- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- 1-49-445/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-000696-14-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Civilinis ieškovas
- G. Z.
- Kaltinamasis
- V. C.
- Advokatai
- Alina Bissekerskaja, Gintautas Ruseckas
- Kategorijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui G. Z., jo atstovei advokato padėjėjai Alinai Bissekerskajai, gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Ruseckui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
V. C., g. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvus Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. C. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. kad jis 2014 m. birželio 28 d. apie 22.00-23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), G. K. sodybos pavėsinėje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio ginčo metu G. Z. vieną kartą įspyrė į abi plaštakas, tuo jam, padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinės plaštakos IV piršto galinio pirštakaulio srityje su dešinės plaštakos naginio pirštakaulio pamato lūžiu be poslinkio, nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio pamato lūžio nukentėjusiajam G. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Prokurorė atsisakė kaltinimo, pareikšdama, kad byloje nepakanka neginčijamųjų kaltės įrodymų, o jų paieškai panaudotos visos galimybės.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. C. kategoriškai neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam G. Z. ir jį sužalojęs. Jis paaiškino, kad G. gulėjo ant nugaros, atsukęs kojas. G. buvo girtas. Buvo priėjęs prie to suoliuko, kur buvo nukentėjusysis, net ir užlipęs ant suoliuko, tiesiog norint atkreipti visų dėmesį ir kažką pakalbėti. Pripažįsta, kad buvo išgėręs, nesijautė labai apsvaigęs, nes pamena ką darė. Plaukė skirtingomis baidarėmis, konfliktų su G. neturėjo. Konflikto užuomazga prasidėjo, kai buvo keletą kartų pasakyta, kad jis nerūkytų prie vaikų, ne vienas jį įspėjo, kad nerūkytų, nesikeiktų. Atėjo iki G. apraminti žodžiais, po to užlipo ant suoliuko. G. pradėjo mosikuoti kojomis, patogumo dėlei rankomis atsistūmė jo kojas. Kitą dieną su G. nebendravo. G. niekuo nesiskundė. Santykiai su liudytojais yra darbiniai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. C. kaltės irgi nepripažino, jo parodymai analogiški esme, kaip ir duoti teisiamajame posėdyje. V. C. nurodė, kad nežino kokiu būdu, kada ir kas galėjo G. Z. sužaloti pirštą, gal šis ir pats kur nors susižalojo. Kitą dieną, t. y. 2014-06-29, jis negirdėjo, kad G. Z. būtų skundęsis skausmais piršte, kad pirštą sužalojo būtent jis. G. iš viso nesakė, kad pirštą kas nors sužalojo, ar pats susižalojo. Jam susidarė įspūdis, kad kitą dieną G. Z. vengė kolektyvo dėl savo netinkamo vakarykščio elgesio ( t. 2, b. l. 27-28).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. Z. paaiškino, kad V. C. pažįsta iš darbinių reikalų, darbiniai santykiai normalūs. Nukentėjo 2014- 06- 28 (duomenys neskelbtini) G. K. sodyboje, įmonės (duomenys neskelbtini) rengtoje išvykoje. Tą dieną plaukė baidarėmis, po plaukimo susirinko G. K. sodyboje, kur buvo vakarojama: pirtis, kepamas maistas, vartojami alkoholiniai gėrimai. Visiems susirinkus lauke, pavėsinėje, būnant prie stalo, konfliktas prasidėjo V. C. pasakius : „nežiūrėk į mano Airidą“. Pakomentavo situaciją, kad labai džiaugiasi, kad tavo A. atsirado mūsų kolektyve kaip kolegė, tačiau kaip moteris ji nedomina. Tada V. C. supykęs šoko per suolus, atlėkė ir pasiūlė santykius išsiaiškinti smurto būdu. Kitų asmenų buvo nuramintas ir pasodintas į vietą. Pakomentavo, kad tokiu būdu artimoje aplinkoje atsiranda agresija. Tada V. C. dar kartą supykęs šoko ir sudavė smūgius. V. C. spyrė du kartus koja. V. C. stovėjo šalimais, užlipęs ant suolo, o jis buvo atsigulęs ant suolo ir bandė gintis. Pirmą spyrį koja pagavo ranka, o antrą spyrį gavo į kojos pėdą, kadangi nesikėlė nuo suolo. Buvo sužalotas dešinės rankos 4- as pirštas, jis buvo sumuštas. Pirštas buvo ištinęs, po to medikai nustatė, kad lūžęs dešinės rankos 4- o piršto sąnario kamienas. Kitų sužalojimų nebuvo. Pirmo spyrio metu prigulė ant suolo ir spyrį sulaikė ranka. Tuo metu ir buvo sužalotas pirštas. Iš pradžių nesuprato, kad sužalotas pirštas. V. spyrio metu stovėjo ant suolo. Antrą spyrį gavo į pėdą. Buvau išgėręs šiek tiek alkoholio, tačiau prieš tai ilgą laiką buvo pirtyje, todėl alkoholio poveikis buvo nežymus. Kaltinamasis buvo neblaivus. Konfliktą matė visas kolektyvas: A. V. su žmona, R. Š., R. V., N. P., A. S. su žmona, E. D., sodybos savininkas G. K.. Arčiausiai nukentėjusiojo tuo metu ant gretimai esančio suolo sėdėjo V. ir Š. su žmonomis, o kitoje pusėje esančio suolo- G. K.- suolo gale, arčiau- R. V. su žmona. Apšvietimas buvo žvakių šviesos: ant stalo buvo dvi didelės žvakės. Visi sėdintys prie stalo, galėjo matyti C. veiksmus. C. spyrė dešine koja. Gulėjo ant suolo ant nugaros, rankos buvo gynybinėje padėtyje - rankos prie šonų, buvo pasiruošęs atremti smūgį. Buvo daromos pastabos, kad maudėsi nuogas prie vaikų, o į tai jis nereagavo. V. C. buvo apsiavęs laisvalaikio avalyne. A. J. padėjo pasodinti V. C. prie stalo, o Š. pasakė jam ramintis. Ryte, po visko, K. padėjo tvarkyti šiukšles. Naktį miegojo automobilyje. Nakties dalį negalėjo užmigti, nes skaudėjo ranką. Grįžęs į Vilnių kreipėsi į medicinos įstaigą. Iki 2014- 06- 28 rankų traumų neturėjo. Po įvykio G. K. kaire ranka padėjo sukrauti šiukšlių maišus į bagažinę. Naktį iš automobilio ištraukė dalgį ir kelis kartus perbraukė per žolę. Rankos pjaunant žolę būna sugniaužtos į kumščius.
Ikiteisminio tyrimo metu G. Z. aplinkybes aiškino analogiškai, kaip ir teisiamajame posėdyje. V. C. pašoko iš savo vietos ir prasibrovęs pro sėdėjusius asmenis, prišoko prie jo, užšoko ant suolo prie jo iš dešinės, spyrė dešinės pėdos priekine dalimi jam į kairį šoną, bet jis suspėjo V. C. pėdą pagauti abiem rankomis, todėl šis į šoną neįspyrė. Prieš V. C. jis jokių veiksmų neatliko, paleido šio pėdą, tada V. C. pradėjo šaukti, kad jis keltųsi, bet jis nesikėlė, gulėjo ant suolo ant nugaros, V. C. spyrė vėl pėda, bet jis gindamasis kilstelėjo dešinę koją ir V. C. pataikė į šios kojos padą. Dešinės plaštakos ketvirtas pirštas jam buvo sužalotas tuo metu, kai rankomis pagavo V. C. pėdą spiriant, gavo šio pėda į dešinės rankos ketvirto piršto vidinę pusę. Įvykio metu jam V. C. sužalojo tik pirštą, kurį skaudėjo, bet nebuvo nei sutinęs, nei pamėlęs. Iš karto po įvykio, niekam nesiskundė, kad jam V. C. sužalojo pirštą. ( t. 1, b. l . 65-67).
Liudytojas A. J. paaiškino, kad V. C. pažįsta iš darbo santykių. Tarpusavio santykiai normalūs. G. Z. pažįsta- bendradarbis, santykiai normalūs. 2014 m. Varėnos rajone su kolektyvu plaukė baidarėmis, poilsiavo. Kaimo sodyboje visi sėdėjo, linksminosi. Buvo šiokių tokių konfliktų. Vieniems nepatiko, kad G. Z. sėdi prie stalo, keikiasi ir rūko, kitiems nepatiko, kad negražiai elgiamasi su G.. Iš pradžių konfliktai buvo žodiniai, o vėliau po kelių perspėjimų, kad G. liautųsi, prasidėjo veiksmai. V. C. atsistojo ant suoliuko, priėjo prie G. ir rankomis sudavė kelis smūgisu į kojas. Vaidotas stovėjo ant suoliuko, G. Z. sėdėjo ant suoliuko. G. gynėsi- atsigulė ant nugaros ir ištiesė kojas, V. C. rankomis trenkė kelis kartus per kojas. G. kojos buvo iškeltos virš stalo. Buvo suduota į kojų padus. Buvo suduota 2- 3 kartus. Priėjo ir apramino. Nepamena ar V. įspyrė G..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. analogiškai aiškino aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. V. C. kelis kartus sudavė kumščiais G. per padus. Po kelių pirmų smūgių jis ( A.) atsikėlė nuo stalo ir priėjo prie Vaidoto, paėmęs V. už pečių, patraukė į save, pasakė, kad nusiramintų. Vaidotas atsisėdo į savo vietą. G. atsistojo nuo suoliuko ir išėjo, vėliau grįžo į pavėsinę, bet nieko nesakė, kad patyrė sužalojimus, jokių pretenzijų V. C. nereiškė. Jis nematė, kad V. spirtų G. ( t. 1, b. l . 145-147).
Liudytojas G. K. paaiškino, kad V. C. yra matęs vieną kartą, santykiai normalūs. G. Z. pažįsta, santykiai su juo normalūs. Prisimena 2014- 06- 28 pavėsinėje vykusį balių. Tarp G. ir kaltinamojo įvyko fizinis kontaktas.Nukentėjusiajam buvo suduodami smūgiai, juos matė- buvo suduota kumščiais į kojų padus. Matė, kad buvo mosuojama kumščiais. Nematė ar kas nors buvo sužalotas. Kai vyko fizinis kontaktas, G. taktika buvo tokia - jeigu puola, reikia gultis ant suolo. Iki tol jis negulėjo ant suolo. Kažkas kažkur mosikavo, o kažkas gynėsi. Kad V. buvo tam tikru metu atsistojęs ant suolo- tai buvo, prie G. priartėti buvo galima tik suolu. Kitą dieną teko bendrauti su G., jis skundėsi dėl rankos- kalba vyko apie ranką. Sakė apie rankos ar tai piršto skausmą. Kalbėjo, kad skauda po vakarykščio baliaus, ar įvardijo, kas tai padarė - neprisimena. G. susirinko daiktus, padėjo sutvarkyti, surūšiuoti šiukšles ir išvažiavo į namus.
Ikiteisminio tyrimo liudytojas G. K. aiškino, kad G. Z. atsigulė ant suolo, ant nugaros ir atkišo į tą vyriškį kojas, vyko kažkoks susistumdymas, bet ar mušėsi, jis negali pasakyti, negali pasakyti, ar tas vyriškis sudavė smūgius, galėjo suduoti ir rankomis, galėjo užkabinti ir kojomis. Jis nepastebėjo, kad G. rankomis gintųsi nuo to vyriškio, matė G. tik gulintį ir atkišusį kojas. Jis prisimena, kad tas vyriškis dar buvo užlipęs ant suolo. Tas vyriškis greitai sugrįžo atgal į savo vietą. Jis neatsimena, kad G. iš karto būtų ką sakęs dėl sužalojimo. Kitą dieną viešai G. sakė, kad tas vyriškis iš vakaro jį (G.) sužalojo ( t. 1, b. l. 162-165).
Liudytojas N. P. paaiškino, kad V. C. pažįsta, santykiai su juo normalūs. G. Z. pažįsta, santykiai su juo normalūs. 2014- 06- 28 prasidėjo žodinis konfliktas tarp V. ir G..V. ir G. apsižodžiavo dėl L., V. bandė ją užstoti, tuo viskas ir baigėsi. Fizinio kontakto nematė. Buvo vėlyvas laikas, kas norėjo, nuėjo miegoti, o jis su G. Z. liko paskutiniai, kalbėjosi. Negali pasakyti, kiek kartų V. buvo priėjęs prie G.. Nematė, kad būtų buvęs konkretus smūgis. G. rytą skundėsi, kad jam skauda pirštą, tačiau piršto nerodė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. davė analogiškus parodymus, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Jis sėdėjo arčiausiai G. ir nematė jokio fizinio kontakto, V. G. nei kumščiais sudavė, nei įspyrė. Jis nematė, kaip V. spirdamas sužalojo G. pirštą. 2014-06-29 rytą bendravo su G. ir šis pasakė, kad skauda pirštą, bet kas atsitiko, nepasakė. Kaip G. susižalojo, nežino ( t. 1, b. l. 148-149).
Liudytoja E. J. paaiškino, kad V. C. kartą matė, o G. Z. pažįsta - jis yra sutuoktinio bendradarbis.Varėnos rajone 2014 m. plaukė baidarėmis Įvyko konfliktas tarp G. ir V.. Matė, kad V. rankos kumščiu smogė G. 1- 2 kartus. Smogė į koją. G. sėdėjo ant suolo, pakėlė kojas, V. stovėjo ant žemės. A. J. juos išskyrė, tada visi išsiskirstė. Viskas vyko lauko pavėsinėje. Ar V. spyrė koja - nepamena. Nukentėjusysis tą vakarą gėrė. Kitą rytą matė nukentėjusįjį, jis nereiškė pastabų, kad jį sužalojo. Visą naktį jis labai garsiai leido muziką ir neleido miegoti, dėl jo G. Z. buvo daromos pastabos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. davė savo esme analogiškus parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje. V. priėjo prie G., kuris sėdėdamas pakėlė kojas ir ėmė spardytis. Jai taip atrodo, kad V. sudavė G. ranka, gal buvo porą kartų suduota, kol jos vyras ir kiti pradėjo šiuos skirti. Konflikto dalyviai buvo išgėrę ( t. 1, b. l . 153-154).
Liudytojas R. Š. paaiškino, kad V. C. pažįsta, santykiai su juo normalūs. G. Z. pažįsta, santykiai su juo normalūs. 2014- 06- 28 vakare buvo Varėnos rajone, plaukė baidarėmis. Konflikto nematė. Pavėsinėje prie stalo sėdėjo. Buvo valgoma, bendraujama. Kaltinamasis ir nukentėjusysis apsižodžiavo dėl nukentėjusiojo elgesio. Nematė, kad V. pavėsinėje būtų priėjęs prie G..Kitą rytą niekas nesiskundė.
Liudytoja A. L. paaiškino, kad V. C. pažįsta, santykiai su juo normalūs. G. Z. pažįsta, santykiai normalūs. 2014- 06- 28 plaukė baidarėmis. Vakare sėdėjo prie stalo, visi bendravo.Iš Z. pusės prie stalo jos atžvilgiu buvo pasakyta daug įžeidžiančių žodžių. V. užstojo. G. sėdėjo gale stalo, pusiau gulom gėrė vyną. V. buvo užlipęs ant suoliuko, šalia buvo G. kojos. Fizinio kontakto nematė.Visą naktį G. leido garsiai muziką, neleido miegoti, o rytą pradėjo dalgiu pjauti žolę. R. Z. niekam nieko nesakė, nereiškė jokių pretenzijų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. davė analogiškus parodymus savo esme, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Kaip G. susižalojo pirštą, ji nežino ( t. 1, b. l . 138-140).
Liudytojas E. D. paaiškino, kad V. C. pažįsta, santykiai su juo normalūs. G. Z. pažįsta, santykiai su juo buvo geri. 2014- 06- 28 nematė konflikto. Z. pirmadienį informavo, kad kreipėsi į greitąją pagalbą ir sakė ką dabar darys C.. Ryte visi atsikėlė, pavalgė ir išvažiavo. Jis yra įmonės vadovas. Z. ryte nesiskundė, tačiau buvo labai nepatenkintas.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad V. C. pažįsta iš matymo. G. Z. – b endradarbis, santykiai normalūs. Įvykio nematė. G. naktį triukšmavo - garsiai leido muziką, vieną kartą nuėjo ir išjungė muziką, kitą kartą, kai nuėjo, G. buvo mašinoje užsirakinęs.Nukentėjusysis jam nesiskundė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai analogiški savo esme teisiamajame posėdyje duotiems parodymams.
Liudytoja A. V. paaiškino, kad V. C. ir G. Z. nepažįsta. 2014- 06- 28 dalyvavo iškyloje kaip šeimos narys, konfliktų nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai analogiški savo esme teisiamajame posėdyje duotiems parodymams.
Liudytojas A. V. parodė, kad V. C. pažįsta, santykiai normalūs, G. Z. pažįsta - santykiai normalūs. 2014- 06- 28 pramogavo, konflikto nematė. Naktį iš Z. automobilio sklido labai garsi muzika. R. Z. prie garsios muzikos gulėjo automobilyje, o atsikėlęs sakė, koks dramblys užlipo jam ant rankos, daugiau nieko neminėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai analogiški savo esme teisiamajame posėdyje duotiems parodymams.
Liudytoja R. D. paaiškino, kad V. C. žino iš matymo, o G. Z. žino, santykiai su juo normalūs. Apie 2014- 04- 28 aplinkybes sužinojo iš savo vyro, kai pasakė, kad vienas darbuotojas padavė į teismą. Aštresni apsižodžiavimai buvo tarp G. ir V., tačiau dėl ko - nežino. Smurto nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai analogiški savo esme teisiamajame posėdyje duotiems parodymams.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3451/14 (01) nurodyta, kad G. Z. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu, dešinės plaštakos IV piršo galinio pirštakaulio srityje su dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio pamato lūžiu be poslinkio.Plaštakos pirštų galinių pirštakaulių pamato lūžiai paprastai įvyksta trauminei jėgai veikiančiai išilgai piršto, t.y. , kai traumavusio objekto veikimo vieta yra piršo gale. Todėl ir konkrečiu atveju G. Z. nustatytų kūno sužalojimų padarymo mechanizmas būtų toks: kietam bukam paviršiui traumuojant nukentėjusiojo dešinės plaštakos IV-o piršto galą, tiek suduodant smūgį, kurio veikimo jėgos kryptis eitų išilgai piršo, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. G. Z. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2014-06-28) nėra atmetama. G. Z. nustatytų kūno sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio. G. Z. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos IV piršo naginio pirštakaulio pamato lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( t. 1, b. l 174-176 ).
Teisiamajame posėdyje apklaustos teismo medicinos specialistė J. G.-D. ir gyd.radiologė J. M.-Č. paaiškino, kad G. Z. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitu artimu laiku, negu 2014-06-28. Įvertinus radiologinius lūžio požymius, aprašytus radiologo konsultacinėje išvadoje, lūžis galėjo būti padarytas 1-4 savaičių laikotarpyje iki kompiuterinės tomogramos tyrimo atlikimo. Kompiuterinė tomograma atlikta 2014-07-21 ( b.l. 174-176). Taip pat buvo paaiškinta, kad po patirto sužalojimo nukentėjusysis galėjo dirbti fizinius darbus – šienauti dalgiu, kilnoti šiukšlių maišus, vairuoti automobilį. G. Z. padaryto sužalojimo pobūdis neleidžia pasisakyti apie galimą didesnę ar mažesnę tikimybę, dėl sužalojimo padarymo mechanizmo, nes analogiškai vyksta traumavimas tiek nuo smūgio sudavimo, tiek ir nuo piršo atsitrenkimo į kietą buką pagrindą.
Teismas įrodymus vertina laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų.
BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.).
BK 138 str. 1 d. numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
2014-08-04 G. Z. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apylinkės prokuratūrą, prašydamas atlikti tyrimą ar V. C. veikoje yra BK 138 str. 1 d. numatytų nusikaltimo požymių ir pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas 2014-06-28 įvykio aplinkybes. Pareiškime nurodoma, kad 2014-06-29 nuvyko į traumatologijos skyrių, kadangi pirštas buvo stipriai pamėlynavęs ir skaudėjo. Apžiūros lape buvo nurodytos aplinkybės: užgavo dešinės rankos pirštą. Tuo metu vis dar tikėjosi V. atsiprašymo, todėl nedetalizavo traumos atsiradimo aplinkybių ( t.1, b.l. 5-10). Tokio turinio pareiškimas buvo pateiktas ir 2014-07-03 Alytaus apylinkės prokuratūrai (t.1, b.l. 42-46), kai 2014-07-16 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( t.1, b.l. 39-40).
2014-07-03 specialisto išvadoje nurodyta, kad G. Z. nustatytas dešinės plaštakos IV-o piršto sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (2014-06-29).
VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2014-07-01 nustatytas kairės plaštakos III-io piršto sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė paremta tik subjektyviais nukentėjusiojo skausminiais nusiskundimais bei valingais judesiais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Įvykio aplinkybėse nurodyta: 2014-06-29 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje užpuolė kolegės draugas, vardu v., kuris koja spyrė ir pataikė į dešinės plaštakos IV-ą pirštą, kitą kartą spirdamas tiriamasis tą koją sugavo abiem rankomis. 2014-06-30 bedirbdamas savo ūkyje pasitempė kairės plaštakos III-ią pirštą (t.1, b.l.56-57).
2014-10-10 – 2014-11-03 specialisto išvados tiriamoje dalyje nurodytos aplinkybės : tyrimui pateikta VšĮ Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istorija Nr.Z-12-17 kopija: kurioje įklijuota VšĮ RVUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr.52897 kopija: kreipėsi 2014-06-29 16.15 val., trauma 2014-06-29 04.00 val., užsigavo dešinės plaštakos pirštus. Asmens sveikatos istorijos 2014-07-01 gydytojo įrašas: trauma 2014-06-29 – sumušė dešinės rankos 4-ą pirštą, apžiūrėtas VGPUL – be lūžių, išleistas ambulatoriniam gydymui. Dirbo su kaire ranka ir patempė kairės rankos trečią pirštą, skauda pirštakaulio-delnakaulio sąnarį (t.1, b.l. 174-176).
Tokiu būdu nustatyti skirtingi (nevienodi) duomenys dėl sveikatos sutrikdymo padarymo būdo nukentėjusiajam G. Z..
Nukentėjusysis G. Z. paaiškino, kad skirtingi įrašai apie jam padarytą sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos IV piršto sužalojimo atsirado dėl to, kad jis kreipėsi į VšĮ RVUL, nurodydamas aplinkybes dėl traumos laiko – 2014-06-29 04.00 val., kadangi iš anksto žinojo, jeigu besikreipdamas nurodys, kad po patirtos traumos praėję daugiau kaip 12 valandų, tai nebus teikiama medicinos pagalba šioje medicinos įstaigoje. Dėl sužalojimo atsiradimo priežasčių – nurodė, kad užsigavo dešinės plaštakos pirštus, nes nenorėjo, kad tyrimą pradėtų policija, o tikėjosi, kad jo atsiprašys V. C.. Tokios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo G. Z. nurodomų įvykio aplinkybių tikrumo, t.y. gydymo įstaigoje nurodė vienokias aplinkybes, o vėliau kreipėsi į prokurorą su pareiškimu, nurodydamas kitokias įvykio aplinkybes. Savo pirminiame pareiškime G. Z. paaiškino, kodėl tokias aplinkybes nurodė dėl sužalojimo – „tuo metu vis dar tikėjausi V. atsiprašymo, todėl nedetalizavau traumos atsiradimo aplinkybių“ ( t.1, b.l. 42-46).
Teisme daroma išvada, kad nukentėjusiojo duoti parodymai dėl jam padarytos kūno sužalojimo nėra vienodi ir nuoseklūs, todėl vertinami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie ištirti teisiamajame posėdyje, ir vadovautis vien nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra.
Apklausiamas nukentėjusysis G. Z. nurodė, kad iš karto po įvykio, niekam nesiskundė, kad jam V. C. sužalojo pirštą. Pagal nukentėjusiojo aiškinimus, jis laukė V. C. atsiprašymo besikreipdamas į medicinos įstaigą, todėl medikams traumos aplinkybes nurodė netikras. Tokie nukentėjusiojo aiškinimai kelia abejones jo parodymų nuoseklumu. Logiškai nepaaiškinama, kaip V. C. galėjo atsiprašinėti G. Z. dėl traumuoto piršto ( 2014-06-29) sekančią dieną po įvykio, kai kaltinamajam tokios aplinkybės nebuvo žinomos. Pats nukentėjusysis pripažino ir nurodė, kad V. C. pats nesakė, jog jam sužalojo pirštą. Liudytojai G. K. ir N. P. nurodė, kad G. Z. ryte skundėsi, kad jam skauda pirštą, bet konkrečių aplinkybių dėl piršto sumušimo nesiaiškino. Po įvykio nukentėjusiajam nebuvo suteikta medicinos pagalba, sutvarstytas ar kitaip mobilizuotas sužalotas pirštas, kad vizualiai aiškiai būtų galima suprasti apie traumą.
Byloje liudytojais apklausti asmenys nenurodė (nei vienas), kad kaltinamasis sudavė ranka ar įspyrė koja nukentėjusiajam į rankas. Liudytojas A. J. nurodo, kad V. C. kelis kartus sudavė kumščiais G. per padus. Liudytoja E. J. tik daro prielaidą, kad V. galėjo pora kartų suduoti G.. Liudytojas G. K. tiksliai pasakyti negali ar V. sudavė smūgius ar spyrė G..
Teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, spėjimais. Aplinkybės, kurios neįrodytos, traktuojamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė.
Specialistės išvadoje nurodomas G. Z. padaryto kūno sužalojimo padarymo mechanizmas : tiek kietam bukam paviršiui traumuojant nukentėjusiojo dešinės plaštakos IV-o piršto galą (suduodant smūgį), tiek minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių.
Surinktais ir ištirtais įrodymais nepatvirtinta, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į nurodomą kūno vietą. Tokiu atveju lieka reali tikimybė, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitu būdu – minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Tokios aplinkybės neatmestinos, nes nukentėjusysis buvo nurodęs aplinkybes dėl kairės plaštakos III-io piršto sumušimo, kuris nebuvo pripažintas sužalojimu (( specialisto išvada Nr.G 3451/14(01)). Analizuojant ir vertinant apklaustų teismo medicinos specialisčių aiškinimus, matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas piršto lūžis galėjo įvykti 1-4 savaitės iki KT tyrimo atlikimo (buvo atliktas 2014-07-21), o padaryto sužalojimo pobūdis neleidžia atsakyti apie didesnę ar mažesnę tikimybę, dėl sužalojimo padarymo mechanizmo.
Teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, ar jo nekaltumo.
Nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo galimybes rinkti ir tirti įrodymus byloje, kadangi tiesiogiai teisiamajame posėdyje apklausė visus nurodytus asmenis, kurie betarpiškai galėjo matyti įvykį arba įvykio metu buvo toje vietoje (G. K. sodyboje, lauko pavėsinėje). Teismas papildomai apklausė teismo medicines specialistes dėl specialiųjų žinių suteikimo, nustatant nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybes.
Kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai : akistatos tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo ( t. 2, b. l. 30-39), įvykio vietos apžiūros protokolas, kai buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) G. K. sodyboje esanti pavėsinė ( t. 1, b. l. 62-64), liudytojo G. K. parodymų patikrinimo vietoje duomenys ( t. 1, b. l. 166-170 ), nesuteikia papildomų įrodymų dėl tiriamo įvykio ir jo aplinkybių nustatymo.
Byloje nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kiti kūno sužalojimai ar sukeltas fizinis skausmas, išskyrus poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu, dešinės plaštakos IV piršo galinio pirštakaulio srityje su dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio pamato lūžiu be poslinkio.
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas G. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1971,46 euro turtinės žalos ir dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 74-135).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 161,87 euro žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 3-9).
BPK 115 str. 3 d. 1 p. numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
V. C. kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Nuosavybės teisės, laikinai nebuvo apribotos.
Vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 str., 303 str.1, 5 d. 2 p., 6 d., 304, 305 str.3 d. 1-4 p., 6 d., 307 str.4 d. 1-3 p., 6, 7 d., 308 str., teismas
Išteisinti V. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ( dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo G. Z.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Atmesti civilinio ieškovo G. Z. civilinį ieškinį, neįrodžius, kad V. C. dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Atmesti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, neįrodžius, kad V. C. dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. Z. nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .