Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-10-25 · Civilinė byla Nr. 3K-3-414/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-25
Bylos Nr.
3K-3-414/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Juozas Šerkšnas, Egidijus Baranauskas, Pranas Žeimys
Atsakovas
UAB „Žaliasis tiltas“
Ieškovas
T. K.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-414/2010Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ dėl iš anksto sumokėtos įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

2007 m. gegužės 21 d. sudarytos preliminariosios statomo buto ir automobilio stovėjimo vietos pirkimo–pardavimo sutarties šalis ieškovė nurodė, kad atsakovas šia sutartimi įsipareigojo parduoti statomą dviejų kambarių butą (projektinis Nr. 11) su požemine automobilių stovėjimo vieta (projektinis Nr. 65) Klaipėdoje (duomenys neskelbtini); atsakovas neužbaigė statybos darbų iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. ir iki 2008 m. rugsėjo 26 d. nesudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, atsisakė grąžinti ieškovei jos iš anksto sumokėtą 64 479,75 Lt įmoką. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 64 479,75 Lt, taip pat 1160 Lt netesybų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d., 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal sutarties 6.1, 6.5 punktuose nustatytus įsipareigojimus turėjo iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. užbaigti buto statybos darbus; šalims vykdant sutartį, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. rugsėjo 26 d. (sutarties 7.1 punktas), tačiau dėl atsakovo nustatytu terminu neužbaigtų buto statybos darbų pagrindinės sutarties nesudaryta. Teismas pripažino teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad pagrindinės sutarties nesudaryta dėl trečiųjų asmenų, kurie taip pat laiku nebaigė statybos darbų, kaltės; dėl nustatytu terminu neužbaigtų buto statybos darbų ir nesudarytos pagrindinės sutarties atsakomybė tenka atsakovui, jis nepateikė įrodymų dėl trečiųjų asmenų atsakomybės ieškovei (CK 6.257 straipsnis). Teismas sprendė, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, įvykus įstatymo nustatytam faktui – suėjus terminui, per kurį šalys buvo įsipareigojusios sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 5 dalis); atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nutraukė sutartį. Teismas taip pat nelaikė, kad prievolės termino praleidimas šiuo atveju buvo formalus, bet ne esminis sutarties sąlygų pažeidimas, kuris nėra pagrindas ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo. Tokia atsakovo pozicija, teismo vertinimu, neatitinka CK 6.165 straipsnio 1 dalyje, 6.401 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo; preliminariosios sutarties sąlygos dėl buto statybos pabaigos ir pagrindinės sutarties sudarymo terminų yra esminės (būtinosios) ir atsakovas jas pažeidė, šie pažeidimai yra esminiai. Atsakovo padarytų sutarties pažeidimų teismas nelaikė formaliais taip pat dėl to, kad apie buto statybos darbų pabaigą jis ieškovę informavo 2009 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo sutartyje nustatyto statybos darbų pabaigos termino; tai reiškė, kad esminių preliminariosios sutarties sąlygų atsakovas nevykdė ilgą laiką, taip pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius įsigyti naują butą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nuostolių atlyginimo galima reikalauti tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; tokia teisė gali būti grindžiama bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais. Šiuo atveju, minėta, šalių pareiga sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė įstatymo pagrindu, pagrindinės sutarties nesudaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė esmines preliminariosios sutarties sąlygas. Vadinasi, dėl prievolių neįvykdymo atsakovas ieškovei atsako pagal CK 6.246, 6.257 straipsnius; byloje neįrodyta ieškovės kaltės (CK 6.259 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovo neveikimas (nesugebėjimas laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų) ir ieškovės patirti nuostoliai (buto statybai investuotos lėšos) turi priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstytas toks teisinis reglamentavimas teismui suponavo išvadą, kad atsakovas privalo ieškovei atlyginti jos patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su visais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis byloje, tačiau skirtingai nei pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškovės teisės į delspinigius pagal sutarties 8.5 punktą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 1160 Lt delspinigių, pakeitė, šį ieškinio reikalavimą atmetė, sumažino ieškovei iš atsakovo priteistas lėšas iki 64 479,75 Lt, išsprendė dėl bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos „numatoma statybos darbų pabaiga – 2008 m. rugpjūčio 15 d.“ arba „numatomas gyvenamojo namo pridavimas eksploatacijai – 2008 m. gruodžio 15 d.“ turėjo būti nurodytos, nes yra būtinosios (CK 6.401 straipsnio 2 dalies 4 punktas); ieškovė pagrįstai buvo įsitikinusi, kad, nesutikusi jų pratęsti, nepažeis sutarties sąlygų. Kadangi preliminariosios sutarties 7.1 punkte nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti saistomas 6.1–6.6 punktuose įtvirtintųjų, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindinės sutarties nesudaryta, atsakovui neįvykdžius 6.1 punkte nustatyto įsipareigojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šią aplinkybę ir sprendė, kad šalių prievolės pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 punkto pagrindu – pagrindinės sutarties nesudarius per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą. Sutarčiai pasibaigus, ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo jos iš anksto sumokėtą įmoką, tačiau, kolegijos vertinimu, pagal sutarties 8.5 punktą ji neįgijo teisės reikalauti netesybų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d., kai sutartis buvo pasibaigusi; delspinigiai galėtų būti priteisti iš pardavėjo tuo atveju, jeigu šalių sutartiniai santykiai tęstųsi; jeigu pirkėjas, nepaisant to, kad pardavėjas neįvykdo pareigos užbaigti darbus nustatytu terminu, siektų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip šalys pratęstų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šiuo atveju nebuvo tokio šalių susitarimo, preliminarioji sutartis pasibaigė 2008 m. rugpjūčio 15 d., kartu – atsakovo įsipareigojimas ieškovei atlikti darbus nustatytais terminais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti teismų sprendimus, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat preliminariąją ir būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis, aiškinimo ir taikymo (CK 6.165, 6.193, 6.401 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė preliminariosios sutarties instituto teisės normas, nes šalių būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pagal CK 6.401 straipsnį, pripažino CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryta preliminariąja sutartimi. Dėl to CK 6.401 straipsnio 2 dalies 4 punkto normą dėl buto statybos termino aiškino nepagrįstai plečiamai ir šį terminą prilygino CK 6.165 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam preliminariosios sutarties pabaigos terminui, sprendė dėl jo pažeidimo padarinių. Tuo tarpu CK 6.401 straipsnyje nenustatyta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties per būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą buto statybos terminą, ji netenka galios ar pasibaigia. Gyvenamosios patalpos pirkėjas pagal CK 6.401 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi teisę per dešimt dienų nuo preliminariosios sutarties sudarymo ją nutraukti; šiam terminui pasibaigus, sutartis gali būti nutraukta bendraisiais sutarčių nutraukimo pagrindais, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepasinaudojo CK 6.401 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta teise, tuo tarpu bylą nagrinėję teismai nesprendė dėl CK 6.217 straipsnyje nustatytų sąlygų, bet nepagrįstai ginčui išnagrinėti taikė CK 6.165 straipsnį, padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius pažeidė preliminariosios sutarties sąlygą laiku sudaryti pagrindinę sutartį ir šis pažeidimas esą atleido ieškovę nuo pareigos sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys preliminariojoje nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartyje turi suderinti CK 6.401 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas esmines sąlygas. Dėl to šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.1 punkte įtvirtintas numatomas statybos darbų pabaigos terminas laikytinas viena iš būtinųjų sąlygų preliminariajai būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau negali būti traktuojamas kaip terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kita vertus, šalys sutartyje nustatė etapus pagrindinei sutarčiai sudaryti; iš sutarties 6.1, 6.5, 7.1 punktų matyti, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti saistomas statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos; pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per dešimt dienų nuo šio akto pasirašymo. Teismai sprendė dėl tarpinio termino praleidimo, už kurį šalys nustatė delspinigius, bet tai nėra pagrindas sutarčiai nutraukti (sutarties 8.2, 8.5 punktai); tokia teismų nuostata nepateisinama CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių aspektu – nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, taip pat nepatvirtina išvados, kad sutarties sąlyga dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti gali būti aiškinama kaip įpareigojimas kasatoriui sudaryti pagrindinę sutartį nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d., t. y. skaičiuojant terminą nuo statybos darbų pabaigos. Kad yra galimybių keisti buto statybos darbų pabaigos terminą, nustatyta sutarties 6.3 punkte, šio punkto sąlyga atitinka CK 6.401 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Sprendžiant, kad statybos darbų terminas nėra preliminariosios sutarties pabaigą nustatantis terminas, kasatoriui atsirado pagrindas negrąžinti ieškovei jos iš anksto sumokėtos įmokos, nes taip sulygta sutarties 11.2.2 punkte; teismų priešinga šiuo klausimu išvada yra neteisinga, prieštarauja CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui ir teisei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo atveju ieškovė sutiko su sutarties sąlyga dėl numatomo buto statybos termino, taip pat dėl termino pažeidimo padarinių; teismai netyrė, ar ieškovė dėl buto statybos termino uždelsimo patyrė nuostolių ir ar liko nepatenkinti jos lūkesčiai; iš tikrųjų šiuo atveju liko neįgyvendinti kasatoriaus lūkesčiai sudaryti pagrindinę sutartį – parduoti butą.

2. Dėl CPK 176-185 straipsnių pažeidimo, teismų praktikos nuostatų šiais klausimais. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą kasatoriui dėl preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos sudaryti pastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdymo padarinių, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą tirti aplinkybes, turėjusias reikšmės, vertinant, kodėl per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutarties, kokios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad nusikėlė numatomas statybos darbų terminas (CPK 185 straipsnis). Kasatorius 2008 m. liepos 24 d. nutraukė su generaliniu rangovu UAB „Constructus“ sudarytą statybos darbų rangos sutartį, šiam nevykdant įsipareigojimų. Bylos duomenimis taip pat patvirtinama, kad statybos darbų trukmei turėjo įtakos tai, jog statybos aikštelėje įvyko smulkių smėlio dalelių nešimas, sukėlęs špunto ir rostverko deformacijų; reikėjo įrengti „jėgos“ grindis. Tokia situacija susidarė dėl generalinio rangovo ir subrangovo atliktų netinkamų pamatų įrengimo projektinių sprendinių ir netinkamo špunto įrengimo darbų. Apie susiklosčiusią situaciją konstatuota UAB „Ekspertika“ 2007 m. rugpjūčio 14 d. pamatų įrengimo projektinės dokumentacijos įvertinime, iš kurio matyti, kad kritinė situacija buvo ne dėl kasatoriaus kaltės. Kasatorius šiuose procesuose nei teisiškai, nei pagal sutartis neturėjo dalyvauti ir negalėjo prisiimti atsiradusių padarinių, kartu tai reiškia, kad statybos darbai uždelsti ne dėl jo kaltės. Neištyrus teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismų išvada, kad kasatorius pažeidė pagrindinę preliminariosios sutarties sąlygą laiku sudaryti pagrindinę sutartį, yra nepagrįsta. Teismai privalėjo tirti kiekvieną byloje esantį įrodymą ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti, kodėl vienais įrodymais remiasi, kitus – atmeta; priimtas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

3. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškinys pareikštas kasatoriui, kuris prievolėms įvykdyti pasitelkė kitą asmenį – generalinį rangovą UAB „Constructus“; šis įsipareigojo tinkamai ir laiku pastatyti objektą, tačiau dėl neteisėtų veiksmų buvo uždelsti ne tik ieškovės, bet ir viso objekto statybos darbai; kasatorius, vadovaudamasis preliminariosios sutarties 1.4 punktu ir CK 6.658 straipsnio 2 dalimi, vienašališkai nutraukė rangos sutartį ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Kasatorius pirmosios instancijos teismo prašė įtraukti UAB „Constructus“ į bylą trečiuoju asmeniu; teismas tokiu atveju turėjo kvalifikuoti, kokio materialinio teisinio santykio saistomos ginčo šalys ir UAB „Constructus“, taip pat nustatyti materialiosios teisės normą, kurioje įtvirtinti galimi teismo sprendimo padariniai šio asmens teisėms ir pareigoms. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas daro įtaką UAB „Constructus“ teisių ir pareigų apimčiai. Iš CPK 266 straipsnio išplaukia, kad, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, teismas turi imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Kasatoriui šią aplinkybę keliant apeliacinės instancijos teisme, šis dėl jos nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti. Šalims iki 2008 m. rugsėjo 26 d. nesudarius būsto pirkimo–pardavimo sutarties, kaip tai buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje, pagal CK 6.165 straipsnį pasibaigė prievolė šią sutartį sudaryti; dėl to šalis laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį; negalima reikalauti preliminariosios sutarties įvykdymo natūra. Esminis CK 6.401 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutarties požymis, skiriantis ją nuo nuo CK 6.165 straipsnyje įtvirtintosios, yra tas, kad viena sutarties šalis (pirkėjas) visada yra fizinis, kita – pardavėjas – juridinis asmuo, ir kartu būsto statytojas; pirkėjas yra silpnesnioji sandorio šalis. Bylą nagrinėję teismai taip pat pagrįstai nustatė, kad pagrindinės sutarties nesudaryta nustatytu terminu, kasatoriui neužbaigus darbų, neįvykdžius sutartyje nustatytų įsipareigojimų; argumentai, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti saistomas statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos, bet ne preliminariojoje sutartyje nustatyto konkretaus, t. y. 2008 m. rugsėjo 26 d., termino, yra nepagrįsti; teismai teisingai rėmėsi termino praleidimu kaip įstatymo nustatytu pagrindu, pagal kurį pasibaigė šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Kasatorius ilgą laiką nevykdė esminių preliminariosios sutarties sąlygų, taip pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, apie buto statybos darbų pabaigą ieškovei pranešė 2008 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo sutartyje nustatyto 2008 m. rugpjūčio 15 d. statybos darbų pabaigos termino. Šalys nesudarė papildomo susitarimo pratęsti statybos darbų atlikimo terminą, nors tokią galimybę turėjo pagal sutarties 6.3.1 punktą. Šiuo atveju nereikšminga tai, kad darbus atliko ne kasatorius, bet kita bendrovė; kasatorius prisiėmė riziką dėl kitų asmenų veiksmų, turėjo numatyti dėl turtinių rangovo įsipareigojimų tuo atveju, jeigu pirkėjas nesutiktų pratęsti statybos darbų termino. Vadinasi, statybos darbų pabaigos terminą laikant preliminariosios sutarties pabaigos terminu, ieškovė nenutraukė sutarties, kai prašė grąžinti jos iš anksto sumokėtą įmoką, todėl kasatoriui, remiantis sutarties 11.2.2 punktu, neatsirado pagrindo jos negrąžinti. Kasatorius nepagrįstai teigia dėl proceso teisės normų pažeidimo, UAB „Constructus“ nedalyvavus byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai

Kasatorius (atsakovas) ir ieškovė 2010 m. spalio 22 d. kasaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi ir pridėjo rašytinį 2010 m. spalio 20 d. taikos sutarties tekstą, prašė ją patvirtinti ir nutraukti civilinę bylą, panaikinti pirmosios instancijos teismo kasatoriui (atsakovui) taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškime nurodyta, kad kasatoriui ir ieškovei žinomi ir suprantami taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisiniai padariniai.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir kasaciniame procese. Kasacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (kasatoriaus) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo ir kitos šalies iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę baigti bylą taikos sutartimi. Kartu pažymėtina, kad tiek dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliutūs. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pareiškimas baigti bylą taikos sutartimi pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo pripažinti, jog pateiktas pareiškimas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises bei interesus. Iš pareiškimo baigti bylą taikos sutartimi ir pridėtos taikos sutarties sąlygų turinio matyti, kad šalims žinomi teisiniai šių veiksmų padariniai (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti šalių pateikto pareiškimo baigti bylą taikos sutartimi, netvirtinti taikos sutarties sąlygų. Dėl to šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina, civilinė byla nutrauktina ir naikintini pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Naikintinos pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ nuosavybės teise priklausančio turto už 65 639,75 Lt areštas (CPK 150 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimo klausimas spręstinas pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį. Dėl to, šalims sudarius taikos sutartį, kasatoriui grąžinama 75 proc. paduodant kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 82 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Šalys pripažįsta, kad statybos darbų termino nukėlimui įtakos turėjo nutraukta 2006 m. spalio 19 d. Statybos darbų rangos sutartis su pastato Generaliniu rangovu UAB „Constructus“, taip pat smulkių dalelių nešimas, sukėlęs špunto ir rostverko deformacijas, dėl ko atsirado jėgos grindų įrengimo būtinybė.

2. Ieškovė pripažįsta, kad 2007 m. gegužės 21 d. Preliminariosios sutarties 6.1. punkte nurodytas terminas yra numatomas statybos darbų, bet ne notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas. Terminas notarinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo numatytas etapais, remiantis Preliminariosios sutarties 6.5, 7.1 punktais.

3. Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ pripažįsta, kad iš anksto neįspėjo ieškovės dėl statybos darbų terminų nukėlimo, todėl atsižvelgdamas į tai, jog statybos darbai užsitęsė ilgiau kaip septynis mėnesius, ir į tai, kad ieškovė pagal Preliminariosios sutarties 8.8 punktą įgijo teisę į delspinigių sumokėjimą, bei siekdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, sutinka sumokėti 37 000 Lt ieškovei T. K.

4. Šalys susitaria, kad UAB „Žaliasis tiltas“ 37 000 Lt Taikos sutarties pasirašymo dieną perveda į T. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Šalys pareiškia, kad sutinka su visomis šios Taikos sutarties sąlygomis ir ateityje nereikš viena kitai pretenzijų, susijusių su 2007 m. gegužės 21 d. Preliminariosios sutarties vykdymu, nutraukimu ar avanso grąžinimu.

6. UAB „Žaliasis tiltas“ ir T. K. pareiškia, kad šia Taikos sutartimi išsprendė visus ginčus, kilusius dėl 2007 m. gegužės 21 d. Preliminariosios sutarties vykdymo, nutraukimo.

7. Šalys susitaria, kad neatlygina viena kitai su civilinės bylos Nr. 3K-3-414/2010 nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

8. Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlygina UAB „Žaliasis tiltas“.

9. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalys prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tvirtinant Taikos sutartį, kartu išspręsti sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.

10. Šalys nurodo, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, nedaro žalos nei viešajam, nei šalių interesams ir yra pagrindas nutraukti civilinę bylą. 10.

11. Ši Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji patvirtinama, įsigaliojimo dienos ir galioja iki tinkamo ir visiško šalių prievolių pagal šią sutartį įvykdymo“.

Bylą nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ nuosavybės teise priklausančio turto už 65 639,75 Lt areštą.

Grąžinti atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“, įm k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) Vilnius, atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 1476,75 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 640 AB SEB banke.

Priteisti iš atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) Vilnius, atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, į valstybės biudžetą 25,25 Lt (dvidešimt penkis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus BaranauskasJuozas ŠerkšnasPranas Žeimys