- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-1288-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17125-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- V. M., R. A. P. A., P. A., A. V., K. B., S. L. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M., R. A. P. A., P. A., A. V. ir K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M., S. L. J., R. A. P. A., A. V., P. A., K. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl neteisėtų veiksmų ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. M., S. L. J., R. A. P. A., A. V., P. A. ir K. B. ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ neteisėtai priskaičiavo mokestį už vamzdyno remontą ir įpareigoti perskaičiuoti jų butams neteisingai priskaičiuotus mokesčius. Ieškinyje nurodė, kad jie yra daugiabučio gyvenamojo namo, kurį administruoja UAB „Kauno butų ūkis“, bendraturčiai. Gyvenamajame name tik dalis gyventojų naudojasi bendrais vandentiekio ir nuotekų tinklais. Šiaurinė gyvenamojo namo pusė nuo 1 aukšto iki 12 aukšto turi atskirus tinklus nuo pietinės gyvenamojo namo pusės. Pietinės gyvenamojo namo dalies bendraturčiai – butų Nr. 3, 4, 7, 8, 11, 12, 15, 16, 19, 20, 23, 24, 27, 28, 31, 32, 35, 36, 39, 40, 43, 44, 47, 48 savininkai 2000 m. ir 2011 m. savo lėšomis atliko gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų vamzdynų pakeitimą naujais, kadangi šiaurinės gyvenamojo namo dalies butų Nr. 1, 2, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 17, 18, 21, 22, 25, 26, 29, 30, 33, 34, 37, 38, 41, 42, 45, 46 bendraturčiai nesutiko prisidėti prie jų naudojamo dalies vamzdyno keitimo nauju. 2017 m. gruodžio mėn. UAB „Kauno butų ūkis“ keitė vamzdynus šiaurinėje gyvenamojo namo dalyje – butuose Nr. 26, 30, 34, 38, 42 ir 46, t. y. nuo 7 iki 12 aukšto. Atsakovė savo sąmatoje nurodė, kad vamzdynas buvo keičiamas visuose šio namo dalies aukštuose. Už atliktus darbus administratorius pateikė sąskaitas viso gyvenamojo namo bendraturčiams pagal jų dalis gyvenamajame name ir pagal sąmatą už viso 12 aukštų vamzdyno keitimą, aiškiai neatitinkančią faktiškai atliktų darbų kainai, V. M. neteisėtai priskaičiuota 77,15 Eur, S. J. 49,70 Eur, R. A. 124,61 Eur, P. A. 52,34 Eur, A. V. 60,69 Eur, K. B. 85,48 Eur. Šiuo atveju vamzdynų, kurie eina tik per konkrečių butų dalis, negalima laikyti viso namo bendrojo naudojimo įranga. Name vandentiekio ir nuotekų įranga (vamzdynai) eina tik per vienos namo dalies patalpas, todėl nurodytas vamzdynas laikytinas šių patalpų savininkų bendrąja nuosavybe, taigi tik jie privalo ją remontuoti ir išlaikyti. Kadangi jų gyvenamajame name susiklostė faktinė situacija, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdynus išlaiko ir remontuoja tie butų savininkai, kurie faktiškai naudojasi tomis vamzdynų atšakomis, tai atsakovė neturėtų keisti be jokio teisinio pagrindo susiklosčiusią praktiką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio mėnesį name pakeitė bendrojo naudojimo vamzdynus nuo septinto iki dvylikto aukšto. Namo vamzdynų remonto darbai kainavo 3 401,53 Eur. Ši suma buvo paskirstyta daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimai nuosavybės daliai. Ieškovai nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl atsakovė už šios namo bendrosios inžinerinės įrangos (vamzdynų) remonto darbus neturėjo apmokestinti visų butų ir kitų patalpų savininkų, kurie visi yra šios namo bendrosios inžinerinės įrangos bendrasavininkai. Namo vandentiekio ir nuotekų įranga (vamzdynai) priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovų argumentas, kad namo vamzdynas, einantis tik per vienos namo dalies patalpas (butus), turi būti laikytinas tik šių patalpų savininkų bendrąja nuosavybe ir tik jie privalo ją remontuoti ir išlaikyti, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė sumas už namo bendros inžinerinės įrangos (vamzdynų) remonto darbus butų ir kitų patalpų savininkams paskirstė pagal jų nuosavybės teise turimą patalpų (butų) plotą, todėl nėra pagrindo teigti, kad priskaičiuota neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) administruoja atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“. Iš 2017 m. vasario 2 d. statinio apžiūros akto matyti, kad buvo nustatyti inžinerinių tinklų vandentiekio vamzdynų pažeidimai. Atliktų darbų priėmimo aktas patvirtina, kad buvo atliekami darbai, t. y. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vamzdynų keitimas nuo 7 iki 12 aukšto ir už paslaugą buvo apmokėta 3 401,53 Eur sąskaita. Ieškovai pateikė kvitus, kuriais įrodinėjo, kad namo gyventojai savo lėšomis 2000 metais atliko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remonto darbus. 2000 m. spalio 18 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutikimu buvo pakeisti vandentiekio vamzdžiai pirmoje šachtoje, iš pateikto gyventojų sąrašą matyti, kurie gyventojai prisidėjo rinkliavomis prie remonto.
5. Teismas sprendė, kad ieškovai tiek 2000 metais, tiek 2011 metais atliko savo gyvenamojo namo dalyje esančių inžinerinių tinklų remonto darbus ir tai patvirtina byloje ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau šis faktas pats savaime nepaneigia ieškovų pareigos mokėti už atliktą bendrojo naudojimo objektų remontą kitoje namo dalyje.
6. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad šiaurinės ir pietinės namo dalies gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų vamzdynai nėra gyvenamojo namo visų gyventojų inžineriniai tinklai, o atitinkamai tik tų gyventojų, kurie gyvena atitinkamoje namo pusėje. Aplinkybė, kad vamzdynai yra išsidėstę dviejose gyvenamojo namo konstrukcijos pusėse, nepašalina inžinerinės sistemos savybių ir jos negali priklausyti tik tiems bendraturčiams, kurie faktiškai fiziškai turi galimybę jomis naudotis. Dėl to teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovų argumentus, kad jie neturi pareigos išlaikyti tokio pobūdžio bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. inžinerinius tinklus, kurie yra kitoje namo dalyje, nes jais naudotis neturi techninių galimybių.
7. Teismas sprendė, kad pareiga atlyginti būtinojo remonto, skirto namo inžinerinių sistemų funkcionavimui atkurti, išlaidas tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams. Pareigos išlaikyti namo pagrindines konstrukcijas ir inžinierines sistemas negali pakeisti ar eliminuoti nei daugiabučio namo savininkų bendrija, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo, todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti mokestį už atliktus darbus, nepriskaičiuojant atitinkamos dalies mokesčio jų namo pusės gyventojams, prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, pagal kurią visi daugiabučio namo savininkai privalo proporcingai prisidėti prie gyvenamojo namo įrangos išlaikymo.
8. Teismas ieškovų argumentą dėl CK 4.85 straipsnio 3 dalies, pagal kurią sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, atmetė kaip nepagrįstą, nes minėtas straipsnis nereglamentuoja namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovai, ir atsakovė, nėra sudaryto bendrojo naudojimo objektų sąrašo ir nėra jokio gyvenamojo namo bendraturčių susitarimo dėl išlaidų paskirstymo už bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remontą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovai V. M., R. A. P. A., P. A., A. V. ir K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas savo išvadas grindė CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, tačiau netinkamai taikė ir aiškino minėto straipsnio nuostatas.
1.2. Daugiabutyje, kuriame yra ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantys butai, vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniai tinklai yra vienoje namo pusėje bendri tarp 2 kambarių butų ir 3 kambarių butų, o kitoje namo pusėje tarp 3 kambarių butų ir 4 kambarių butų nuo pirmo iki dvylikto aukšto ir faktiškai tarpusavyje nesisieja. Trijų ir dviejų kambarių butų savininkai vandentiekio ir kanalizacijos stovus pasikeitė 2000 m. ir 2011 m. savo lėšomis, o trijų ir keturių kambarių savininkai prie išlaidų neprisidėjo. Remonto darbų apmokėjimo klausimas tarp butų savininkų buvo sprendžiamas apklausos būdu ir atitiko Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, todėl teismo motyvas, kad nebuvo priimtas sprendimas, yra nepagrįstas. Tuo metu gyvenamą namą administravo UAB „Būsto valda“ ir už atliktus darbus pateikė apmokėjimo sąskaitas.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai, nepriklausomai nuo anksčiau jų sumokėtų lėšų už atliktus vamzdynų keitimo darbus, privalo lygiomis dalimis apmokėti už vamzdynų remontą kitoje namo dalyje, kurios butų savininkai neprisidėjo prie ankstesnio namo dalies vamzdynų remonto. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą butų savininkams nustatytą proporcingumo principą.
1.4. Teismas, spręsdamas ginčą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į susiklosčiusią tarp bendraturčių faktinę padėtį, sprendė ginčą formaliai.
1.5. Teismas pripažino, kad ieškovai atliko gyvenamojo namo vamzdynų dviejų stovų keitimą savo lėšomis, todėl turėjo laikyti, kad atliko savo prievolę proporcingai savo daliai pakeisti susidėvėjusius vamzdynus ir ieškinį tenkinti.
1.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013.
1.7. Teismas nepagrįstai iš ieškovų reikalavo apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu. Nors ieškovais nėra įsteigę bendrijos, bet šiuo atveju pagal analogiją turėjo būti taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo 23 straipsnis.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovai nenurodė jokių motyvų, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad daugiabučio gyvenamojo namo vamzdynai, esantys skirtingose namo pusėse, yra atskiros inžinerinės įrangos, priklausančios tik toje namo dalyje esantiems butams/patalpoms, neįrodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu, kaip tai numato CK 4.75 straipsnio l dalis, būtų sutarę dėl kitokio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir išlaikymo negu numato įstatymai.
2.2. Bendrojo naudojimo objektų apraše, kurį atsakovei perdavė buvęs namo administratorius UAB „Būsto valda“, nustatyta, kad vamzdynai negali būti atidalinti bendrojoje nuosavybėje. Nagrinėjant bylą ieškovai nenurodė, dėl kokių priežasčių 2000 ir 2011 metais kita dalis namo butų/patalpų savininkų nepritarė vamzdynų remontui, kodėl atsisakė prisidėti prie šių išlaidų. Atsakovei taip pat nėra žinoma, kuo remiantis UAB „Būsto valda“ išlaidas už atliktus remonto darbus paskirstė tik daliai daugiabučio gyvenamojo namo butų/patalpų savininkų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 21 d. administruoja atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ (b. l. 34-35). 2017 m. vasario 2 d. statinio apžiūros akte (b. l. 32-33) buvo nustatyti vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir šilumos tiekimo vamzdynų pažeidimai. Šalinant nustatytus pažeidimus buvo atlikti darbai – bendrojo naudojimo vamzdynų keitimas, kurie administratorės buvo priimti (b. l. 36-39) ir už kuriuos apmokėta 3 401,53 Eur sąskaita. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad 2000 metais dalies namo gyventojų sutikimu buvo pakeisti vandentiekio vamzdžiai pirmoje šachtoje (b. l. 8), o iš pateikto gyventojų sąrašo matyti, kurie gyventojai (įskaitant ir ieškovus) prisidėjo rinkliavomis po 150 Lt prie šio remonto (b. l. 10).
13. Ieškovai V. M., S. L. J., R. A. P. A., A. V., P. A. ir K. B. ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ neteisėtai priskaičiavo mokestį už vamzdyno remontą ir įpareigoti perskaičiuoti jų butams neteisingai priskaičiuotus mokesčius. Ieškinį grindė tuo, kad vamzdynų, kurie eina tik per konkrečių butų, esančių šiaurinėje ir pietinėje namo pusėje, dalis, negalima laikyti viso namo bendrojo naudojimo įranga, todėl vandentiekio ir nuotekų vamzdynus turi išlaikyti ir remontuoti tie butų savininkai, kurie faktiškai naudojasi tomis vamzdynų atšakomis. Kadangi ieškovai vamzdynus 2000 metais susiremontavo savo lėšomis, jie neturi pareigos atlyginti kitos namo pusės vamzdynų remonto išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad vamzdynai yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, todėl ieškovai turi pareigą mokėti už atliktą vamzdynų remontą, nors jis atliktas ir kitoje namo dalyje.
15. Su sprendimu nesutinka ieškovai (apeliacinio skundo nepadavė tik ieškovė S. L. J.), teigdami, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, kad 2000 metais atlikus apklausą dėl vamzdynų remonto darbų apmokėjimo iš esmės buvo priimtas sprendimas dėl atskirų namo bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies poreikius, priskyrimo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 12 straipsnio 2 dalies pagrindu). Ieškovų nuomone, teismui priimant sprendimą buvo pažeisti proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantai skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
17. Ieškovai, apeliaciniame skunde pareikšdami prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo jų poziciją ir jie nori papildomai paaiškinti nurodytas aplinkybes. Toks ieškovų motyvas nepagrindžia poreikio bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad kokias nors konkrečias aplinkybes reikėtų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
18. Ieškovai taip pat pareiškė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus – gyventojų apklausos lapus. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Ieškovai nenurodo, dėl kokių priežasčių teikiami įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, pateiktos tik apklausos lapų šviesokopijos, kurios nėra patvirtintos CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog 2000 m. atliekant vandentiekio vamzdynų remontą vienoje namo pusėje buvo aiškinamasi gyventojų sutikimas dėl šių išlaidų apmokėjimo, patvirtina kiti jau byloje esantys įrodymai (darbų priėmimo–perdavimo aktas ir gyventojų sąrašas su tam tikromis atžymomis), todėl teikiami papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, todėl nepriimami į bylą.
Dėl daugiabučio namo butų savininkų pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas
20. Esminis ginčas byloje kilo dėl administratoriaus UAB „Kauno butų ūkis“ ieškovams, kaip daugiabučio namo butų savininkams, paskaičiuoto mokesčio už vamzdynų remontą, ieškovams teigiant, kad jie neprivalo mokėti šio mokesčio, kadangi suremontuotas vamzdynas nėra namo bendro naudojimo objektas, jis laikytinas tik butų, per kuriuos eina šio vamzdyno atšaka (stovas), savininkų bendrąja nuosavybe.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suremontuotas vamzdynas yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, todėl ieškovai, kaip butų savininkai, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti remonto išlaidas, nepaisant to, kad dalis butų savininkų savo lėšomis yra susiremontavę vamzdyną, einantį per jų butus.
22. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vamzdynai yra daugiabučio namo butų savininkų bendro naudojimo objektas, nes tai atitinka DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostatas. Šioje normoje nustatyta, kad pastato bendro naudojimo objektu yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
24. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis), kuris administruoja butų ir kitų patalpų savininkams priklausančius bendrojo naudojimo objektus, t. y. juos valdo, prižiūri, remontuoja ar kitaip tvarko.
25. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
26. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu, turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir ieškovai, kaip butų savininkai.
27. Taikant CK 4.82 straipsnio 3 dalies taisyklę teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
28. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daugiabučio namo vamzdynai yra bendro naudojimo objektas, apeliaciniame skunde nurodo, kad vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, esantys skirtingose namo pusėse, yra naudojami atskirai ir 2000 metais suremontavus vienos namo pusės vamzdyną toje namo pusėje esančių butų savininkų lėšomis, iš esmės buvo priimtas sprendimas vamzdyną priskirti vienoje namo pusėje esančių butų bendrai nuosavybei. Apeliantai tai grindžia DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 2 dalimi.
29. DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Panašiai nustatyta ir CK 4.85 straipsnio 5 dalyje.
30. Tačiau ieškovams teigiant, kad toks sprendimas neva yra priimtas apklausos būdu 2000 m. (vamzdynų remontas atliktas 2000 m. spalio mėn.), taikytina tuo metu galiojusios redakcijos DGNKPPSBĮ nuostatos. Tuo metu galiojusio DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama daugiabučio namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) sutarimu. Kai yra nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) ieškinį. Šio straipsnio 6 dalyje buvo taip pat numatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) balsų dauguma, jeigu daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi ir 2000 m. dėl butų savininkų teisės naudotis kaip bendro naudojimo objektais atskiromis vandentiekio ir kanalizacijos atšakomis turėjo būti nuspręsta priimant sprendimą nustatyta tvarka. Toks sprendimas byloje nepateiktas, o įrodymai apie tai, kad vienos gyvenamojo namo pusės butų savininkai sutiko apmokėti išlaidas už jų namo pusėje esančio vamzdyno remontą, jokiu būdu nepatvirtina nurodyto sprendimo priėmimo. Administratoriaus pateiktame bendrojo naudojimo objektų apraše vamzdynai nurodyti, kaip bendroji inžinerinė įranga (b. l. 66-68). Ieškovai, remdamiesi tuo pačiu aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, 2000 metais taip pat galėjo reikalauti, kad jų turėtos išlaidos būtų atlygintos visų butų savininkų lėšomis proporcingai turimai nuosavybės daliai.
31. Nėra jokio įstatyminio pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad jiems jau atlyginus anksčiau turėtas vamzdynų remonto išlaidas pažeidžiamas CK 4.82 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas. Šioje normoje proporcingumas reiškia savininko pareigą atlyginti išlaidas proporcingai savo daliai, o bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatytina, remiantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, ir tai sudaro nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykis.
32. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013, kadangi šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog kelių kambarių savininkai bendrai naudojasi tam tikromis patalpomis – virtuve, prausykla, skalbykla, tualetais ir pan. Šias patalpas (atitinkamas jų dalis) savininkai yra įsigiję pagal gyvenamųjų ar kitos paskirties patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl tokio pobūdžio patalpos buvo nepriskirtos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme, nes jomis naudojasi tik dalis namo gyventojų, kurie ir yra šių patalpų bendraturčiai, jiems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo vamzdynai nėra įgyti pirkimo–pardavimo sutartimis ir yra bendro naudojimo objektai.
33. Nagrinėjamo ginčo atveju faktinėmis aplinkybėmis labiau artima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, kai išlaidomis dėl bendro naudojimo objekto remonto buvo pripažintos išlaidos lifto remontui, nors liftas įrengtas dviejose laiptinėse iš keturių.
34. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė formaliai, neatsižvelgdamas į faktinę padėtį ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįsti. Teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus privalo vadovautis šiais principais, tačiau tai nereiškia, kad teismas apskritai gali netaikyti įstatymo, jei jis reglamentuoja ginčo santykį.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalies, 4.85 straipsnio 3 dalies normas, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jų reikalavo apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu. Nors ieškovai nėra įsteigę bendrijos, bet šiuo atveju pagal analogiją turėjo būti taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo 23 straipsnis.
37. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
38. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo Kovo 11-osios g. 25, Kaune, gyventojai nėra įsteigę bendrijos, o namą administruoja administratorius UAB „Kauno butų ūkis“. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl reikalavimų, susijusių ne su bendrijos, o namo administratoriaus veikla, t. y. bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų paskaičiavimu, todėl, atsižvelgiant į DGNKPPSBĮ paskirtį ir subjektus, kurių teises ir pareigas reglamentuoja šis įstatymas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį (taip pat ir apeliacinį skundą) mokėjimo DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu.
39. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, o atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų V. M., R. A. P. A., P. A., A. V. ir K. B. valstybei priteistinos po 4,35 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš apeliantų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.