- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- A15.-1620-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01338-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Gargžduose, gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, susituokusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2018 m. rugpjūčio 15 d., 11 val. 45 min., Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, vairavo transporto priemonę Scania su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vyko iš Aisėnų k., Klaipėdos r. į Minijos 180, Klaipėdoje, ir vežė spygliuočių popiermedį su savimi neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, transporto priemonės masė - 49440±20 kg, t. y. ji 9440±20 kg viršijo nustatytą Susisiekimo ministerijos 2002 m. vasario 18 d., įsakymu Nr. 3-66 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. Tokiu būdu R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo miške, turėjo leidimą 48 tonoms. Leidimą vežti 48 tonas turėjo, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs kelionės išvakarėse ir nepastebėjo to. Jo automobilyje nėra įrengtų automatinių svarstyklių, todėl dėl krovinio svorio atsakingas pats vairuotojas. Dėl krovinio svorio sprendžia pagal tai, ar sausa mediena, ar ne. Dėl nusižengimo gailisi. Už panašius nusižengimus yra baustas ir anksčiau, dėl to pakeitė darbą, kad galėtų lakytis nustatytų taisyklių. Paaiškino, jog turi mažametį 2,5 metų vaiką, sutuoktinė pradėjo dirbti tik prieš savaitę, šeimos materialinė padėtis sunki.
Byloje yra R. V. paaiškinimas, jog vairavo transporto priemonę Scania su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pakrovimo vietoje neturėjo galimybės pasverti krovinio masės. Nepastebėjo, jog leidimo važiuoti su viršsvoriu galiojimas yra pasibaigęs.
Transporto priemonės svėrimo pažymoje užfiksuota, jog transporto priemonės Scania su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), perkrova – 9440 kg.
VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimais nustatyta, jog priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
2018 m. rugpjūčio 15 d. Krovinio važtaraštyje Nr. 180815-1 užfiksuota, jog krovinio vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas – R. V., krovinys - 27 m³ spygliuočių medienos turėjo buvo vežamas iš Aisėnų k., Klaipėdos r. į Minijos 180, Klaipėdoje.
2018 m. liepos 16 d. išduotame Leidime važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. LDS-011288 užfiksuota, jog leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimiui Scania su priekaba JYKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 7, išduotas vienam mėnesiui ir galioja iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., krovinio masė – 29,8 t.
2018 m. rugpjūčio 16 d. išduotame Leidime važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. LDS-013394 užfiksuota, jog leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimiui Scania su priekaba JYKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išduotas vienam mėnesiui ir galioja nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., krovinio masė – 29,8 t.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog R. V. įmonėje dirba nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., jo mėnesinis darbo užmokestis – 700 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. V. 2018 m. rugpjūčio 15 d., 11 val. 45 min., vairavo transporto priemonę Scania su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vežė spygliuočių popiermedį su savimi neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, transporto priemonės masė 9440±20 kg viršijo nustatytą Susisiekimo ministerijos 2002 m. vasario 18 d., įsakymu Nr. 3-66 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. Tokiu būdu R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatą, pagal kurią naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą bei Kelių eismo taisyklių 211 punkto reikalavimą, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokiais veiksmais R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje. R. V. skirtina administracinė nuobauda.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, jog ir Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog R. V. padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą transporto srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Posėdžiu metu paaiškino, jog yra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą, tai matyti ir iš byloje pateikto išrašo iš Administracinių nusižengimų registro, tam, kad galėtų laikytis nustatytų taisyklių pakeitė darbą ir nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. turėjo leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, leidimo Nr. LDS-011288 galiojimas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 14 d. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone R. V. turėjo tiek iki nusižengimo, tiek ir po nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės rodo, jog jo padarytas pažeidimas buvo netyčinis. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog R. V. vairuotame sunkvežimyje nėra įrengtų automatinių svarstyklių, todėl apie krovinio masę ir tai, ar ji viršija leistiną normą, sprendžia intuityviai pagal medieną, t. y. sausa ji ar ne. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, o jo vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti. Taigi minėta norma įpareigoja įmonės vadovą, ar įgaliotą asmenį, rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. jis privalo pats ar per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.
Nustatyta, jog R. V. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina mažametį 2,5 metų amžiaus vaiką. Sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose ir dirbti pradėjo tik visai neseniai. Taigi vienintelės šeimos pajamos – R. V. darbo užmokestis, kuris sudaro 700 Eur. R. V. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, tai pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi, už šį nusižengimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju R. V. nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimų pavojingumui, būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimų pobūdį, R. V. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje padarymą R. V. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18090222078 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.