- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-03
- Bylos Nr.
- 2YT-440-445/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01204-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. N., Lietuvos Respublikai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. N., Lietuvos Respublikai, atsovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad jos motina S. N., gim. (duomenys neskelbtini). Mirusioji S. N. mirties dieną turėjo du vaikus: pareiškėją N. Z. ir jos brolį N. N.. S. N. testamento nepaliko. Paveldint pagal įstatymą, vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai. Mirusioji S. N. mirė ištuokoje. Motinos ir pareiškėjos tėvo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Paveldint pagal įstatymą, kaip mirusiosios palikimas, liko 66,86 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butą tėvai įgijo santuokoje 1993 m.
Iki motinos S. N. mirties bute kartu su ja gyveno pareiškėja ir jos brolis N. N.. Mirus mamai, pareiškėja organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo pašalpas. Taip pat antstolės S. K. antstolio kontorai sumokėjo įsiskolinimą, susidariusį už komunalines paslaugas, iš viso 5772,27 litų.
Brolis N. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja su tėvu V. N. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, naudojosi buitiniais daiktais.
Minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su tėčiu V. N., pareiškėja nutarė parduoti. Jo pardavimui reikalingas atidalijimo planas, tačiau jo negali atlikti, nes nėra išspręstas paveldėjimo klausimas. Palikimą priėmęs palikėjas tampa jo savininku. Jeigu palikimą sudaro viešame registre registruojami daiktai, įpėdiniai negali jų įregistruoti neturėdami jo nuosavybės teises patvirtinančio oficialaus dokumento. Šiuo atveju oficialus dokumentas būtų paveldėjimo teisės liudijimas, kurį išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau notaras paaiškino, kad yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių nuo mirusios mirties dienos terminas palikimui priimti, todėl reikalinga kreiptis į teismą, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties, jos turėtą turtą, paveldint pagal įstatymą, pareiškėja priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Po motinos mirties, pareiškėja faktiškai valdo palikimą - atlieka aktyvius veiksmus: paveldėtą turtą prižiūri, rūpinasi juo kaip savu, todėl laikytina, kad palikimą ji priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. N. teismui pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą neprieštaravo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos N. Z. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. N. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos N. Z. motina yra S. N.. Tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjos (iki santuokos N.) gimimo liudijimo (b.l. 13) ir santuokos liudijimo ( b.l. 15) duomenys.
S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo duomenys (b.l. 5).
Palikėjo ir įpėdinių giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
Pagal santuokos sudarymo įrašą, (duomenys neskelbtini), S. K. N. sudarė santuoką su V. N. (b.l. 6).
Pagal ištuokos liudijimą, V. N. ir S. N. išsituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).
Pagal mirties liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini), N. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, V. N. nuosavybės teisėmis valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 1993-03-26 pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 18).
Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į S. N. palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, po savo motinos (palikėjos) mirties. Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Tiek Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau-SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse, įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. N. ir S. N. santuoka buvo sudaryta 1976-06-12. Pagal Varėnos rajono 1993-09-10 sprendimą dėl santuokos nutraukimo pagal S. N. ieškinį V. N., nebuvo padalintas sutuoktinių turtas (b. l. 11-12). Todėl, pagal NTR duomenis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1993-03-26 pirkimo-pardavimo sutartimi, laikomas V. N. ir S. N. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje įrodyta, kad pareiškėja N. Z. yra pirmos eilės paveldėtoja, paveldint pagal įstatymą po motinos S. N. mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad palikėjos vaikas priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos N. Z. motina S. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja apmokėjo įsiskolinimą už buto komunalinius patarnavimus, sumokėdama antstolei 2006-08-17- 4000 Lt (1158.48 Eur) ir 2006-09-13 - 1772 (513.20 Eur) (b.l. 19-20). Po to mokėjo už buto komunalinius patarnavimus (b.l. 21, 23-29). Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.