- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- 1-2054-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08611-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 88 parų arešto bausmę;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (bausmė atliekama),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:
jis, 2024 m. kovo 4 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 prom. girtumas), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sugyventine E. K., tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į pakaušio sritį, po ko kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, po ko, paėmęs ranka už plaukų, nutempė ją ant grindų, po ko ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajai E. K. į sėdmenų sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vidiniame kampe nežymiai sutrikdė jos sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. G 803/2024 (01)).
Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. birželio 3 d. apklaustas kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pilnai pripažino. Nurodė, kad savo veiksmus vertina kritiškai. Nukentėjusioji nesupranta, kai jai žodžiais ką nors pasako. Jie yra sugyventiniai jau beveik (duomenys neskelbtini). Alkoholis galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 5 d. apklaustas įtariamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad E. K. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) jo mamos S. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Prieš tai buvo pas pažįstamą, tačiau vakaro metu, apie 19 val., grįžo namo, abu buvo tikrai neblaivūs. Grįžę namo alkoholio nebevartojo, visiškai neatsimena konflikto priežasties. Pripažįsta, kad davė nukentėjusiajai per galvą, neatsimena su kuo. Žino, kad davė, nes jo kumštis visas mėlynas ir skauda. Negali atsakyti, kiek kartų sudavė E. K., bet numano, kad 2-3 kartus. Nesupranta, iš kur įtarime nurodyti 7 kartai, nes jis buvo girtas ir neatsimena, kiek kartų jai sudavė, o ji būdama girta neva spėjo suskaičiuoti. Nežino, iš kur ant E. K. šonkaulių ir rankų yra mėlynės. Jis niekada nedaužė į šonkaulius, visada duoda jai į galvą. Gal kai duoda, ji nukrenta ir užsigauna kitas vietas. Blaivas jai į galvą niekada nėra davęs. Kai jie abu girti, ji pradeda su juo konfliktuoti ir turbūt dėl to jis jai „užvažiuoja“. Kalba abstrakčiai, nes neatsimena visų aplinkybių, nes būna neblaivus. Ne pirmą kartą smurtauja prieš E. K., bet tik tada, kada yra neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nori atsiprašyti nukentėjusiosios (b. l. 105–107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 19 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus ir neatsimena, kaip ir su kuo, kiek kartų sudavė E. K. Neatmeta galimybės, kad pranešime apie įtarime nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Tikrai buvo taip, kad sudavė E. K. smūgius, nes, kaip ir minėjo, jo dešinės rankos kumštis buvo mėlynas ir skaudėjo. Jis yra bedarbis, neturi pinigų sumokėti 40 Eur Sodrai. Jis atsiprašė E. K., ji jam atleido. Šiuo metu jie sutaria gražiai, ji ant jo nepyksta ir jam jokių pretenzijų neturi. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 116–118).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 4 d. apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2024 m. kovo 4 d. apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), ji su sugyventiniu J. K. buvo išėję į miestą, ten vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini). Grįžę iš miesto namo, nuėjo į miegamąjį kambarį, kur tarp jos ir jo sugyventinio kilo žodinis konfliktas, nes jos sugyventinis garsiai kalbėjo, o už sienos ilsėjosi jo mama S. G. Kadangi ji nenorėjo, kad mamai trukdytų, ji pasakė jam „užsičiaupk, užknisai“. Po šių jos žodžių jis atsistojo nuo lovos, priėjo prie sofos, ant kurios ji sėdėjo, ir septynis kartus dešine koja spyrė jai į galvos sritį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina aštuonetu dešimties balų sistemoje. Po tokių jo veiksmų ji pasakė „tu tik sugebi mušti, daugiau nieko“. Po šių jos žodžių jis tapo dar agresyvesnis, priėjo prie sofos, ant kurios ji sėdėjo, griebė ją už plaukų ir, nutempęs ją nuo sofos ant grindų, tris kartus dešine koja spyrė jai į galvos sritį. Tokie jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vertina aštuonetu dešimties balų sistemoje. Ji bandė nustumti jį nuo savęs, tačiau nesėkmingai. Po šių smūgių jis paleido ją ir atsigulė ant lovos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jos sugyventinis J. K. nuolat prieš ją smurtauja, ji bijo jo, bijo dėl savo gyvybės. Taip pat bijo dėl S. G., nes, grįžęs iš areštinės, jis gali smurtauti prieš pastarąją. Anksčiau taip yra buvę, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šiuo metu jos sugyventinio J. K. atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo prieš ją (b. l. 25–27).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. G., gyveno su sugyventiniu J. K. Jie yra kartu (duomenys neskelbtini). Konfliktai tarp jų vyksta tada, kai būna neblaivūs, o kartu vartoja alkoholį gana dažnai. 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) apie 19.00 val. grįžo namo su J. K., abu buvo neblaivūs. Bute buvo ir jo mama, kuri buvo kitame kambaryje. Jiems būnant kambaryje, jis neblaivus kažką „burbuliavo“ sau po nosimi. Ji prie jo prisikabino, gal aiškino jam kažką dėl darbo. Jis sėdėjo ant sofos, sukryžiavęs kojas, po to atsistojo ir su dešine koja įspyrė jai į kairės pusės galvos pakaušį. Jis tą patį veiksmą pakartojo kelis kartus, tiksliai neatsimena, nes buvo neblaivi. Gal ir neįspyrė septynių kartų, tačiau tikrai įspyrė ne mažiau kaip du kartus. Ji sukryžiavo rankas, norėdama užsidengti veidą, tada spyrė jam su koja į krūtinės sritį, po to jis prisėdo ant sofos. Pakartojo gal 3 kartus. Tada jis susinervino, atsistojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, liko sėdėti ant sofos. Ji nusijuokė ir sakė jam „vis dėlto pataikei“. Jis atsakė, kad pataikė. Tada jis dešine ranka čiupo ją už plaukų ir nutempė nuo sofos ant grindų, dar du kartus dešine koja įspyrė, bet kur tiksliai, negali atsakyti, atrodo, kad į užpakalio vietą, nes ten yra dvi mėlynės. Po to jis atsigulė, užmigo. Ji sėdėjo ant sofos, klausė muzikos, turėjo sidro, kurį vartojo, po to atvyko policijos pareigūnai. Visą laiką, kol vyko muštynės, kurios truko iki 5 min., mama į kambarį neužėjo. Po sugyventinio veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje vertina aštuonetu. Jai yra išaiškinta jos teisė į civilinį ieškinį, tačiau atsisako jį reikšti. Ji nesikreipė ir nesikreips į teismo medicinos ekspertus. Po įvykio buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, ji atsisakė vykti į ligoninę, medikai apžiūrėjo ją vietoje, ji nurodė, kad gerai mato dešine akimi. 2024 m. kovo 6 d. nuvyko į polikliniką, jai išdavė nedarbingumą iki 2024 m. kovo 12 d., nes nenorėjo dirbti su tokia akimi, jos darbas yra su žmonėmis. Tai buvo ne pirmas kartas, kai sugyventinis ją mušė, galimai tai vyksta kartą į mėnesį, kada jis būna neblaivus, nes jie vienas kitą provokuoja. Ji savo sugyventinio nebijo visiškai, dabar ant jo nepyksta ir pretenzijų neturi. Tai yra jų gyvenimo būdas, jiems taip yra gerai ir tai juos tenkina. Ant jos kūno yra senesnių mėlynių, taip pat „šviežių“, atsiradusių po šio įvykio. Policijos nekviečia, kada yra mušama, nes nenori sukelti sugyventiniui problemų. Ji myli jį, ją tenkina tokie jų santykiai. Ji pati dažnai sukelia žodinius konfliktus, kai jie būna neblaivūs, po ko jis naudoja prieš ją smurtą (b. l. 32–34).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 4 d. apklausta liudytoja S. G. parodė, kad 2024 m. kovo 4 d. apie 19.30 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus J. K. ir jo sugyventinė E. K. Jie nuėjo į savo miegamąjį, o po maždaug 10 min. išgirdo, kaip jos sūnus konfliktuoja su savo sugyventine. Kadangi žino savo sūnaus būdą, suprato, kad jis smurtauja prieš savo sugyventinę. Iš kambario pasigirdo krentančių daiktų, grumtynių, duslūs smūgių garsai, taip pat išgirdo E. K. šaukimą, tačiau dėl kambaryje esančio televizoriaus negirdėjo, ką būtent ši suriko. Įsitikinusi, kad E. K. kyla pavojus, paskambino policijai. Jos sūnus J. K. labai dažnai smurtauja prieš savo sugyventinę E. K., šiuo metu dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji bijo savo sūnaus, nes jis ne kartą smurtavo prieš ją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bijo, kad sūnus, grįžęs iš areštinės, smurtaus prieš ją, nes ji iškvietė policiją. Jos sūnus turi priklausomybę alkoholiui, 16 m. nuolat diena iš dienos vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to, jos manymu, yra sutrikusi jo psichika ir jam reiktų priverstinio gydymo (b. l. 43–45).
Iš 2023 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 69–71).
Iš 2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 72–74)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 18 d. specialisto išvados Nr. G 803/2024(01) nustatyta, kad E. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vidiniame kampe, padaryta kieto buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, kuris galėjo būti sudavimas, esant jai bet kokioje padėtyje, kai neuždengta sužalota vieta, kelių parų laikotarpyje iki šios kraujosruvos konstatavimo (2024 m. kovo 4 d. 20.53 val.). Nurodytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 54–55).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. kovo 4 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 prom. girtumas), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sugyventine E. K., tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į pakaušio sritį, po ko kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, po ko, paėmęs ranka už plaukų, nutempė ją ant grindų, po ko ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajai E. K. į sėdmenų sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vidiniame kampe nežymiai sutrikdė jos sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. G 803/2024 (01)). Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios E. K. parodymai, liudytojos S. G. parodymai, 2023 m. kovo 6 ir 27 d. kitų objektų apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. G 803/2024(01).
Teismas apibendrina, kad kaltinamojo J. K. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę J. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus – savo šeimos nario – sveikatai. Kaltinamasis, be kita ko, du kartus spyrė koja nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat ir nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu (b. l. 83–87), nagrinėjamoje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką padarė jam teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, per paskutinius vienerius metus septynis kartus baustas administracine tvarka, be kita ko, už tai, kad 2024 m. kovo 14 d. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų, taip pat tris kartus už smulkias alkoholinių gėrimų vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 92‑94), nedirba (b. l. 91), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 90), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaip jau minėta, J. K. taip pat yra nuteistas ir šiuo metu atlieka jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šio teismo nuosprendžio paskelbimo dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu J. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra 8 mėnesiai 5 dienos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu J. K. skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 4 d. 20.10 val. iki 2024 m. kovo 5 d. 14.07 val. (b. l. 98–100, 110–111), t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam J. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108–109), panaikintinos paskelbus šį teismo nuosprendį.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 40,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji E. K. dėl 2024 m. kovo 4 d. konflikto metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. kovo 12 d. buvo laikinai nedarbinga, už šį laikino nedarbingumo laikotarpį jai buvo paskirta 40,12 Eur ligos išmoka (b. l. 57‑58). Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-4561, iš kurios matyti, kad E. K. 2024 m. kovo 15 d. buvo priskaičiuota 40,12 Eur ligos išmoka už 2024 m. kovo 8-12 d. laikotarpį (iš kurios 6,02 Eur sudaro gyventojų pajamų mokestis, 2,41 Eur – privalomojo sveikatos draudimo įmoka, E. K. išmokėta suma – 31,69 Eur) (b. l. 61). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o patirtas žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo kodas 191630223; įmokos kodas 282).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. APD-2024-06010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš J. K. išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 87,5 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad J. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, oficialiais duomenimis, nedirba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (b. l. 75), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu J. K. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 4 d. 20.10 val. iki 2024 m. kovo 5 d. 14.07 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus šį teismo nuosprendį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš J. K. 40,12 Eur (keturiasdešimt eurų 12 ct) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš J. K. netenkinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.