Panevėžio apygardos teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. N. atstovui - gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. N. advokato Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria V. N. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi V. N., padariusiam dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje esant nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ir taikomas iki šiol.

2. 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma V. N. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies: atmestas prašymas V. N. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad V. N. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui. Apylinkės teismas pažymėjo, kad šiuo metu V. N. nėra kritiškas padarytos veikos atžvilgiu, formaliai kritiškas dėl sveikatos būklės, be to, mažai tikėtina, kad V. N. motina dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos užtikrins, kad sūnus vartotų vaistus, nustatytu laiku nuvyktų pas psichiatrus.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl V. N. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje keitimo į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į sąlyginai trumpą V. N. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos padarytos veikos atžvilgiu nebuvimą, vidutinę pakartotinio smurto riziką ir ribotas jo motinos galimybes užtikrinti gydymo tęstinumą. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių V. N. negalėtų būti taikomas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Iš 2020 m. sausio 30 d. komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 52 (toliau – Išvada) matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi V. N. medicininę apžiūrą konstatavo, jog jo psichikos būklė pagerėjusi, stabili, kontaktas prieinamas, į klausimus atsako pagal prasmę. Per stebimą laikotarpį sumažėjo V. N. įtampa, nerimas, jis laikosi ligoninėje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, vykdo personalo nurodymus, vartoja vaistus. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota, kliedesinė simptomatika nublankusi, paciento elgesyje neatsispindi. Klinikoje vyrauja negatyvi simptomatika emocijų, mąstymo ir valios sferose, mąstymas lėtesnio tempo, emocijos blankios, hipobuliškas, suicidines mintis ir ketinimus neigia, haliucinacijas neigia, kliedesių aktyviai šiuo metu neišsako, kritika formali. Nors stokoja kritikos susirgimo atžvilgiu, agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nestebėta, per pastarąjį pusmetį tapo aktyvesnis, paragintas pradėjo lankyti užimtumo terapiją. Paciento prašymu jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Planuoja ateityje gyventi 2 kambarių bute kartu su motina, su kuria palaiko ryšius ir žada ja rūpintis, padėti buityje. Kreiptasi į socialines tarnybas dėl galimybės gauti socialines paslaugas grįžus į namus. Jei bus pakeistos priverstinio gydymo sąlygos, pacientas lankysis VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

10. Apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino iš dalies: pratęsė priverstinį gydymą, tačiau atsisakė švelninti jo režimą, t. y. nesutiko, kad V. N. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis būtų pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad V. N. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą. Sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma turėjo būti V. N. psichinės būklės bei jo pavojingumo įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus visų pirma yra paties besigydančio asmens pareiga. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. grįžus į namus, (duomenys neskelbtini) miesto socialinės paramos centro (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojus aptarnaujantys socialiniai darbuotojai, bendradarbiaudami su VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialiniais darbuotojais, įvertins asmens socialinę aplinką, poreikį socialinėms paslaugoms ir, esant poreikiui, organizuos socialinės pagalbos teikimą. Iš 2020 m. vasario 10 d. D. N. raštiško prašymo matyti, kad ji prašo jos sūnų V. N. išleisti gydytis į namus bei pažymi, kad per visą priverstinio gydymo laikotarpį stacionare su sūnumi telefonu bendravo gražiai, sutarė, to tikisi ir ateityje. Motina žada rūpintis, kad V. N. laiku nuvyktų pas gydytojus ir išgertų vaistus, o pastebėjusi jo sveikatos pablogėjimą kreiptis pagalbos.

12. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog V. N. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, pacientas pradėjo lankyti užimtumo veiklas, vaistus vartoja noriai, palaiko ryšius su motina, su kuria planuoja gyventi ir ja rūpintis. Be to, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliota atstovė V. N. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu patvirtino, kad V. N. psichinė sveikatos būklė yra pagerėjusi maksimaliai, didesnio pagerėjimo nebesitikima. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. N. sveikata stabilizavosi, pacientas suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, atsakomybę už tinkamą gydymą ambulatorinėmis sąlygomis prisiima ir jo motina bei pagalbą pagal poreikį žada teikti ir gyvenamosios vietos Socialinės paramos skyrius, todėl ir toliau laikyti V. N. izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus V. N. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad V. N. pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Aukštesnysis teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimą visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryšius. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti dėl V. N. gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundo naują sprendimą: V. N. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.