Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-19 · Civilinė byla Nr. 2-113-457/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
2-113-457/2020
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00463-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Sotero LT“
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-113-457/2020Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00463-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant ieškovo V. D. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims V. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Sotero LT“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. D. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 1720 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo V. D. atstovė advokatė V. L. teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovo, atsitrenkė į jam iš dešinės iš (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavusį automobilį „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. P.. Po eismo įvykio ieškovas ir V. P. vietoje nustatė, kad už eismo įvykį ir padarytą žalą yra atsakinga V. P., todėl nekilus ginčui dėl kaltės, policijos nekvietė, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. automobilis buvo draustas savanoriškuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, ieškovas 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu apžiūrėti ieškovo transporto priemonę po eismo įvykio ir išmokėti draudimo išmoką. Atsakovės vertintojas 2019 m. sausio 18 d. kartu su ieškovu apžiūrėjo ieškovo transporto priemonę ir nustatė transporto priemonės sugadinimus. Atsižvelgdama į nustatytus transporto priemonės sugadinimus, atsakovė telefonu informavo, kad transporto priemonė pripažintina neremontuojama bei pasiūlė 2300 Eur draudimo išmoką. Ieškovas prašė transporto priemonės nenurašyti, nes buvo nusipirkęs dalis transporto priemonės remontui. Tuomet atsakovė pasiūlė ieškovui 1720 Eur draudimo išmoką, su kuria ieškovas sutiko. Ieškovui laukiant draudimo išmokos, su juo telefonu susisiekė atsakovės Žalos teisės ir procesų valdymo skyriaus žalų tyrimo ekspertas M. S., kuriam ieškovas paaiškino visas įvykusio eismo įvykio aplinkybes. Pokalbio metu minėtas asmuo pradėjo ieškovui daryti psichologinį spaudimą teigdamas, kad anksčiau ieškovas turėjo panašių eismo įvykių, todėl galimai yra nesąžiningas ir telefonu informavo, jog draudimo išmoka ieškovui nebus išmokama. Atsakovė 2019 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką motyvuodama tuo, kad draudėjui (V. P.) nekyla civilinė atsakomybė. Ieškovo nuomone, atsakovė neturi pagrindo daryti išvados apie ieškovo nesąžiningumą tuo pagrindu, kad jo vairuojama transporto priemonė ne vieną kartą yra dalyvavusi eismo įvykiuose, kadangi jokių duomenų, jog minėti eismo įvykiai įvyko dėl ieškovo tyčinių ir nesąžiningų veiksmų, nėra. Be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys tyčia inscenizavo ginčo eismo įvykį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas ar su juo susiję asmenys tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Atsakovė, siekdama išvengti pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, kuriuo atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Ieškovas teigia, kad jis valdo jam UAB „Sotero LT“ perduotą automobilį ir eismo įvykio metu jį vairavo, automobilį draudė savo asmeninėmis lėšomis, tai turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė buvo apdraudusi transporto priemonę „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę už transporto priemone sukeltą žalą. Atsakovė gavo ieškovo, kaip transporto priemonės „Toyota Avesis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, prašymą išmokėti draudimo išmoką už 2019 m. sausio 18 d. eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobiliai „Fiat Bravo“ ir „Toyota Avensis“, o eismo įvykio dalyviai susirašė eismo įvykio deklaraciją. Deklaracijoje buvo nurodyta, kad „Fiat Bravo“ išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelės, o „Toyota Avensis“ važiuodama 50 km/h greičiu atsitrenkė į „Fiat Bravo“ kairę galinę dalį. Atsakovė, remdamasi Draudimo įstatymo 96 straipsnyje numatytu įpareigojimu tirti įvykį ir nustatyti ar šis yra draudžiamasis, pradėjo eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Atsakovė turėjo duomenų, kad ieškovas praeityje yra patyręs neįprastai didelį įvykių kiekį, todėl minėto įvykio tyrimas buvo atliekamas ypač nuodugniai. Tyrimą atliko specialių žinių turintis asmuo Žalų proceso ir kontrolės skyriaus valdymo skyriaus žalų tyrimo ekspertas M. S., kuris turi eismo įvykio aplinkybių ir trasologinių tyrimų specializaciją. Nurodyti eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo vertinami atsižvelgiant į moksliniu vertinimu grįsto tyrimo rezultatus, tyrimas buvo atliktas naudojantis ir specialia programa PC-crash 10.2. Atsakovė, ištyrusi įvykį, nustatė, kad toks eismo įvykio mechanizmas, kurį deklaravo abu eismo įvykio dalyviai, suponuoja išvadą, kad „Toyota Avensis“ vairuotojo veiksmai buvo pagrindas eismo įvykiui kilti ir būtent „Toyota Avensis“ valdytojas pripažintinas eismo įvykio kaltininku. Atsakovės eksperto atliktas tyrimas leidžia teigti, kad „Fiat Bravo“ vairuotoja ginčo eismo įvykyje jokios teisės normos nepažeidė ir negalėjo bei neprivalėjo tikėtis, kad kitas eismo dalyvis (šiuo atveju „Toyota Avensis“ vairuotojas), turėdamas visas galimybes išvengti susidūrimo (t. y. važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir/ar pristabdyti), nesiims jokių veiksmų, kad susidūrimas neįvyktų. Atsakovės manymu, ieškovas ginčo įvykyje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 128 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl mano, kad dėl ginčo eismo įvykio kaltas yra ieškovas, kaip „Toyota Avensis“ vairuotojas, ir V. P., „Fiat Bravo“ vairuotojai, civilinė atsakomybė nekyla, o savo ruožtu nekyla ir pareiga atsakovei mokėti draudimo išmoką. Atsakovės manymu, ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo sau, nes jis nėra automobilio „Toyota Avensis“ savininkas, pagal automobilio registracijos liudijimą, jos savininkas yra UAB „Sotero LT“. Atsakovės atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, neprašė bylos nagrinėti jai nedalyvaujant, nors jai tinkamai buvo įteikti teismo pranešimas ir šaukimai (b. l. 33, 34, 151).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotero LT“ atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, neprašė bylos nagrinėti jai nedalyvaujant, nors jai tinkamai buvo įteikti teismo pranešimas ir šaukimai (b. l. 121, 150).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo atstovės paaiškinimais, ieškinyje ir atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. sausio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su trečiojo asmens V. P. vairuojamu automobiliu „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „Sotero LT“, o valdytojas – ieškovas, automobilio „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra trečiasis asmuo V. P.. Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu tiek „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“.

Draudimo išmoka dėl turtui padarytos žalos mokama transporto priemonės savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nukentėjusiu trečiuoju asmeniu pripažįstamas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalis). TPVCAPDĮ tiesiogiai neįvardyta, kad draudikas draudimo išmoką, skirtą žalai nukentėjusio trečiojo asmens turtui atlyginti, moka turto savininkui. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ nuostatas (2 straipsnio 15 dalis, 19 straipsnio 6 dalis ir kt.), darytina išvada, kad kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju susitaria kitaip. Taigi, transporto priemonės savininkas ir teisėtas jos valdytojas (eismo įvykio metu) gali susitarti, kad reikalavimą atlyginti žalą reikš ne transporto priemonės savininkas, o valdytojas, draudikas atitinkamai prievolę išmokėti draudimo išmoką turės įvykdyti ne savininko, o teisėto valdytojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010). Reikalavimo teisę į draudiką savininkas trečiajam asmeniui gali perleisti sutartimi arba ši teisė atlyginusiam žalą trečiajam asmeniui gali pereiti įstatymo pagrindu (pvz., CK 6.50 straipsnis).

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, nesant tokio transporto priemonės savininko ir valdytojo susitarimo, tik tuo atveju, jeigu valdytojas savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis taptų žalą patyrusiu asmeniu ir galėtų pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), ieškovas vairavo ir į eismo įvykį pateko su trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“ priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Sotero LT, o ieškovas yra tik šio automobilio valdytojas, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tarp jo ir UAB „Sotero LT“ yra sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą draudikui atlyginti žalą, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo sąskaita remontavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko patyrė išlaidų, laikytina, jog šioje byloje ieškovas neturi reikalavimo teisės, todėl ieškinys yra atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ir ieškinys yra atmetamas, teismas nepasisako ir nevertina ieškovo ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

Teisėjas Vidmantas Gestautas