Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei G. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė, kad atsakovei priklausys 20 (dvidešimt) procentų dydžio atlygis, skaičiuojamas nuo buto nuomos pajamų. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė ieškovės sąskaita organizuos buto valymą/tvarkymą, tualeto (higienos) reikmenų paruošimą. Ieškovei tapo žinoma, kad buto nuomos per tarptautinę rezervacijų sistemą www.booking.com pajamos sudarė: 2019 m. liepos mėnesį – 1770 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 1950,94 Eur. Atsakovė taip pat pateikė ieškovei išlaidų, patirtų per 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesius, ataskaitą bei atsakovei priklausančio atlygio paskaičiavimą, iš kurio ieškovei tapo žinoma, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį iš buto nuomos (ne per rezervacijų sistemas) buvo gauta dar 200 Eur pajamų.

Bendra iš buto nuomos gautų pajamų suma per nurodytą laikotarpį sudarė 3920,94 Eur (1770+1950,94+200). Tarptautinės rezervacijos sistemos komisiniai mokesčiai už šį laikotarpį sudarė 471,29 Eur (212,40+24,78+234,11), o atsakovei priklausantis atlygis pagal atsakovės išrašytą 2019-11-19 PVM sąskaitą faktūrą GRA Nr. 010106 sudaro 1400 Eur, kuris apima tiek sutartą 20 procentų dydžio tarpininkavimo mokestį skaičiuojamą nuo buto nuomos pajamų, tiek ir išlaidų už buto valymą, skalbimą, būtinų apyvokos reikmenų įsigijimą kompensavimą. Galutinė ieškovei priklausanti pinigų suma iš jai nuosavybės teise priklausančio buto nuomos (atskaičius visas išlaidas bei mokesčius) sudaro 2049,65 Eur (3920,94–471,29–1 400), tačiau atsakovė šių pinigų ieškovei negrąžino. Atkreipė dėmesį, kad buto profilis tarptautinėje rezervacijos sistemoje www.booking.com priklauso atsakovei bei yra susietas su jos asmenine banko sąskaita, todėl iš buto nuomos gautos lėšos yra atsakovės sąskaitoje, ieškovei pajamos už buto nuomą už minėtą laikotarpį pervedamos nebuvo.

Ieškovės iniciatyva, žodinio susitarimo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos buvo sutarę, jog ieškovė jai suteiks minėtas patalpas subnuomai ir atsiųs sutartį pasirašymui. Tokios sutarties negavo, o žodiniai susitarimai su ieškove nuolat kito. Susitarimo pradžioje buvo sutarusios, jog ieškovė jai suteiks nuomai minėtas patalpas, o atsakovė nuo už nuomą gautų pajamų ieškovei privalėjo pervesti 20 proc. Nuomos eigoje ieškovė keitė atsiskaitymo su ja sąlygas – pradėjo reikalauti padidinti sumą už nuomą, taip pat reikalavo jai per kitus asmenis perduoti už nuomą grynuosius pinigus, atsisakė mokėti privalomus mokesčius už vykdomą veiklą, motyvuodama, kad yra Amerikos pilietė. Atsakovei teko pačiai prievolė sumokėti „Bookingo“ bei kitus privalomus mokesčius, o atsakovė su tokiomis sąlygomis nuo pat pradžios nesutiko. Tai įrodo pateikiami susirašinėjimai. Atsakovė nuo pat pradžių siūlė tartis taikiai, mediacijos būdu, tačiau ieškovė tam užkirto kelią.

Kadangi ieškovė nepasirašė jokių dokumentų, kurie pagrįstų jai pervedamą sumą, atsakovė negalėjo jai padaryti pavedimo. Pavedimą padarė tik tada, kai buvo su ieškove susitarę dėl bendros, abiem šalims tinkančios sumos – 1850 Eur ir tikėjo, kad taikos sutartis tikrai bus pasirašyta ir atsakovė turės dokumentą, pagal kurį galės deklaruoti mokesčių inspekcijai apie iš veiklos pervestą pinigų sumą. Pradėjus teikti nuomos paslaugą, ieškovė ėmė abejoti ir nuolat klausdavo apie mokamus mokesčius Lietuvoje vykdant veiklą, kokios yra veiklos rūšys, mokami mokesčiai, kaip tai padaryti ne Lietuvos Respublikos piliečiui, kas matyti susirašinėjimuose. Ieškovę informavo, kad teks konsultuotis mokestiniais klausimais su įmone, kuri tuo užsiima. Visą gautą informaciją perduodavo ieškovei telefonu. Mokestiniams metams pasibaigus atsakovei buvo išrašyta sąskaita už sutektas konsultacijas už 400 Eur sumą.

Kadangi ieškovė neteisėtai turi Lietuvos Respublikos pasą, tačiau jau daugelį metų yra Amerikos pilietė (jos sutuoktinis laimėjo „Žalią kortą“ ir visa šeima tapo Amerikos piliečiais, t. p. apie šią aplinkybę turi būti paties piliečio asmeniškai pranešta Migracijos tarnybai), bijodama prarasti lietuvišką pasą, nenorėjo registruotis jokioje valstybinėje institucijoje. Taip pat ieškovė neturi galimybės atidaryti sąskaitos banke, todėl atsakovei atsisakius pervesti pinigus jos draugams, sutiko, kad pinigai būtų pervesti į ieškovės asmeninę sąskaitą Amerikos banke, tai patvirtina susirašinėjimas el. paštu. Tačiau ir čia kilo diskusijos, kaip pavadinti pavedimą, kad tai nebūtų gautos pajamos iš veiklos. Todėl atsakovė negavo jokių galimybių pervesti pinigus, nes neturėjo pavedimo pagrindo. Į nuolatinius prašymus parašyti kokia pavedimo paskirtis ieškovė neatsakydavo.

Motyvuojamoji dalis

Priimtinas 1850 Eur dydžio dalies ieškinio atsisakymas ir ši bylos dalis nutrauktina.

Ieškinio dalis dėl 199,65 Eur skolos atmestina.

Nustatyta, kad 2020-02-26 mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo atsakovei 1850 Eur. 2020-05-20 rašytiniu pareiškimu ieškovė atsisakė 1850 Eur dydžio dalies ieškinio. Ieškovės ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra priimtinas, bylos dalis dėl 1850 Eur sumos priteisimo ieškovei iš atsakovės nutrauktina. Ieškovei grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už atsisakytiną ieškinio dalį, t. y. 31 Eur (1850 Eur x 3 proc. - 25 proc. x 75 proc.) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalys, 87 straipsnio 2, 5 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį pagal kurią atsakovė tarpininkavo nuomojant ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad nesant rašytinės sutarties nėra galimybės objektyviai nustatyti kokiomis konkrečiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis. Pažymėtina, kad į šią aplinkybę teismas atkreipė dėmesį jau pačioje bylos proceso pradžioje, nes ieškovė pirmiau prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismui padarius išvadą, kad ne visi ieškinio reikalavimai yra grindžiami rašytiniais įrodymais dėl rašytinės sutarties nebuvimo, nutarta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui duomenis apie minėto būsto nuomą iš rezervacijų sistemos Booking.com, paskaičiavimą apie kitas pajamas ir išlaidas dėl turto nuomos, ieškovės atsakovei išrašytą sąskaitą-faktūrą už tarpininkavimo paslaugas, kuriais yra grindžiama reikalaujama priteisti suma. Atsakovei neginčijant reikalaujamos priteisti sumos paskaičiavimo teismas dėl šio klausimo plačiau nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal minėtą sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje visiškai nepasisakė dėl to, kokiu būdu atsakovė turėjo atsiskaityti su ja pagal sutartį ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovė nurodė, kad pasibaigus nuomos sezonui tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl sutarties. Ieškovė reikalavo grynuosius pinigus perduoti atsakovei nepažįstamiems žmonėms, arba pervesti ieškovės seseriai, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė ir norėjo pinigus pervesti į atsakovės sąskaitą, kad viskas būtų oficialu, tačiau atsakovė ieškovei nenurodė savo sąskaitos numerio. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti duomenys apie susirašinėjimą su ieškove.

Nesant duomenų apie tai kokiu būdu šalys turėjo atsiskaityti pagal sutartį ir tarp šalių prasidėjus konfliktams dėl minėtos sutarties teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai atsisakė perduoti pinigus ieškovės nurodytiems asmenims, arba pervesti ieškovės seseriai. Teismo vertinimu, tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams atsakovė turėjo pagrindą reikalauti, jog pinigai būtų pervesti į ieškovės sąskaitą, kad vėliau nekiltų problemų dėl įrodymo, kad su ieškove yra atsiskaityta, taip pat ir dėl mokesčių. Tačiau, dėl tų pačių aplinkybių pripažintina, kad ir ieškovė neprivalėjo sutikti su atsakovės pageidaujamu sutarties įvykdymo būdu. Teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė tarp jų sudarytos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo būdo ir tvarkos, todėl nėra pagrindo atsakovei taikyti atsakomybę.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sutinka svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybes, jeigu atsakovė pasiūlytų taikos sutarties sąlygas. Atsakovė taip pat nurodė, jog siekė susitarti su ieškove, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Atsakovė nurodė, kad dėl taikos sutarties sudarymo ji kalbėjo su savo advokatu D. K., kuris kalbėjosi su ieškovės advokatu. Kai šalių advokatai pradėjo kalbėtis tarpusavyje ir buvo susitarta dėl taikos sutarties, tada ieškovei pervedė 1850 Eur sumą. Po susitarimo dėl taikos sutarties sudarymo ieškovė buvo atsiuntusi neteisingą sąskaitos numerį, todėl praėjo dar 2 dienos, kol buvo gautas tikslus ieškovės sąskaitos numeris.

Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovės pateikti duomenys apie susirašinėjimą su jos advokatu ir ieškove. 2020-02-19 atsakovei rašo asmuo įvardintas kaip „Advokatas Darius“. Žinutėje nurodyta, kad „paštu gavau jų atsakymą – V. sutiktų sudaryti taikos sutartį šiomis sąlygomis: Atsakovė sumoka 1875 Eur per 2 d. d. įsiteisėjus nutarčiai dėl taikos; Nesumokėjus per 2 d. d. atsakovė moka visą ieškinio sumą, byl. Išlaidas ir palūkanas. Byl. Išlaidos lieka šalims; Pašto išlaidos apmoka atsakovė“. Iš atsakovės atsakymo matyti, kad jai tinka nurodytos sąlygos, yra aptariama, kuri šalis turėtų ruošti taikos sutarties projektą, atsakovė nurodo, kad perves pinigus. Kaip minėta pirmiau 2020-02-26 mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo atsakovei 1850 Eur. Šie duomenys įrodo, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikos sutarties sąlygų ir jos buvo suderintos. Nors rašytinė taikos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovė taikos sutartį įvykdė faktiškai pervesdama ieškovei sutartą sumą pinigų. Pripažinus, kad šalys susitarė dėl taikos sutarties ir atsakovė ją įvykdė nebėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl 199,65 Eur skolos, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovės ieškinį 2020-02-27 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y. sekančią dieną po to, kai ieškovė sumokėjo atsakovei 1850 Eur. Teismo vertinimu, dėl tokios susidariusios situacijos ieškovė atsidūrė žymiai pranašesnėje pozicijoje nei atsakovė, todėl kai atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė pradėjo keisti savo poziciją dėl taikos sutarties, kai ši faktiškai jau buvo įvykdyta.

Nenustačius sąlygų atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, įvertinus šalių suderintas taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui ieškovei iš atsakovės, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Įvertinus atsakovės procesinį elgesį, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei pastarosios sumokėtą žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės I. V. 1850 Eur dydžio dalies ieškinio atsakovei G. T. atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Grąžinti ieškovei I. V. 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.