- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- I-466-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00119-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- J. K., Jonavos
- Kategorijos
- 1.10Muitinės veikla
Įžanginė dalis
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja patikslintu skundu prašė priteisi iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2000 Lt. neturtinės žalos, atsiradusios administracijos direktoriui vilkinant atlikti veiksmus.
Skundė pareiškėja nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą, kuriuo tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sauliui ir A. M. perdavė žemės sklypo, esančio Pamiškės g.3, Išorų kaime, Užusalių sen., Jonavos rajone detaliojo plano organizatoriais teises. Jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Pamiškės gatvėje, Išoruose, kuris yra šalia planuojamojo detaliuoju planu. Kaip kaimyninio žemės sklypo savininkė iš trečiųjų suinteresuotų asmenų gavusi pranešimus apie ruošiamo detaliojo plano sprendinius. Susipažinusi su dokumentais pamačiusi, kad įvažiavimas į planuojamą žemės plotą numatytas per jos žemės sklypą, o detaliojo plano sprendiniai prieštarauja įstatymams. Dėl to 2009 m. gruodžio 30 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, t.y. Pamiškės gatvės, Išorų kaime panaikinimo kadastro žemėlapyje ir išregistravimo iš Adresų registro. 2010 m. sausio 12 d.raštu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją prašydama sustabdyti detaliojo plano Pamiškės g.3, Išorų kaime tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame sklype ruošimą kol bus išnagrinėta minėta administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Jokio atsakymo į šį kreipimąsi negavusi, atsakovas toliau tęsė detaliojo planavimo procedūras. Mananti, kad tokiu neveikimu, t.y. nepateikimu atsakymo į minėtą prašymą, atsakovas pažeidė 2007 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausybės Nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 ir 30 punktų nuostatas, reglamentuojančias prašymų priėmimo ir išnagrinėjimo tvarką ir terimus bei per nustatytą 20 dienų terminą ji nebuvo atsakyta. Dėl šio jos teisių ignoravimo prarado pasitikėjimą valstybinės tarnybos sistema, patyrusi sukrėtimus ir išgyvenimus. Atsakovo vilkinimas išspręsti prašymą susijęs su jos nuosavybės teisių gynimu kitoje administracinėje byloje, o priimto sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba neįmanomas.
Teisme pareiškėja palaikė savo prašymą, papildomi nurodė, kad pergyvenimai ir nervinė įtampa dėl negauto atsakymo padidėjo, kadangi minėtu laikotarpiu susirgo. Nors liga nebuvo neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau būtent tokia būsena ir padidino išgyvenimus ir nepatogumus.
Atsakovas atsiliepime į patikslint skundą prašė skundo nepatenkinti. Nurodė, kad 2010 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti detaliojo plano rengimo Pamiškės g.3., Išoruose rengimą, tačiau per nustatytą terminą pareiškėjai neatsakyta. Pareiškėja 2009 m. gruodžio 29 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi sustabdė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. pasirašytos sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo S. ir A. M. vykdymą ir uždraudė priimti galutinį sprendimą tvirtinant šį detalųjį planą. Kadangi teismas nurodė, kad pareiškėjos teises liečia ne pats planavimo procesas, o detaliojo plano tvirtinimas, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio, o pareiškėja piktnaudžiauja savo teise, kadangi jai neatsirado jokių neigiamų pasekmių.
Teisme atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, sutiko su tuo, kad atsakovas pažeidė Taisyklių reikalavimus ir pareiškėjai per 20 dienų neatsakė į prašymą.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. prašė skindą atmesti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacija neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo ( Civilinio kodekso 485 straipsnis ).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir kt.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato turtinės ir neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto veiksmais ( neveikimu) atlyginimą. Ši žala gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose, ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklės ( toliau tekste-Taisyklės), patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.875 piliečių rašymo nagrinėjimą apibudina kaip valstybės tarnautojo veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parinkimą ir išsiuntimą ( įtekimą) asmeniui.Atsakymas –tai žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija,įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 30 punkte numatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė sustabdyti minėto detaliojo plano ruošimą, kadangi pradėtas teisminis ginčas (b.l.12). Atsakovas jokio atsakymo į pareiškėjos 2010 m. sausio 12 d, prašymą nedavė, t.y. jos prašymo neišsprendė. Šios aplinkybės atsakovas neginčija, pripažino, kad nesilaikė norminiuose aktuose numatytos piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos.
Be neteisėtų viešojo administravimo subjekto neveikimo, pareiškėja neturinę žalą kildina iš fakto, kad ji buvo pažeminta kaip pilietė bei tai sukėlė nervinę įtampą ir nepatogumus. Nustatyta, kad pareiškėja kaip detaliojo planavimo Pamiškės g.3, Išorų kaime proceso dalyvė aktyviai reiškėsi šiame procese. Ji 2009 m. gruodžio 21 d., 2010m.sausio 7 d. teikė pasiūlymus ir reikalavimus detaliojo plano organizatoriams( b.l.15-16,24-25). Savo 2010 m. sausio 12 d. kreipimesi į atsakovą prašė spręsti jos keliamus klausimus. Šioje situacijoje ji visiškai pagrįstai tikėjosi viešo administravimo subjekto dėmesio, tuo labiau, kad tai yra reglamentuota teisės normomis. Iš į bylą pateiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad 2010 m. vasario 8- kovo 31 dienomis pareiškėja sirgo (b.l.63-64). Nors ji pati šių susirgimų nelaiko atsakovo neteisėtų veiksmų pasekme, tačiau teigia, kad būtent susirgimai paaštrino nervinę įtampą. Analogišką prašymą Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino ir 2010 m. kovo 23 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemones sustabdydamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 28d. dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių perleidimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims vykdymą ir uždraudė priimti galutinį sprendimą tvirtinant tokį detalųjį planą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (b.l.42-43). Tai reiškia, kad pareiškėja pagrįstai savo 2010 m. sausio 12 d. prašymu kėlė reikalavimą atsakovui, tačiau jokio sprendimo tuo klausimu nebuvo priimta. Darytina išvada, kad pareiškėjos lūkestis buvo pagrįstas, o į bylą pateikti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad viešojo administravimo subjekto neveikimas jai sukėlė nepatogumus ir nervinę įtampą. Dėl to jos prašymas priteisti neturtinę žalą pagrįstas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens pergyvenimai, pažeminimai, nepatogumai ir kt., teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant jos dydžio klausimą atsižvelgtina į tai kaip šiurkščiai buvo pažeistos pareiškėjos teisės viešojo administravimo subjektui nevykdant savo pareigos ir kaip sunkiai jai sekėsi jas apginti. Iš bylos duomenų matyti, kad minėta nutartimi po kurio tai laiko teismas pareiškėjos reikalavimą patvirtino. Dėl to darytina išvada, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 5p.,
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai 400 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.