- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2-2102-971/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00517-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Raimondas Kivylius, Agnė Litvinaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „-“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“, atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „-“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“, ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9350 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2019-02-11 – 2019-05-13 laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „-“ vadovu ir vieninteliu akcininku, iš įmonės kasos bei banko sąskaitos išsimokėjo sau iš viso 9350 Eur kaip paskolos grąžinimą. Tokiais atsakovo veiksmais ieškovui ir visiems jo kreditoriams buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmuose yra visos jo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Ieškovas 2019-02-11, 2019-03-14 ir 2019-05-13 dienomis, kada buvo atlikti mokėjimai atsakovui, jau buvo nemokus. Jau 2018-06-30 dienai ieškovo pradelsti įsipareigojimai (501354,13 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (747715,17 Eur). 2018-12-31 dienai situacija nepagerėjo: ieškovo pradelsti įsipareigojimai (306708,43 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (421454 Eur), o ieškovas dirbo nuostolingai (- 49488 Eur). Be to, 2019-02-11, 2019-03-14 ir 2019-05-13 dienomis ieškovas turėjo ir kitų kreditorinių įsipareigojimų ir aptariamu laikotarpiu disponavo labai nedidelėmis piniginėmis lėšomis. Nurodė ir tai, kad atsakovas bankroto administratoriui neperdavė jokių dokumentų, kurie apskritai įrodytų atsakovo ieškovui suteiktų paskolų faktą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog, ieškovui esant nemokiam, iš esmės neturint piniginių lėšų, tačiau turint kitų kreditorinių įsipareigojimų, atsakovas, būdamas ieškovo vadovu ir vieninteliu akcininku, iš ieškovo kasos bei banko sąskaitos išsimokėjo sau iš viso 9350 Eur kaip paskolos, dėl kurios suteikimo bankroto administratorius jokių duomenų neturi, grąžinimą, pažeisdamas ieškovo ir visų jo kreditorių teises bei teisėtus interesus. Atsakovas, išsimokėjęs sau iš viso 9350 Eur, šia suma padarė ieškovui žalos, kadangi sumažino ieškovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas / iš kurio gali būti tenkinami ieškovo kreditorių kreditoriniai reikalavimai (jų dalis), vertę. Ieškovo manymu, taip pat egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys: žala ieškovui ir jo kreditoriams nebūtų atsiradusi, jei atsakovas, kaip bendrovės vadovas, nebūtų sau išsimokėjęs iš viso 9350 Eur, ir kilę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų atsakovo veiksmų. Tokiems asmenims kaip atsakovas yra keliami maksimalūs rūpestingumo ir apdairumo standartai. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (1 t., b. l. 1-8).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo bankroto administratoriui su ieškovo veikla susiję dokumentai buvo perduoti tinkamai ir ieškovo bankroto administratoriui visa informacija, susijusi su atsakovo paskolų suteikimo ieškovui faktu buvo ir yra žinoma. Pats ieškovo bankroto administratorius veiklos ataskaitoje yra konstatavęs, kad atsakovas 2019 metų pradžioje buvo paskolinęs ieškovui 35390 Eur sumą, todėl laikytina, kad ieškovą ir atsakovą sieję paskoliniai teisiniai santykiai yra tinkamai konstatuoti ir įrodyti. Pažymėjo, kad ieškinyje įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra nurodytas klaidingai. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas nemokus buvo jau 2018-06-30 dienai, ir tokią išvadą bankroto administratorius daro remdamasis 2018-06-30 bandomuoju balansu bei klientų įsipareigojimų nevykdymo ataskaita, tačiau šių dokumentų parengimo data 2019-11-26 (jau po bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų perdavimo administratoriui), dėl ko nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu parengė balansą ir kreditorių su pradelstais įsipareigojimai sąrašą. Dokumentai nėra pasirašyti ir atsakovas neturi galimybių patikrinti jų teisingumo. Be to, į kreditorių su pradelstais įsipareigojimais sąrašą yra įtraukti tokie kreditoriai kaip Citadelė faktoringas ir lizingas, UAB (146025,72 Eur) ir VFS LT, UAB (270518,43 Eur) bei nurodoma, kad šių kreditorių reikalavimai 2018-06-30 dienai jau buvo pradelsti. Ši ieškovo bankroto administratoriaus pateikta informacija nėra teisinga, kadangi minėti kreditoriai lizingavo ieškovo turto įsigijimą ir ieškovas niekada neturėjo tokių įvardijamų skolų šiems kreditoriams, juo labiau pradelstų. Taip pat nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams daugiausia atsirado 2019 m. gegužės - birželio mėn., o didžiausias ieškovo kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), kuriam ieškovas yra skolingas 31006,32 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį, atsirado tik 2019 m. liepos mėn. Tik 2019 m. liepos mėn. susidarius tokio dydžio mokėtinam pridėtinės vertės mokesčiui ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, dėl ko atsakovas, kaip vadovas, nedelsiant inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Todėl visiškai neteisingi ir nepagrįsti ieškinyje esantys teiginiai, kad dar 2018 m. ieškovas buvo nemokus juridinis asmuo ir 2019-02-11, 2019-03-14 bei 2019-05-13 mokėjimais (nedidelės dalies paskolos grąžinimas) buvo atlikti neteisėti veiksmai ir pažeisti kreditorių interesai. Atsakovas iš ieškovo turimų piniginių lėšų ne vien dengė paskolos dalį sau, tačiau kartu atsiskaitė ir su dalimi ieškovo kreditorių. Atsakovas nebuvo vienintelis ir (ar) išskirtinis kreditorius, kuriam būtų buvusios sudarytos palankesnės sąlygos nei kitiems kreditoriams. Todėl nesąžininga ir neteisinga išskirti ieškovo 2019-02-11, 2019-30-14 ir 2019-05-13 mokėjimus atsakovui iš kitų ieškovo mokėjimų kreditoriams bei būtent tik juos vertinti kaip nesąžiningus ir neteisėtus. Tuo metu, kai buvo atlikti mokėjimai atsakovui, atsakovas buvo didžiausias ieškovo kreditorius (pagal 2019-06-30 kreditorių sąrašą ieškovo skolos likutis atsakovui yra likęs net 26356,00 Eur), todėl logiška, kad atsakovas, net ir būdamas ieškovo vadovo ir akcininku, turi teisę kaip ir visi kreditoriai gauti bent dalinį savo reikalavimo patenkinimą. Paskolos grąžinimas vadovui ir/ar akcininkui pats savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas vadovo veiksmas, už kurį taikoma atsakomybė. Ieškinyje keliamas klausimas dėl mokėjimų eiliškumo ir teisėtumo, tačiau ieškovas neįrodinėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio pažeidimo, neginčija atliktų mokėjimų, kuriuos įvardija kaip neteisėtus. Dalinis paskolos grąžinimas atsakovui negali būti vertinama kaip ieškovo žala, kadangi sumažinant turtą kartu sumažėjo ir ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai. Bankroto administratorius žalą sieja ir su ieškovo kreditorių interesų pažeidimu, tačiau neįvardija konkrečiai kokių kreditorių, patvirtintų teismo 2019-10-31 nutartimi, interesai buvo/yra pažeisti. Į šį kreditorių sąrašą nepatenka nė vienas kreditorius, kurio reikalavimas būtų susidaręs, pavyzdžiui, iki pirmojo paskolos išmokėjimo. Pažymėjo, kad atsakovas niekada neturėjo jokių ketinimų pakenkti ieškovui, neveikė tyčia ir sąmoningai neblogino ieškovo padėties. Atsakovas, suteikdamas paskolas ieškovui, siekė investuoti į verslą, padėti įmonei tęsti ir plėtoti komercinę - ūkinę veiklą. Atsakovas dar 2018 m. gruodžio mėnesį skolino ieškovui piniginių lėšų, kas reiškia, kad buvo tikėta įmonės veikla ir perspektyvomis. Dėl ko visiškai nelogiški ieškovo bankroto administratoriaus kaltinimai, kad vadovas ir akcininkas, investavęs į įmonę ir jos veiklą, po kelių mėnesių siekė padaryti tai įmonei žalos ir jai pakenkti. Jau po bankroto bylos iškėlimo, atsakovas nepareiškė kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje ir nereikalauja paskolų grąžinimo iš bankrutuojančios įmonės. Atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovo bankroto administratoriumi, perdavė visus buhalterinius dokumentus, nesiekė ir neketino ką nors nuslėpti ar nutylėti. O administratorius savo ruožtu iš atsakovo jokios papildomos informacijos nereikalavo ir neprašė paaiškinti atliktų mokėjimų, su atsakovu nebendradarbiavo ir nebandė situacijos išspręsti taikiai. Mano, kad ieškinys jam (atsakovui) pareikštas nepagrįstai, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat neegzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms (1 t., b. l. 107-111).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad ieškovas nesiremia CK 6.930¹ straipsniu, o įrodinėja bendrąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir mano, kad jos visos egzistuoja. Patvirtino, kad ieškovas (bankroto administratorius) neginčija atsakovo ieškovui suteiktų paskolų pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimuose, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad UAB „-“ vykdė veiklą, gavo pajamų iki 2019 m. birželio mėn. Atsakovo veiksmai buvo nukreipti į įmonės veiklos vystymą, laiku buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškiniui patenkinti. Faktinis ieškinio pagrindas nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl teisinio pagrindo pažymėjo, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką bankroto administratorius negali reikšti ieškinio dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo, o šiuo atveju atsakovo neva neteisėti veiksmai ir yra siejami su mokėjimų eiliškumo pažeidimu (atitinka CK 6.930¹ straipsnyje nurodytą formuluotę), kas vertintina kaip tam tikras teisinis gudravimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. K. nuo 2011-04-29 buvo UAB „-“ akcininkas, o nuo 2016-06-03 – ir šios įmonės vadovas (1 t., b. l. 9-12). 2019-02-11 kasos išlaidų orderiu Nr. - iš UAB „Statecha“ kasos atsakovui buvo išmokėta 4500 Eur suma kaip akcininko paskolos grąžinimas; 2019-03-14 kasos išlaidų orderiu Nr. - iš UAB „Statecha“ kasos atsakovui buvo išmokėta 3700 Eur suma kaip akcininko paskolos grąžinimas; 2019-05-13 bankiniu pavedimu iš UAB „-“ banko sąskaitos atsakovui buvo pervesta 1150 Eur suma kaip akcininko paskolos grąžinimas (1 t., b. l. 18-23). Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019-07-29 atsakovas kaip įmonės vadovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „-“ iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-483-265/2020). Klaipėdos apygardos teismo 2019-08-08 nutartimi UAB „-“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vadybos apskaita“ (1 t., b. l. 13-14).
Ieškovas teigia, kad atsakovas, būdamas UAB „-“ vadovu ir vieninteliu akcininku, išsimokėdamas sau iš viso 9350 Eur kaip paskolos grąžinimą, padarė žalą ieškovui ir visiems jo kreditoriams; mano, kad atsakovo veiksmuose yra visos jo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų (išskyrus kaltės, nes nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama) įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui.
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodinėja tuo pagrindu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, įmonei esant nemokiai, iš esmės neturint piniginių lėšų, tačiau turint kitų kreditorinių įsipareigojimų, išsimokėjo sau 9350 Eur kaip paskolos grąžinimą, tokiu būdu pažeisdamas ieškovo ir visų jo kreditorių teises bei teisėtus interesus.
Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad bankroto administratorius neturi jokių duomenų apie atsakovo UAB „-“ suteiktas paskolas, tačiau pasirengimo bylos nagrinėjimui metu ir teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, kad neginčija paskolų suteikimo fakto. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus – laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2019-06-21 jo su UAB „-“ sudarytas paskolų sutartis, patvirtinančias, kad atsakovas įvairiomis sumomis skolino bendrovei lėšas, ginčo mokėjimų atlikimo metu paskolų grąžinimo terminai, išskyrus paskolų pagal 2019-06-21 ir 2018-12-31 sutartis, buvo suėję. Ieškovas paskolos sutarčių neginčija ir pats pateikė į bylą ieškovo kreditorių sąrašą, kuriame atsakovas nurodytas kaip UAB „-“ kreditorius, akcininko suteiktos paskolos dydis 26356 Eur, mokėjimo terminas 2018-12-31 (1 t., b. l. 77-78). Ieškovo teigimu būtent šis kreditorių sąrašas buvo pateiktas ir UAB „-“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas įmonės bankroto byloje kreditorinio reikalavimo nereiškė.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad paskolos susigrąžinimas iš esmės nėra neteisėtas veiksmas, tačiau akcentavo, kad nagrinėjamu atveju atliktų mokėjimų metu įmonė buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių, o ieškovas suteikė sau prioritetą.
Vertinant UAB „-“ (ne)mokumą, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „-“ jau 2018-06-30 dienai buvo nemoki. Pritartina atsakovo argumentams, kad ieškovo bankroto administratorius nepagrįstai į kreditorių su pradelstais įsipareigojimais sąrašą (ieškinio priedas Nr. 8 ir ieškinio priedas Nr. 10) įtraukė kreditorių UAB Citadelė faktoringas ir lizingas ir UAB VFS LT reikalavimus (atitinkamai 146025,72 Eur ir 270.518,43 Eur sumai) kaip pradelstus visa apimtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsipareigojimai šiems kreditoriams buvo ilgalaikiai. Tą patvirtina tiek ieškovo į bylą pateiktos lizingo sutartys su mokėjimų grafikais, tiek atsakovo pateikti papildomi įrodymai (2 t., b. l. 31-34, 36-38).
Nors į bylą pateikti UAB „-“ buhalteriniai dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita 2018-12-31 dienai, 2019-06-30 balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais (2018 m. patyrė 49488 Eur nuostolių), tačiau kita vertus matyti, kad įmonė vykdė veiklą praktiškai iki 2019 m. birželio mėn. ir gavo pajamų (2019-01-01 – 2019-06-30 pardavimo pajamos sudarė 350206 Eur). Visuotinai pripažintina, kad verslo kūrimas ir vystymas yra rizikinga veikla. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai bloginęs įmonės finansinę padėtį, nepagrįstai ilgai delsęs kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovas.
Ieškovas teigia, kad 2019-02-11, 2019-03-14 ir 2019-05-13 dienomis, kada buvo atlikti mokėjimai atsakovui, ieškovas turėjo ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Iš 2019-06-30 UAB „-“ kreditorių sąrašo (1 t., b. l. 77-78) matyti, kad iš bendros 99499,91 Eur mokėtinos sumos palyginti nedidelė suma (apie 16000 Eur, neskaitant akcininko paskolos – pačiam atsakovui mokėtinos 26356 Eur sumos) kreditoriams buvo susidariusi iki minėtų mokėjimų atlikimo (iki paskutinio mokėjimo 2019-05-13), visos kitos skolos kreditoriams susidarė po 2019-05-13. Be to, iš šio kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas buvo vienas didžiausių kreditorių (akcininko suteiktos paskolos dydis 26356 Eur, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs 2018-12-31). Iš ieškovo į bylą pateiktų BUAB „-“ kreditorių reikalavimų (2 t., b. l. 46-98) matyti, kad nemaža šių reikalavimų dalis taip pat yra atsiradusi jau po paskutinio mokėjimo (po 2019-05-13).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, teigdamas esą atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pačių atliktų mokėjimų neginčija nei CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), nei kitais sandorių ginčijimo pagrindais. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad, nors ieškovas tiesiogiai nesiremia CK 6.930¹ straipsniu, reglamentuojančiu atsiskaitymų eiliškumą, visgi ieškovo argumentacija įrodinėjant atsakovo veiksmų neteisėtumą – prioriteto sau suteikimą, įmonei neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais – iš esmės reiškia ne ką kitą, o būtent CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo įrodinėjimą. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 ir 2020-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 konstatavo, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Jokios kitos konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią atsakovas pažeidė atgaudamas dalį paskolos, ieškovas ir jo atstovė nenurodė, todėl, ieškovui neginčijant pačių mokėjimų, teismo vertinimu, detalesnis įmonės mokumo vertinimas teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas periodiškai suteikdavo paskolas įmonės veiklai palaikyti, einamiesiems atsiskaitymams vykdyti, atsakovo atstovo paaiškinimais, paskolos buvo grąžinamos ir anksčiau, todėl teismas sprendžia, kad dalinis paskolos grąžinimas, be palūkanų, esant suėjusiam paskolos grąžinimo terminui, atsakovo veiksmų neteisėtumo neįrodo.
Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas aukščiau minėtų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl to kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas neturi reikšmės ginčo sprendimui iš esmės ir teismas šio klausimo nenagrinėja. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1502,42 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų skaičių ir sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, iš ieškovo BUAB „-“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų priteistina 1502,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,19 Eur), apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2020-01-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turtui taikytas areštas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „-“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 1502,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. K..
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo G. K. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o turto ar turtinių teisių nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 9350 Eur sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.