Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Renatai Paukštaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. prašo teismo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2009-07-24 nutarimu Nr. F231138 D. N. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133-1 straipsnį 400 Lt bauda už tai, kad 2009-07-24, 9 val. 10 min., H. Manto g. 4, Vilniuje, atvykęs nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2009-04-19, 9 val. 33 min., vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nuosavybės teise D. N., viršijo leistiną greitį Ukmergės g., Vilniuje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde paaiškino, kad neprisimena, kas vairavo jam priklausantį automobilį 2009-04-19, kadangi praėjo daug laiko, šį automobilį kartais vairuoja ir jo giminaičiai. Policijos pareigūnų parodytoje nuotraukoje nesimato pažeidėjo veido, dėl to nėra galimybės jį atpažinti ir pateikti duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą), kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto nuostata. ATPK 133-1 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tuomet, jei asmuo, turėdamas duomenų apie teisės pažeidėją, tyčia, sąmoningai nepateikia jų policijos pareigūnams pareikalavus. D. N. teigimu, nenurodžius duomenų apie jo automobilį vairavusį asmenį, policijos pareigūnė pagrasino nubausti pagal ATPK 133-1 straipsnį ir pažymėjo, kad prisiėmus kaltę dėl greičio viršijimo, bauda būtų mažesnė – tik 100 Lt. Pareiškėjo nuomone, tokie pareigūnų veiksmai yra neteisėti.

Teigė, kad nutarimą priėmusi institucija nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktuose, kadangi jis per metus nėra padaręs tos pačios rūšies pažeidimo, nebuvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato specialistė G. L. surašė 2009-07-24 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F231138 D. N. už tai, kad jis 2009-07-24, 9 val. 10 min., H. Manto g. 4, Vilniuje, atvykęs nepateikė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos), kuris 2009-04-19, 9 val. 33 min., vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nuosavybės teise D. N., viršijo leistiną greitį Ukmergės g., Vilniuje (b. l. 3, 8). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2009-07-24 nutarimu Nr. F 231138 D. N. paskirta 400 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 133-1 straipsnio 1 dalyje (b. l. 4, 9-10).

ATPK 131-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, – užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsniu, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 32.1 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, kaip ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi D. N. nenurodė asmens, kuris vairuodamas jam priklausantį automobilį galimai padarė teisės pažeidimą ir neįrodė, jog automobilis buvo paimtas be jo žinios, tai nuobauda jam paskirta teisėtai. Valdantis tokį pavojingą objektą kaip automobilis, asmuo privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui, o taip pat dėti pastangas pažeidimui atskleisti. Toks normos aiškinimas atitinka eismo bei visuomenės saugumo tikslus. D. N. teigia, jog jis nežino kas vairavo automobilį. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato išlygos, kad transporto priemonę vairavusį asmenį reikalinga nurodyti tada, kai šį asmenį žino. Toks normos suformulavimas suponuoja pareigą žinoti kada ir kas naudojasi automobiliu. Kokiu būdu asmuo vykdys tokią pareigą – pasižymės kam duoda naudotis automobilį ar tiesiog prisimins ir nurodys, yra automobilio savininko reikalas.

Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisingai buvo paskirta vidutinio dydžio bauda. Nors skundžiamame nutarime du kartus buvo nurodytas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), baudos dydžiui tai neturėjo įtakos. Laikytina, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepažeidė nuobaudų skyrimo taisyklių.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.