Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos, netesybų, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-17 pradinis kreditorius Sodininkų bendrija „Vakaras“ ir ieškovas UAB „Skolų departamentas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/14/02/17/1, pagal kurią pradinis kreditorius perleido visas priėmimo-perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, t.y. perleido reikalavimo teises į atsakovą I. B. (b.l. 24-27). Atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą yra pranešta (b.l. 28-34, 55).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas I. B. nėra bendrijos SB „Vakaras“ narys. Tokių dokumentų ieškovas teismui nepateikė. Atsakovui I. B. nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra SB „Vakaras“ teritorijoje (b. l. 53-54).

Pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014). Mėgėjų sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas įgyvendinami per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Buvimas sodininkų bendrijos nariu nėra privalomas, o grindžiamas savanoriškumo principu. Vis dėlto žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkas ir nebūdamas bendrijos nariu yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; LAT 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi, nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkas yra sodininkų bendrijos narys, ar ne, jis yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl privalo apmokėti išlaidas jiems išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis, CK 4.76 straipsnis; LAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014). SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Byloje nustatyta, kad SB „Vakaras“ visuotinis narių susirinkimas 2005-05-21 svarstė naujai stojančių į bendriją narių įstojimo mokesčio įkainius ir nutarė, kad įsigijus sklypą su nekilnojamuoju turtu įstojimo mokestis 100 Lt, o įsigijus tik žemės sklypą – 50 Lt (b.l. 22). 2006-05-14 bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 2 nutarta mokėti nario mokestį – 14 Lt už arą (b.l. 17). 2007-05-13 bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 3 nutarta metinius mokesčius už arą rinkti po 19 Lt (b.l. 15). 2009-05-24 bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 2 nutarta metinius mokesčius už 1 arą rinkti po 20 Lt (b.l. 13). 2012-05-05 bendrijos narių susirinkimo protokole nutarta 2012 metais mokėti 20 Lt už arą + 100 Lt tikslinį mokestį (50 Lt už vandentiekio tvarkymą ir 50 Lt už kelio remontą) (b.l. 9-10). 2013-05-18 bendrijos narių susirinkimo protokole nutarta, kad mokestis už 2013 metus yra 20 Lt už arą + 140 Lt (tikslinis mokestis) (b.l. 8). Ieškovas pradiniame ieškinyje buvo nurodęs, kad nurodyti mokesčiai yra bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai mokesčiai. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad tai mokesčiai už 1 arą ir tiksliniai mokesčiai.

Taigi, nustatyta, kad atsakovui paskaičiuoti nario mokesčiai, tiksliniai mokesčiai (už vandentiekio, kelio remontą). Šie mokesčiai pagal savo paskirtį ir tikslą nėra tapatūs, t. y. mokestis vandentiekio ir kelių remontui tiesiogiai susijęs su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išsaugojimu, tuo tarpu bendrijos nario mokestis įprastai yra pagrindinės bendrijos pajamos, iš kurių finansuojama bendrijos veikla. Bendrija, įgyvendindama savo tikslus, užsiima ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bet ir su tuo nesusijusia veikla, pavyzdžiui: plėtoja mėgėjišką sodininkystę. Taigi, iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą. Dėl to vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, negali sukurti jiems prievolės jį mokėti. Be to, negalima tapatinti situacijų, kai sodininkų bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą rinkti tam tikrą mokestį, ir kai bendrija turi konkrečių išlaidų ar yra aiškus būsimas jų dydis. Vadinasi, bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis). Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Ši taisyklė taikytina visų sodininkų bendrijos reikalaujamų mokėti įmokų atžvilgiu (2014-09-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2288-345/2014).

Taigi, nesant duomenų, kad atsakovas yra SB „Vakaras“ bendrijos narys, taip pat nesant konkrečių ir aiškių skaičiavimų dėl skolos susidarymo (t.y. duomenų dėl turėtų išlaidų dėl bendrojo naudojimo objektų tvarkymo ir priežiūros), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1236 Lt skolą nepagrįstas. Atsakovas turi teisę pasirinkti nestoti į bendriją, todėl jam negali būti priskiriama prievolė dengti neįrodytas bendrijos išlaidas, galimai netgi nesusijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Be to, pažymėtina, kad vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės į atsakovą dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias atsakovui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 str. str.). Todėl remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1236 Lt skolos atmestinas. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo, atmestini ir kiti reikalavimai: dėl 168,14 Lt netesybų priteisimo, dėl 250 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui I. B. dėl 1654,14 Lt skolos, netesybų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.