Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1165-397/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1S-1165-397/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
P. K.
Kategorijos
Nr. 1S-1165-397/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl P. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2008-12-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p., 180 str. 1 d., 150 str. 3 d., 146 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., skirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia: 2008-12-24. Bausmės pabaiga: 2013-12-24.

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija pateikė teikimą dėl nuteistojo P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus 2/3 dalis bausmės, kurį 2012-06-07 nutartimi teismas atmetė.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. K. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-06-07 nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, jog yra visos reikalingos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis teigia, kad pataisos namų administracijos jis charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu pareiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, mokėsi, įgijo kvalifikaciją, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi. Bausmės pradžioje buvo pažeidęs vidaus tvarką, tačiau vėliau pasitaisė, nuobaudos negalioja, buvo 5 kartus skatintas. Nuteistųjų subkultūros tradicijų nepripažįsta ir nesilaiko, bausmę atlieka sąžiningai ir pareigingai. Jo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 straipsnis nėra teismui privaloma taikyti norma - teismas turi teisę, o ne pareigą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis P. K. 1 kartą pažeidė vidaus tvarką, už ką buvo baustas, nuobauda negalioja, 5 kartus skatintas, pataisos namuose dirba, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, joje nurodoma, kad nuteistasis pareiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, darbą atliko kruopščiai, atidžiai, mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigos administracijos atstovų nurodymus vykdo. Bausmės atlikimo metu buvo pastebėti tam tikri bendravimo sunkumai, tačiau kompleksinių socialinės reabilitacijos priemonių rezultatas – pakankama emocijų kontrolė, kūrybinga jų sklaida, adekvati uždarai psichosocialinei aplinkai, esant stresinei situacijai, afektuotos reakcijos rizika – minimali. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi.

Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadoje nuteistasis P. K. apibūdinamas kaip jautrus, neatsparus dirgikliams ir įtampai asmuo. Nors pats nuteistasis save apibūdina kaip ramaus būdo, nebepasiduodantį kitų įtakai, tačiau nustatyta, kad jo elgesio kontrolė ir konfliktų sprendimai priklauso nuo aplinkybių, nuteistasis gali būti manipuliatyvus, dirglus, irzlus, nervingas ir afektuotai reaguoti į dirgiklius, stebimas asmenybės nerimastingumas. Nuteistasis P. K. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, nusikaltimo situaciją analizuoja ir savo poelgius sieja su neapgalvotu elgesiu, perdėtu pasitikėjimu draugais, linkęs save šiek tiek pateisinti. Palaiko ryšį su tėvu ir draugais, išėjęs į laisvę, ketina gyventi pas tėvus, mokytis ir dirbti. Pats nuteistasis pakartotinę tikimybę nusikalsti atmeta, tačiau iš išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad nuteistojo integracija į visuomenę įvertinta tik kaip vidutinė, galimas pakartotinio nusikaltimo rizikos veiksnys, jei nuteistasis bendraus su neigiamą įtaką darančiais asmenimis ir nesaikingai vartos alkoholinius gėrimus.

Kaip jau minėta anksčiau, sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po, įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimų padarymo aplinkybes analizuoja paviršutiniškai, nors kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir pripažįsta, tačiau linkęs save pateisinti. Iš išvados duomenų matyti kad nuteistasis neobjektyviai vertina savo asmenybės bruožus.

P. K. anksčiau neteistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka už eilę tyčinių, smurtinių nusikaltimų, nukreiptų į pagrindinius įstatymo saugomus gėrius - žmogaus sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę, turtą, kas rodo jo pavojingumą visuomenei.

Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, visuomenės interesus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistąjį P. K. lygtinai paleisti ir toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, nes nėra pakankamai duomenų, kad nuteistojo lygtinis paleidimas galėtų užtikrinti jo teigiamą integraciją į visuomenę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas