsakovas pasirašė paskolos sutartį, kurioje patvirtino, kad ieškovei yra skolingas 39600 Lt ir šią skolą atsakovas pripažino savo veiksmais – nuo 1998-08-10 iki 2004 m. liepos mėnesio grąžino ieškovei 21800 Lt paskolos, t.y. daugiau negu neginčijama 20000 Lt skola. Kadangi delspinigiai buvo numatyti 1998-07-10 sutartyje, teismas priteisė iš atsakovo delspinigius už šešis mėnesius nuo negrąžintos paskolos dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2006-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o jo priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apelianto nuomone, paskolos sutartimi Nr. 2 įvardijamas dokumentas yra ieškovės ir jo susitarimas dėl delspinigių, kylančių iš netinkamo 1997-01-05 paskolos sutarties Nr. 1 vykdymo. Apeliantas teigia, kad 39600 Lt suma, nurodyta 1998-07-10 susitarime, yra ieškovės jam paskolinta 20000 Lt suma sudėta su 19600 Lt delspinigiais. Teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog jis buvo ieškovei skolingas 19600 Lt pagal 1998-07-10 sutartį, pažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Taipogi nurodo, kad 1998-07-10 paskolos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes jis pagal 1998-07-10 paskolos sutartį 19600 Lt negavo, o 1998-07-10 jo susitarimas su ieškove turi būti laikomas susitarimu dėl 19600 Lt delspinigių. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl 17800 Lt priteisimo, nes šešių mėnesių terminas šiam reikalavimui pareikšti jau yra pasibaigęs. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 6408 Lt delspinigių. Taipogi nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis, kurios prieštarauja Konstitucijai, išnagrinėjęs bylą iš karto nepaskelbė nei sprendimo, nei nutarties dėl teismo sprendimo paskelbimo datos atidėjimo, tik neišeidamas iš teismo posėdžių salės teisėjas pasakė, jog sprendimas bus skelbiamas 2006-10-30. Be to, teismas nuo 2006-10-16 iki 2006-10-30 nagrinėjo kitas bylas. Teigia, kad teismas rašytine nutartimi buvo nutaręs kviesti liudytojus, tačiau šios nutarties nevykdė ir į 2006-10-16 vykusį parengiamąjį posėdį liudytojų nekvietė. Mano, kad tas pats teisėjas pakartotinai negalėjo pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių klausimas jau buvo neteisingai išspręstas 2005-06-21 nutartimi. Nurodo, kad teismas be pagrindo bylą išnagrinėjo iš esmės 2006-10-16 parengiamajame posėdyje, nes šalims nebuvo pranešta, kad parengiamajame posėdyje byla bus išnagrinėta iš esmės. Taip pat nurodo, kad teisėjas R. Mickus negalėjo nagrinėti šios bylos, nes dar iki 2006-10-16 buvo atleistas iš teisėjo pareigų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas advokatas V. Gustas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad apeliantas neįrodė savo teiginio, jog 1998-07-10 paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad 19600 Lt yra ne paskola, o palūkanų suma, skaičiuojama po 0,2 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, pradedant nuo 1997-03-31 iki 1998-07-10. Teigia, kad apeliantas 1998-07-10 sutartį nepagrįstai vadina tariama ir nurodo, kad sandoris sudarytas dėl akių, neketinant sukurti pasekmių. Nurodo, kad D. K. patvirtino paskolos santykių egzistavimą savo veiksmais, t.y. mokėdamas paskolą periodiniais mokėjimais nuo 1998-08-10 iki 2004 m. liepos mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-01-15 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 20000 Lt. Atsakovas šia sutartimi buvo įsipareigojęs paskolintą sumą grąžinti iki 1997-12-31, tačiau iki sutartimi nustatyto termino šios sumos negrąžino. 1998-07-10 šalys sudarė sutartį, kurioje atsakovas D. K. pripažino, kad ieškovei yra skolingas 39600 Lt, įsipareigojo kas mėnesį ieškovei mokėti po 400 Lt, taipogi nurodė, kad sutinka, jog būtų skaičiuojami delspinigiai. Nuo 1998-08-10 iki 2004 m. liepos mėnesio atsakovas ieškovei grąžino 21800 Lt paskolos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Taipogi pažymėtina, kad apelianto nuomonė, jog priešieškinio atmetimo motyvai nepagrįsti, nesudaro jam pagrindo teigti, kad teismas neišnagrinėjo jo priešieškinio.

CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė savo teiginį, jog paskolino atsakovui pinigus įrodė pateikdama 1997-01-15 ir 1998-07-10 paskolos sutartis. Atsakovas savo teiginių, kad pagal 1998-07-10 nurodytą paskolos sutartį pinigų negavo ir kad minėtas susitarimas buvo dėl delspinigių, atsiradusių iš 1997-01-15 sutarties, neįrodė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sutarties esmę, tekstą, sudarymo aplinkybes ir tikruosius šalių ketinimus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pasirašydamas 1998-07-10 paskolos sutartį patvirtino, jog yra ieškovei skolingas 39600 Lt ir kad be 20000 Lt paskolos yra gavęs ir 19600 Lt paskolą, šias paskolas pripažino savo veiksmais nuo 1998-08-10 iki 2004 m. liepos mėnesio grąžindamas ieškovei 21800 Lt paskolos. Esant šioms aplinkybėms, atmestini atsakovo argumentai, kad teismas 6408 Lt delspinigių priteisė nuo 17800 Lt delspinigių sumos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo mokėti delspinigius už šešis mėnesius, skaičiuojant nuo 2004 m. liepos mėnesio likusios negrąžintos paskolos dalies ir atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir iš atsakovo priteisė delspinigius. Šalys pasirašydamos tiek 1997-01-15, tiek 1998-07-10 sutartis susitarė, kad praleidus sutartyje nustatytą terminą mokės delspinigius, sutartyse numatytų delspinigių dydis neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl delspinigiai iš atsakovo priteisti pagrįstai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK nuostatomis, kurios prieštarauja Konstitucijai, nes išnagrinėjęs bylą iš karto nepaskelbė nei sprendimo, nei nutarties dėl teismo sprendimo paskelbimo datos atidėjimo, tačiau neišeidamas iš teismo posėdžių salės teisėjas pasakė, kad sprendimas bus skelbiamas 2006-10-30 ir nuo 2006-10-16 iki 2006-10-30 nagrinėjo kitas bylas. CPK 257 straipsnyje nustatyta, kad po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimą ar atitinkamą nutartį byloje, išskyrus atvejus, kai teismas neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti. Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems teismo posėdžio salėje. Teismui manant, kad byla sudėtinga ir (ar) didelės apimties, todėl neįmanoma priimti procesinio sprendimo, teismui netikslinga išeiti į sprendimų priėmimo kambarį ir jis turi teisę neišėjęs į sprendimų priėmimo kambarį priimti žodinę nutartį atidėti ne ilgiau kaip 14 dienų sprendimo ar nutartis priėmimą ir žodžiu paskelbti šią nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims. CPK 269 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėti, turi atitikti visus CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau paskelbiama gali būti tik sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys. Todėl teisėjų kolegija ištyrusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau nurodytų Civilinio proceso kodekso normų, o šios normos neprieštarauja Konstitucijai.

Taipogi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas į 2006-10-16 nekvietė atsakovo nurodytų liudytojų bei neatsiklausęs dalyvaujančių byloje asmenų sutikimo išnagrinėjo bylą iš esmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-05-02 nutartimi teismas tenkino atsakovo prašymą iškviesti liudytojus S.O. G., E. L., V. B., A. K. bei siuntė jiems teismo šaukimus. Teismo šaukimai minėtiems liudytojams buvo įteikti tinkamai, tačiau į teismo posėdį jie neatvyko. 2006-10-16 teismo posėdžio metu atsakovas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir kviesti šiuos liudytojus, 2006-10-16 teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės bei dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovei.

Atmestini apelianto argumentai, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas R. Mickus turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu. Nors teismo priimtas sprendimas yra objektyviai naudingas vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nepagrįstos, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tai, kad teismas kitoje byloje, atsakovo nuomone, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, negali būti pagrindu abejoti teisėjo nešališkumu, nes teismas išnagrinėjęs bylą kiekviename sprendime išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir šios bylinėjimosi išlaidos priklausomai nuo bylos baigties paskirstomos skirtingai. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad šią bylą išnagrinėjo iš pareigų atleistas teisėjas, nes teisėjo R. Mickaus įgaliojimai nėra pasibaigę ir Prezidento dekreto apie šio teisėjo atleidimą iš pareigų nėra.

Paminėtais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Spręsdama dėl priteistinų atstovavimo išlaidų sumų, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties ir itin sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovui atstovavęs advokatas dalyvavo byloje nuo nagrinėjamo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Įvertinusi šiuos kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų suma mažintina iki 1000 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovo D. K. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Julija Gražina VaitulionienėKolegijos teisėjos Albina PupeikienėRimvida Zubernienė