- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- I-4467-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00576-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto ir įsakymo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2-6) prašo:
1) panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (3.40)-P25-9 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo“ (toliau – ir skundžiamas raštas);
2) įpareigoti Administraciją į pareiškėjos valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d.;
3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. P1-363 „Dėl J. T. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) dalį, kuria nurodyta, kad pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 3 metai 4 mėnesiai 8 dienos;
4) įpareigoti Administraciją nurodyti, jog pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 4 metai 10 mėnesių ir 11 dienų.
Pareiškėja nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. PI-1326 nuo 2014 m. gruodžio 1 d. buvo priimta dirbti pakaitine valstybės tarnautoja į Investicijų ir ekonomikos departamento Projektų skyriaus Projektų atrankos ir analizės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas bei nurodyta, kad pareiškėja tarnybos Lietuvos valstybei stažo neturi. Teigia, kad skundžiamu įsakymu nuo 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelta į Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir nurodyta, kad pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 3 metai 4 mėnesiai 8 dienos.
Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. balandžio 6 d. trečią kartą pateikė Administracijai prašymą dėl laikotarpio nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d., kuriuo pareiškėja dirbo Klaipėdos miesto valdyboje vyriausiosios buhalterės pareigose, įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Teigia, kad Administracija skundžiamu raštu, atsižvelgdama į Administracijos direktoriaus sudarytos Ginčų dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolą Nr. ADM-297 ir 2017 m. kovo 16 d. posėdžio protokolą Nr. ADM-153 bei, atsakovės manymu, neatsiradus naujoms aplinkybėms, nusprendė 2018 m. balandžio 6 d. prašymo nenagrinėti. Paaiškina, kad Komisija 2015 m. gegužės 20 d. nutarė neperskaičiuoti pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažo, konstatavusi, jog pareiškėja 1979 m. įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbo įstaigoje, išlaikomoje iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės biudžeto, tačiau nepateikė vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar minėtų pareigų pareigybės aprašyme buvo nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą. Nurodo, kad Komisija 2017 m. kovo 16 d. nutarė nenagrinėti pareiškėjos pakartotinio prašymo dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo, konstatavusi, jog neatsirado papildomų aplinkybių.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija 2015 m. gegužės 20 d. taikė Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910, 6.2 punktą, kuriame nurodyta, jog iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas. Mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Taisyklių 6.1 punktas, kuriame nurodyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms įgyvendinti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, o iki nurodytojo nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms.
Be to, pareiškėja mano, kad jos darbas Klaipėdos miesto valdyboje nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. vyriausiosios buhalterės pareigose turėjo visus požymius, reikalingus šioje įstaigoje laiką įskaityti į valstybės tarnybos stažą. Paaiškina, jog 1979 m. įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. atliko viešojo administravimo funkcijas savivaldos institucijoje. Mano, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja pateikti vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą, nes tikėtina, kad toks aprašymas apskritai neegzistavo – jo neturi ir pati atsakovė bei nepateikė duomenų, jog šis dokumentas yra sunaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad pareiškėjos padėties bloginimas vien tuo pagrindu, kad institucija neatliko jai priskirtos pareigos, t. y. nepatvirtino pareigybės aprašymo, nors tai iš esmės ir buvo nulemta tuo metu susiklosčiusios politinės ir teisinės padėties valstybėje, ar jo neišsaugojo, pažeistų teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teigia, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog vyriausiojo ekonomisto pareigas atliekančiam asmeniui buvo būtinas aukštesnysis (spec. vidurinis) ar aukštasis išsilavinimas, nes vidurinė mokykla ekonomistų neruošia ir neruošė, o minėtose pareigose reikėjo specialių žinių.
Atsiliepimas
Administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 23-25) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Komisija, nagrinėdama tarnautojų pateiktus prašymus dėl valstybei stažo perskaičiavimo, atlieka formalų prie prašymo pateiktų įrodymų tyrimą ir vadovaujantis Taisyklėmis nusprendžia ar yra pagrindas perskaičiuoti tarnybos stažą ar ne. Teigia, kad komisija neturi pareigos pati rinkti ir įrodinėti faktus, kurie turėtų reikšmės tarnybos stažo perskaičiavimui. Nurodo, kad tarnautojo, teikiančio prašymą dėl stažo perskaičiavimo, pareiga yra pačiam surinkti ir pateikti komisijai visus įrodymus, pagrindžiančius jo teisę į tarnybos valstybei stažo perskaičiavimą. Paaiškina, kad tuo atveju, jei negalima kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, bendrosios kompetencijos teismas pareiškėjos prašymu gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ypatingosios teisenos tvarka. Nurodo, kad su Komisijos 2015 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolu Nr. ADM-297 pareiškėja susipažino 2015 m. birželio 2 d. pasirašytinai, tačiau priimto sprendimo per nustatytą terminą neskundė. Teigia, kad pareiškėja pateikdama Administracijai vis naujus prašymus dėl stažo perskaičiavimo siekė perkelti 2015 m. gegužės 20 d. protokolo Nr. ADM-297 apskundimo terminą, kuriuo jai buvo atsisakyta perskaičiuoti stažą, nes terminas apskųsti šį sprendimą yra praleistas.
Administracinės bylos proceso šalys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kyla dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. rašto Nr. (3.40)-P25-9 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo“ (b. l. 17) ir Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. P1-363 „Dėl J. T. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje“ (b. l. 8) dalies, kuria nurodyta, kad pareiškėjos J. T. tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 3 metai 4 mėnesiai 8 dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo į pareiškėjos valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. ir nurodyti, jog pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 4 metai 10 mėnesių ir 11 dienų. Taigi iš esmės ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės kyla dėl laikotarpio nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d., kuriuo pareiškėja dirbo Klaipėdos miesto valdyboje vyriausiosios buhalterės pareigose, įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta, kad tarnybos stažą skaičiuoja valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija; valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui ar valstybės pareigūnui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. AD1-2089 „Dėl ginčų dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtino Ginčų dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas).
Reglamento 3 punkte nurodyta, kad Ginčų dėl tarnybos stažo nustatymo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėja jį ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą. Komisijos sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Reglamento 11 punktas). Komisijos pirmininkas (komisijos pirmininkui pavedus, komisijos narys) komisijos sprendimą įformina protokolu (Reglamento 13 punktas). Pasirašytas komisijos posėdžio protokolas perduodamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui galutiniam sprendimui priimti (Reglamento 15 punktas). Valstybės tarnautojui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Reglamento 16 punktas).
Pareiškėja 2018 m. balandžio 6 d. prašymu „Dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei nustatymo“ (b. l. 16) prašė įskaityti į darbo stažą valstybės tarnyboje laiką, dirbtą Klaipėdos miesto valdyboje vyriausios buhalterės pareigose nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. balandžio 6 d. prašymu „Dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei nustatymo“ skundžiamu raštu nusprendė prašymo nenagrinėti, Skundžiamą raštą pasirašė Administracijos direktorius.
Skundžiamas raštas nemotyvuotas jokiomis teisės normomis, todėl juo įformintas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti teisės aktų normomis. Kita vertus, nei Įstatymas, nei Taisyklės, nei Reglamentas ar kiti teisės aktai nenumato atvejų kada Komisija gali nenagrinėti valstybės tarnautojo prašymo dėl tarnybos stažo skaičiavimo. Be to, kylant ginčui nagrinėti valstybės tarnautojo prašymą dėl tarnybos stažo skaičiavimo priskirta tik Komisijos kompetencijai. Skundžiamas raštas vertintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, be to, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais skundžiamas raštas naikintinas.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta ne įstatymo, o Taisyklėmis, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei Reglamentu, patvirtintu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, taigi ABTĮ prasme šiuo atveju tokia tvarka nėra privaloma.
Skundžiamo įsakymo 3.3 punktu, dėl kurio kyla ginčas, nustatyta, kad pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 3 metai 4 mėnesiai 8 dienos. Bylos duomenimis į šį stažą nėra įskaičiuotas laikotarpis nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėja dirbo Klaipėdos miesto valdybos vyriausiosios buhalterės pareigose (b. l. 9-10). Pažymėtina, jog tuo laikotarpiu nebuvo galiojančių įstatymo lygmens teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo statusą ir stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarką (žr. pav.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1702-552/2015, 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1241-552/2015). Tokio stažo skaičiavimo tvarka aptarta Taisyklių 5-6 punktuose.
Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 ir 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. (turėtų būti 2001 m. rugsėjo 26 d.) nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.
Taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms atlikti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, o iki nurodyto nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms.
Taisyklių 6.2 punkte nurodyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.
Teismas sutinka, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. ėjo vykdomosios valdžios funkcijoms atlikti skirtas pareigas (vyriausioji buhalterė) institucijoje, išlaikomoje iš savivaldybės biudžeto (miesto valdyba). Išanalizavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ 3 priedėlį matyti, kad vadovaujantis šiuo nutarimu buvo mokama (rekomenduojama mokėti) tarnybinius atlyginimus už darbą savivaldybių vadovams ir kitiems pareigūnams. Šiame priedėlyje nurodyti vyriausiesiems specialistams taikytini koeficientai. Taigi, pareiškėjos darbas vyriausiosios buhalterės pareigose laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. pagal Taisyklių 6.1 punktą priskiriamas viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms, kurios, vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, priskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamo įsakymo dalis, kuria nustatyta, kad pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 3 metai 4 mėnesiai 8 dienos ir kuria į šį stažą nėra įskaičiuotas laikotarpis nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d., pripažintina neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams, todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintina.
Tenkinus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, tenkinti ir išvestiniai pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Administracija įpareigotina į pareiškėjos valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d. ir nurodyti, jog pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 4 metai 10 mėnesių ir 11 dienų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos J. T. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (3.40)-P25-9 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo“.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. P1-363 „Dėl J. T. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje“ dalį, kuria nurodyta, kad pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 3 metai 4 mėnesiai 8 dienos.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją į pareiškėjos valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1992 m. vasario 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 13 d.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją nurodyti, jog pareiškėjos tarnybos stažas Lietuvos valstybei 2018 m. balandžio 8 d. įskaitytinai yra 4 metai 10 mėnesių ir 11 dienų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.