- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- eI-1196-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03919-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- L. U., K. B., M. B.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „SKV-VALDA“, M. Č., V. Č., A. J., Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, T. D. T., H. N. T., H. D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Architectura“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Valdemaras Kovalevskis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. B. ir M. B., L. U., skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SKV-VALDA“, M. Č., V. Č., A. J., Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, T. D. T., H. N. T., H. D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Architectura“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2018-10-23 galutinę atrankos išvadą dėl prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Galutinė atrankos išvada) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo pradėti atrankos procedūrą tinkamai surenkant visą trūkstamą informaciją ir jos pagrindu priimant sprendimą dėl poveikio vertinimo procedūros reikalingumo.
Paaiškino, kad Galutinės atrankos išvados 10 punktas priimtas remiantis negaliojančiais teisės aktais, nes vadovaujamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, tačiau 1996-08-15 šio priimto įstatymo aktualios redakcijos 7 straipsnis turi tik 11 dalių. Be to, Galutinė atrankos išvada atitinka projekto užsakovo VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ finansuotą 2017 metais parengtą informaciją atrankai (toliau – ir informacija atrankai) dėl poveikio aplinkai.
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 metų rugsėjo-spalio mėnesiais prasidėjo aktyvūs statybos darbai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) gale, besiribojančiame (duomenys neskelbtini), su Vilniaus vakariniu aplinkkeliu ir Sudervės upelio suformuotu vietiniu vandens telkiniu Nr. 12010480, čia planuojama tiesti (duomenys neskelbtini) tęsinį, ją sujungiant su (duomenys neskelbtini). Greta šių statybų planuojama ūkinio-komercinio prekybos centro statyba sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 500 metrų spinduliu nuo statybos darbų vietos gyvena daug miesto gyventojų, didelis ūkinis-statybinis objektas pakeistų daugiau nei 1 250 gyventojų gyvenimo sąlygas. Tiek prekybos centras, tiek naujai suformuota gatvės linija yra esminiai teritorijų planavimo sprendimai, kurie keičia gyvenamąją aplinką, gali daryti esminę neigiamą įtaką čia gyvenantiems žmonėms, jų gyvenamosios aplinkos kokybei įvairių rūšių taršos (oro, garso, šviesos), socialinės bendruomenės ryšių ar net kriminogeninės situacijos bei kitų rūšių socialinės aplinkos pokyčiams.
Pareiškėjas teigia, kad buvo nesilaikyta esminių teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų, tuo pažeistos gyventojų teisės, atimta galimybė jiems deramai atstovauti ir ginti savo teises, informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių savivaldybių buveinėse, interneto svetainėse, seniūnijų skelbimų lentose, registruotais laiškais neinformuoti visi planuojamos teritorijos naudotojai ir visi kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai.
Mano, kad Galutinė atrankos išvada taip pat turėjo esminių trūkumų, nes neatsižvelgta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVPŪV įstatymas) 7 straipsnio 5 dalies kriterijus – išvadoje padaryta esminė matematinio modeliavimo klaida, kai visi naudojami duomenys remiasi rodikliais, kurie būdingi vietovei iki plėtros, o ne pastačius ir paleidus veikti planuojamą objektą. Išvadoje naudojamos kiekybinės vertės nepagrįstos realiais vietovės tyrimais, remiamasi ne realia vietovės situacija ir jos matavimais, o hipotetiniais bendriniais rodikliais, kurie šiai vietovei yra iš esmės pasikeitę dėl aplinkkelio.
Padaryta esminė matematinio modeliavimo klaida, kai visi naudojami duomenys remiasi rodikliais, kurie būdingi įprastai ūkinei veiklai. Didžiulę taršą generuojanti statybų technika yra nepalyginamai taršesnė už bendriesiems reikalavimams skirtus bazinius rodiklius, todėl turi būti nagrinėjami specifiniai ir statybų pramonei taikomi koeficientai. Priimant Galutinę atrankos išvadą, nevertinta Vakarinio aplinkkelio ir Šiaurinės gatvės plėtros įtaka, nenagrinėta statybų pramonės specifika, o taikyti bendriniai parametrai. Aplinkai taršių statybos pramonės medžiagų sandėliavimas ir aktyvus transportavimas į (iš) sandėlį bei prekybos centrą lems esminį naują taršos židinį ir kels tiek pasyvią nuolatinę grėsmę bei terš aplinką, tiek dar labiau bus pavojingas ekstremalių situacijų (pavyzdžiui, gaisro) atveju, kai į aplinką gali patekti itin sveikatai pavojingų medžiagų. Bus panaikinta natūrali kalva, kuri (duomenys neskelbtini) gatvę natūraliai saugojo nuo aplinkkelio ir jo keliamos taršos, todėl būtina įvertinti, kiek tai pakeis atitinkamai paveikiamų gyvenamųjų zonų aplinkos situaciją. Išvadoje nėra pateikiama informacija ir neanalizuojamas faktinis planuojamos vietovės ir aplinkinių vietovių atskirų rūšių užterštumo žemėlapis, todėl moksliniu požiūriu nepateisinama nagrinėti tik teorines vidutines reikšmes. Planuojamoje teritorijoje ėjo svarbus kelias, jungęs Vilnių ir Rygą, tačiau išvadoje visiškai nevertinta reikšmingos istorinės aplinkybės ir nenumatyta priemonių, kaip tai bu saugoma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Pareiškėjai K. B. ir M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Agentūros 2018-10-23 galutinę atrankos išvadą.
Skunde paaiškino, kad AB „SKV-VALDA“ planuoja pastatyti ir eksploatuoti maždaug 29 000 kv. m ploto prekybos paskirties pastatą. Ūkinės veiklos planavimo procese užsakovą AB „SKV-VALDA“ atstovauja projektavimo įmonė UAB „Architectura“. Pastaroji kreipėsi į Agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos vykdymo ir pateikė informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teigia, kad Galutinėje atrankos išvadoje neįvertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-08-16 rašte nurodyti nesutikimo su 2018-08-01 pradine išvada motyvai. Išvadoje yra vertinamas PŪV ir su ja susijusių transporto srautų keliamas triukšmas prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, o ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodytas triukšmas artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, esančioje 40 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų sienų. Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad artimiausias gyvenamasis namas (40 m. į šiaurės vakarus nuo planuojamo sklypo ribos) yra (duomenys neskelbtini), nes iš tikrųjų 40 m atstumu į šiaurės vakarus nuo planuojamo sklypo ribos yra nutolęs gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nutolęs 59 m atstumu į pietus nuo žemės sklypo ribos. Prie šio namo netgi pagal pradinėje informacijoje nurodytus duomenis triukšmo lygis yra gerokai didesnis - dienos metu 61 dBA, vakaro metu - 58 dBA, nakties metu - 53 dBA.
Išvadoje nepaaiškinama, kaip informacijoje atrankai buvo įvertintas planuojamos naujai tiesti D-kategorijos (duomenys neskelbtini) 250 m ilgio atkarpos ir su PŪV susijusių transporto srautų keliamo triukšmo poveikis artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau vykdo 250 m ilgio (duomenys neskelbtini) atkarpos, jungiančios šiuo metu ties (duomenys neskelbtini) esančiu sandėliu pasibaigiančią (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) gatve. Šia gatve planuojamų transporto srautų ir jų keliamo triukšmo įvertinimas turi esminės reikšmės ginčo PAV, kadangi būtent šia atkarpa bus privažiuojama prie pastato, kuriame bus vykdoma PŪV.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad Galutinėje atrankos išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog dėl PŪV prognozuojamas triukšmo lygis neviršys rekomenduojamų ribinių triukšmo dydžių. Pareiškėjai nurodo, kad Galutinėje atrankos išvadoje bei jai priimti pateiktoje informacijoje atrankai nurodytais PŪV prognozuojamo triukšmo lygio rodikliais nėra pagrindo vadovautis, nes šie rodikliai yra nepatikimi. Informacijoje pateikti rodikliai yra mažesni, nei buvo nurodyti to paties statytojo (AB „SKV-VALDA“) užsakymu anksčiau atliktame triukšmo vertinime, tą patvirtina 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) detaliojo plano aiškinamasis raštas. Jokių objektyvių prielaidų tokiam triukšmo rodiklių sumažėjimui nebuvo. Esant tokiai situacijai Agentūra turėjo atlikti nepriklausomą triukšmo rodiklių vertinimą.
Galutinėje atrankos išvadoje nenurodyta, kad nustatant dėl PŪV padidėsiančio triukšmo dydį buvo vertinamas ir krovos darbų keliamas triukšmas, nes krovos darbai bus vykdomi į gyvenamuosius namus atsuktose pastato vietose nenumatant jokių apsaugos nuo triukšmo priemonių. Taigi, PŪV keliamam triukšmui kartu su foniniu triukšmu prie (duomenys neskelbtini) namo nakties metu viršijant ribinį rodiklį (57 dHA, kai maksimalus leidžiamas rodiklis yra 55 dHA), Agentūrai buvo pagrindas konstatuoti, kad PŪV darys reikšmingą poveikį aplinkai, dėl to būtina atlikti PŪV PAV.
Dėl planuojamos ūkinės veiklos gyvenamojoje teritorijoje padidės oro tarša, to neneigia ir projektuotojas. Nagrinėjamu atveju turi būti atliktas PŪV PAV nepaisant to, ar triukšmo ribiniai dydžiai yra viršijami, ar ne. Dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju PŪV galimai keliamą triukšmą bei poveikį aplinkai (įskaitant taršą) vertino VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Agentūra, o informaciją PAV atrankai pateikė UAB „Architectura“. Iš UAB „Architectura“ Agentūrai pateiktos informacijos PAV atrankai matyti, kad informacijoje pateikti triukšmo rodikliai nurodomi neatsižvelgiant į dabartinį triukšmą. Aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtąją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Vien ta aplinkybė, jog tam tikros triukšmo ribinės vertės nėra viršijamos, savaime nesudaro prielaidos teigti, kad padidėjęs triukšmas, įvertinus, be kita ko, foninį triukšmą, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai.
Informacijos PAV atrankai pateiktuose skaičiavimuose yra numatomas didelė teršalų koncentracija požemio sluoksnyje. Vertinant sveikatai itin pavojingų kietųjų dalelių taršą vykdant planuojamą ūkinę veiklą, būtina atlikti skaičiavimus, kurie neabejotinai patvirtina išvadas, jog planuojama tarša nesudarys reikšmingo poveikio aplinkai, o tuo pačiu ir netoliese gyvenančių asmenų sveikatai. Informacijoje PAV atrankai nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla nesukels rizikos žmonių sveikatai, kadangi nebus viršijamos taršos ribinės vertės, tačiau tokia išvada nėra teisinga.
Visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie PŪV PAV atrankos procesą. Skunde nurodoma, kad apie atliekamą atranką nebuvo pateikta jokios informacijos PŪV vykdymo vietoje ar šalia jos, greta gyvenantys gyventojai nebuvo tiesiogiai informuoti apie pradėtą atrankos procesą. Galutinės atrankos išvados paskelbimas respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, laikraštyje „Lietuvos žinios“, Pašilaičių seniūnijos skelbimų lentoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje, Agentūros interneto svetainėje neatitinka Informavimo tvarkos aprašo nuostatų.
Pareiškėjai K. B. ir M. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjai K. B. ir M. B. teismui 2019-10-01 pateikė rašytinį skundo atsisakymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo L. U. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad priimdama Galutinę atrankos išvadą pagrįstai vadovavosi PŪVPAV įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-11-01) 7 straipsnio 13 dalimi. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ į Agentūrą su informacija planuojamos ūkinės veiklos atrankai atlikti kreipėsi 2017-04-24. Pagal tai dienai galiojusio PŪVPAV įstatymo nuostatas buvo pradėtas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesas, kuris turėjo būti vykdomas ir pabaigtas pagal redakciją, galiojusią iki 2017-11-01. Minimo įstatymo Nr. 1-1495 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-529 buvo pakeistas PŪVPAV įstatymas ir išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2017-11-01. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo normos, reglamentuojančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui.
Nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos tikslas yra nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Taigi, atrankos proceso metu turi būti atsakoma į klausimą, ar konkrečiai PŪV reikalinga atlikti PAV. Konkrečios atrankos dėl PAV apimtį pirmiausia apsprendžia PŪV organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija atrankai atlikti. Agentūra savo ruožtu patikrina, ar planuojantis vykdyti ir vykdantis ūkinę veiklą organizatorius (užsakovas) nenukryps nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Agentūra, remdamasi PŪVPAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu, atliko atrankos procedūrą ir priėmė teisėtą ir faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą, kad PAV neprivalomas.
Agentūra nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad yra pažeista aplinkinių gyventojų teisė adekvačiai, laiku ir veiksmingai būti informuotiems apie planuojamą teritorijų planavimo procedūrą. Visuomenės informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos PAV procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas).
Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Galutinėje atrankos išvadoje mokslo požiūriu padaryta esminė matematinio modeliavimo klaida, kai visi naudojami duomenys remiasi rodikliais, kurie būdingi vietovei iki plėtros, o ne pastačius ir paleidus veikti planuojamą objektą. Į Agentūrą 2017-12-11 kreipėsi užsakovas su prašymu pateikti foninės taršos duomenis poveikio aplinkos orui įvertinti. Agentūra 2018-01-15 pateikė duomenis apie 2 km spinduliu apie šį objektą planuojamas ūkines veiklas, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka yra priimti teigiami sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimo duomenis, taip pat modeliavimo būdu nustatytus aplinkos oro užterštumo duomenis. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas atlikdamas PŪV adresu (duomenys neskelbtini) objekto poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą, skaičiavimuose naudojo metų kasvalandinius meteorologinius duomenis būdingus tik analizuojamai teritorijai. Foninė teršalų koncentracija objekto teritorijoje nustatyta vadovaujantis Agentūros pateikta informacija. Taip pat įvertinti foninės taršos šaltiniai, esantys 2 km spinduliu nuo planuojamo objekto vietos. Atliekant teršalų sklaidos modeliavimą objektui parinkti vidurkinimo laiko intervalai, atitinkantys modeliuojamų teršalų ribinių verčių vidurkio laiko intervalus.
Pažymėjo, kad azoto oksidų koncentracijos ribinė vertė aplinkos ore dėl planuojamos ūkinės veiklos objekto nėra viršijama. Sieros dioksido koncentracija aplinkos ore dėl planuojamos ūkinės veiklos bus teršiama nežymiai. Tarša kietosiomis dalelėmis aplinkos ore dėl planuojamos ūkinės veiklos objekto neviršys ribinių verčių. Tarša kietosiomis dalelėmis KD₂,5 aplinkos ore neviršys ribinės vertės. Lakiųjų organinių junginių koncentracija aplinkos ore visais nagrinėtais atvejais yra priklausoma tik nuo mobiliųjų autotransporto priemonių. Vertinimo metu viršijimų nenustatyta, o maksimali lakiųjų organinių junginių koncentracija sieks 0,0012 mg/m3 (0,12 % ribinės vertės). Be to nurodoma, kad statybų metu autotransporto keliama tarša bus momentinė.
Atkreipia dėmesį, kad prekybos paskirties pastatą numatoma statyti urbanizuotoje teritorijoje, kuri dėl aplinkkelio atsiradimo vis labiau urbanizuosis, poveikis dirvožemiui, gamtos išteklių naudojimui, biologinei įvairovei, ekosistemoms bus minimalus. Statyba numatyta komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir tinklų koridorių teritorijų paskirties sklypuose, o techninio projekto sudedamojoje dalyje bus nurodyti detalūs sklypo reljefo formavimo sprendiniai. Oro užterštumui nustatyti naudojami faktiniai duomenys iš automatinių stotelių bei aplinkinių įmonių atliktų teršalų inventorizacijų duomenų. Planuojamoje teritorijoje nėra registruotų kultūros paveldo objektų. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius pasiūlymų informacijai atrankai bei pasiūlymų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovės Agentūros atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų K. B. ir M. B. skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog neįvertintas ir su ja susijusių transporto srautų keliamas triukšmas artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, esančioje 40 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų sienų ir nepateikta informacija, pagrindžianti transporto sukeliamo triukšmo modeliavimo sąlygose priimtus transporto srautus ir nenurodyta, kaip įvertintas planuojamos naujai tiesti D kategorijos (duomenys neskelbtini) m ilgio atkarpos ir su PŪV susijusių transporto srautų keliamo triukšmo poveikis artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018-10-15 rašte nurodė, kad prognozuojamas autotransporto sukeliamas triukšmo lygis prie artimiausio gyvenamojo namo dienos metu sieks 54 dBA, vakaro metu 52 dBA, nakties metu sieks 46 dBA ir neviršys reglamentuojamų ribinių triukšmo dydžių; 50 m atstumas nuo automobilio parkavimosi aikštelės iki gyvenamųjų pastatų langų bus išlaikytas, todėl pasiūlė priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. PŪV vykdytojas PAV informacijoje atrankai naudojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Aplinkos apsaugos instituto 2018 metais atlikto nepriklausomo tyrimo ir PŪV, adresu (duomenys neskelbtini), objekto poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitos duomenis. Įvertinus esamos triukšmo taršos bei numatomų stacionarių šaltinių, parkavimo vietų, aptarnaujančio transporto, numatomos prekių krovos darbų triukšmo lygius, nustatyta, kad triukšmo lygis artimiausioje gyvenamoje teritorijoje visais paros periodais 4 m aukštyje neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Nustatytas prognozuojamas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamoje teritorijoje visais paros periodais neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Nustatyta, kad triukšmo lygis dėl PŪV prie artimiausių gyvenamųjų namų nepadidės; papildomų PŪV inžinierinių sistemų bei transporto srautų keliamo triukšmo slopinimo priemonių diegti neprivaloma, nes skleidžiamo triukšmo įtaka aplinkai atitinka tiek ES, tiek nacionalinius reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie PŪV poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą. Visuomenės informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos PAV procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas). Pirma atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos buvo priimta Agentūros 2018-08-01 raštu, apie kurią informacija buvo paskelbta respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ ir dienraštyje „Lietuvos žinios“, Pašilaičių seniūnijos skelbimų lentoje, 2018-08-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje, 2018-08-01 Agentūros interneto svetainėje. Agentūra kvietė PAV proceso dalyvius dalyvauti priimant Galutinę atrankos išvadą. Suinteresuotos visuomenės atstovai 2018-10-23 į persvarstymą neatvyko. Agentūros pateiktais duomenimis, dienraščio „Lietuvos rytas“ tiražas buvo 26 597 egzempliorių, taigi visuomenei galėjo būti prieinama informacija apie atranką.
Atsiliepimas
Atsakovės Agentūros atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-VALDA“ atsiliepime į pareiškėjo L. U. skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad visuomenė apie atliekamas procedūras buvo informuota tinkamai, nes paskelbimas atitinka Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 18.1. – 18.3. punktų reikalavimus. Informacija buvo paskelbta naudojant šiuos informacijos šaltinius: dienraščiai „Lietuvos žinios“, „Vilniaus diena“, Pašilaičių seniūnijos patalpose skelbimų lentoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje.
AB „SKV-VALDA“ teigimu, prekybos paskirties pastato statyba ir eksploatacija (duomenys neskelbtini),neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla, priskiriama teritorijoms, netinkamos gyventi t. y. verslo, gamybos, pramonės teritorijos (kuriose dominuoja darbo vietos). PŪV neprieštarauja bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, teritorija nepriklauso saugomų teritorijų statusui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pateikė 2018-10-15 raštą Nr. 10-11 14.3.5E)2-44408, kuriame konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, o pati institucija nuosekliai įvertino PŪV ir jokių jos prieštaravimų taikomoms teisės normoms nenustatė.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad vertinant PŪV buvo atlikti sudėtingi oro modeliavimo veiksmai naudojant ADMS 4.2. programinę įrangą. Nustatyta, kad teršalų koncentracijos PŪV aplinkoje ir gyvenamosios aplinkos ore neviršija nustatytų bei taikomų oro užterštumo normų. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad neva buvo padaryti matematiniai skaičiavimai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Teritorijoje, kurioje ketinama vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, 2016-01-20 įsakymu Nr. 30-98 buvo patvirtintas detalusis planas. Rengiant ir derinant detalųjį planą buvo visapusiškai vertinama PŪV bei jos atitikimas aukštesnę galią turinčių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Rengiant ir derinant detalųjį planą suinteresuota visuomenė buvo plačiai ir tinkamai informuota apie atliekamą planavimą bei itin aktyviai dalyvavo šiame procese.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-VALDA“ atsiliepime į pareiškėjų K. B. ir M. B. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą, kadangi terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2018-10-25. Šiuo atveju neegzistuoja nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, kurioms esant Galutinė atrankos išvada galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovas, priimdamas Galutinę atrankos išvadą, neturėjo prievolės atskirai ir papildomai vertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašte išdėstytų motyvų, nes pati institucija juos paneigė 2018-10-15 rašte Nr. (10-11 14.3.5E)2-44408. Galutinėje atrankos išvadoje nurodyti prognozuojamo triukšmo lygio rodikliai buvo gauti pasitelkus nepriklausomą VGTU Aplinkos apsaugos instituto atliktą tyrimą ir atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos adresu (duomenys neskelbtini) objekto poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą. Suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota apie Galutinės atrankos išvados priėmimą.
Teigia, kad vieno mėnesio terminas skundui dėl Galutinės atrankos išvados pateikti skaičiuotinas nuo anksčiausio (pirmo) pranešimo suinteresuotai visuomenei pateikimo dienos. Būtent nuo šio momento laikoma, kad suinteresuota visuomenė yra informuojama apie priimtą sprendimą. Pareiškėjai, žinodami apie trečiojo suinteresuoto asmens planus vystyti žemės sklypą, turėjo ir galėjo domėtis su Galutinės atrankos išvados priėmimu susijusiu procesu.
Mano, kad pareiškėjai savo nesutikimą su padarytomis išvadomis grindžia ne moksliniais tyrimais ar atliktais skaičiavimais ar simuliacijomis, bet subjektyviais samprotavimais. Pareiškėjų abejonių ir teiginių nepagrįstumą papildomai patvirtina atlikus nepriklausomą tyrimą gauti PŪV prognozuojamo triukšmo lygio rodikliai. Minėti rodikliai neviršija Higienos normoje HN 33:2011 nurodytų ribinių triukšmo rodiklių. Galutinė atrankos išvada buvo priimta vadovaujantis 2018 m. atliktais tyrimais ir skaičiavimais. Galutinėje atrankos išvadoje nebuvo analizuojami atliekant kitus teritorijų planavimo veiksmus atlikti skaičiavimai ar pateikti dokumentai, todėl 2015 m. atlikti skaičiavimai neturi nei teisinės, nei faktinės reikšmės.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB “SKV-Valda” atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo L. U. skundą prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad AB „SKV-VALDA“ prekybos paskirties pastato statybai nėra išdavusi leidimo, o pareiškėjo minimi aktyvūs paruošiamieji darbai galimai yra (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje tiesimo darbai, kuriems išduotas galiojantis leidimas. Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvės statyba yra numatyta Vilniaus miesto apie 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliajame plane, o siekiant išvengti didelių automobilių judėjimo srautų, (duomenys neskelbtini) gatvės lokacija parinkta atsižvelgiant į automobilių srautus Vakariniame aplinkelyje. Nesuprantamais laiko pareiškėjo teiginius, jog (duomenys neskelbtini) gatvės statyba yra sudėtinė AB „SKV-VALDA“ planuojamo plėtoti stambaus statybinių prekių parduotuvės-sandėlio dalis, nes šie objektai ((duomenys neskelbtini) gatvė bei prekybos paskirties pastatas) yra savarankiški, jų statybai turi būti įgyvendintos skirtingos sąlygos bei gauti skirtingi statybą leidžiantys dokumentai. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane numatyta žalioji zona yra numatyta ir minėtame detaliajame plane, t. y. žalioji zona nėra naikinama. Nors pareiškėjas kelia reikalavimus panaikinti Agentūros 2018-10-23 galutinę atrankos išvadą, tačiau skunde nurodo su keliamais reikalavimais nesusijusias aplinkybes. Pareiškėjas teigia esant teritorijų planavimo sprendinių pažeidimų bei visuomenės informavimo pareigos pažeidimą vykdant teritorijų planavimo procedūras. Pastebi, kad rengiant apie 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 30-98, visuomenė buvo informuota apie rengiamą detalųjį planą ir jo rengime aktyviai dalyvavo, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys M. Č., V. Č., A. J., Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, T. D. T., H. N. T., H. D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Architectura“ atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė, jie ar jų atatovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2018-10-23 Galutinės atrankos išvados dėl prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija Galutinę atrankos išvadą remiantis tiek procedūriniais aspektais, tiek duomenimis, kurių pagrindu ši išvada priimta, todėl teismas toliau analizuos pareiškėjo teiginių pagrįstumą.
Dėl bylos nutraukimo dalyje, kurioje yra pareišktas pareiškėjų K. B. ir M. B. skundas
Pareiškėjai K. B. ir M. B. 2019-10-01 teismui pateikė rašytinį savo skundo atsisakymą, paaiškindami, kad skundo atsisakymo pasekmės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 2 dalyje, jiems yra žinomos.
Vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kliūčių priimti pareiškėjų K. B. ir M. B. skundo atsisakymą, todėl administracinė byla Nr. eI-1196-281/2019 dalyje, kurioje yra pareišktas pareiškėjų K. B. ir M. B. skundas, nutraukiama.
Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos priimant Galutinę atrankos išvadą
Pareiškėjo teigimu, Galutinės atrankos išvados 10 punktas priimtas remiantis negaliojančiais teisės aktais, nes vadovaujamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, tačiau 1996-08-15 šio priimto įstatymo aktualios redakcijos 7 straipsnis turi tik 11 dalių. Teismas, nustatė, kad konstatuojamoje Galutinės atrankos išvados dalyje, Agentūra remiasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, jog ginčijama Galutinė atrankos išvada priimta remiantis negaliojančia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio redakcija. Pažymėtina, kad dokumentų rengėjas VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ kreipėsi į Agentūrą su informacija planuojamos ūkinės veiklos atrankai atlikti 2017-04-24, taigi planuojamos ūkinės veiklos atranka poveikio aplinkai vertinimui turėjo būti pradėta ir buvo pradėta pagal kreipimosi metu galiojusio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2016-08-01 iki 2017-10-31, 7 straipsnio 13 dalis įtvirtino, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Būtent šia 7 straipsnio 13 dalimi ir buvo vadovautasi priimant Galutinę atrankos išvadą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio redakcija, kurioje nėra 13 dalies, įsigaliojo 2017-11-01, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo buvo taikytinos nuo 2016-08-01 iki 2017-10-31 galiojusios Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos.
Todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėto Galutinės atrankos išvado priėmimo teisinio pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl visuomenės informavimo apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą
Pareiškėjas teigia, kad buvo nesilaikyta esminių teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų, tuo pažeistos gyventojų teisės, atimta galimybė jiems deramai atstovauti ir ginti savo teises, informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių savivaldybių buveinėse, interneto svetainėse, seniūnijų skelbimų lentose, registruotais laiškais neinformuoti visi planuojamos teritorijos naudotojai ir visi kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai.
Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese reglamentuoja ir visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, atsakingus už visuomenės informavimą asmenis, jų funkcijas nustato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 (toliau – ir Aprašas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01).
Teismas pažymi, kad poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą yra viena iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso etapų.
Aprašo 8.1 punktas įtvirtina, kad užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi pranešti visuomenei apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, arba jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir šiame punkte nurodytą sąrašą.
Apie nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, gavęs atrankos išvadą, per 10 darbo dienų turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, o atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą ir informaciją atrankai – per 3 darbo dienas paskelbti savo interneto tinklalapyje, kad PAV proceso dalyviai galėtų išsamiai susipažinti su atrankos informacija ir teikti pasiūlymus dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados persvarstymo. Atrankos informacija Atsakingos institucijos interneto tinklalapyje skelbiama ne trumpiau kaip 20 darbo dienų.
Minėtuose Aprašo 18.1 ir 18.2 punktuose nustatyta, kad užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje (18.1), taip pat savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,), kurių teritorijas apima planuojama ūkinė veikla, su savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą. Pagal 18.3 papunktį, informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą taip pat skelbiama pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams pranešant raštu (registruotu laišku).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2018-08-13 raštu raštu kreipėsi į Agentūrą, nurodydami, kad, vadovaujantis Aprašo 9 punktu, informacija apie planuojamą ūkinę veiklą buvo paskelbta Vilniaus miesto ir respublikinėje spaudoje bei patalpinta Vilniaus m. Pašilaičių seniūnijos, Vilniaus m. savivaldybės skelbimų lentoje. Teismas nustatė, kad laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2018-08-11 paskelbtas pranešimas su Aprašo 14 punkte reikalaujamais duomenimis, pranešimas apie prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacjos poveikio aplinkai įvertinimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo taip pat paskelbtas laikraštyje „Sostinė“. Teismas taip pat nustatė, kad dokumentų rengėjas VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2018-08-02 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikė skelbimą patalpinimui į skelbimų lentą. Kaip matyti, 2018-08-03 Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje paskelbta informacija apie prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Tuo tarpu apie informacija apie Galutinę atrankos išvadą 2018-10-26 paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios“, taip pat 2018-10-29 dienos pranešimu informacija paskelbta laikraštyje „Vilniaus diena“, taip pat teismui pateiktas pranešimas, kuris 2018-10-25 paskelbtas Pašilaičių seniūnijos patalpų skelbimo lentoje ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje. Teismas pažymi, kad Galutinė atrankos išvada paskelbta 2018-10-23 Agentūros interneto tinklapyje, taigi buvo viešai prieinama visiems asmenims (http://gamta.lt/files/Sprendimas%20prekybos%20centras.pdf).
Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad informacija apie planuojamos ūkinės veiklos – prekybos paskirties pastato statybą ir eksploataciją (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimą buvo paskelbta tiek vietinėje, tiek respublikinėje spaudoje, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto tinklapyje, Pašilaičių seniūnijoje. Apie atrankos išvadą Agentūra paskelbė savo interneto tinklapyje ir ši informacija yra laikoma tinklapyje iki šiol. Taigi visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą buvo įgyvendintas tinkamai ir laikantis Aprašo reikalavimų. Teismas pareiškėjo teiginius, jog registruotais laiškais turėjo būti informuopti visi planuojamos teritorijos naudotojai ir visi kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, atmeta kaip nepagrįstus, nes, vadovaujantis Aprašo 18.3 papunkčiu, registruotais laiškais informuojami tik pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo visuomenės informavimo apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atmestini kaip napegrįsti, nes visuomenės buvo informuota tinkamai ir pagal Aprašo reikalavimus.
Dėl Galutinės atrankos išvados pagrįstumo ir teisėtumo
Pareiškėjo teigimu, Galutinė atrankos išvada turėjo esminių trūkumų, nes neatsižvelgta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies kriterijus – išvadoje padaryta esminė matematinio modeliavimo klaida, kai visi naudojami duomenys remiasi rodikliais, kurie būdingi vietovei iki plėtros, o ne pastačius ir paleidus veikti planuojamą objektą. Išvadoje naudojamos kiekybinės vertės nepagrįstos realiais vietovės tyrimais, remiamasi ne realia vietovės situacija ir jos matavimais, o hipotetiniais bendriniais rodikliais, kurie šiai vietovei yra iš esmės pasikeitę dėl aplinkkelioVisi naudojami duomenys remiasi rodikliais, kurie būdingi įprastai ūkinei veiklai, tačiau didžiulę taršą generuojanti statybų technika yra taršesnė už bendriesiems reikalavimams skirtus bazinius rodiklius, todėl turi būti nagrinėjami specifiniai ir statybų pramonei taikomi koeficientai, taip pat teigia, kad neanalizuoti kiti taršos elementa, įtaka susisiekimui keliais.
Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad AB „SKV-VALDA“ žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), planuoja ūkinė veikla – prekybos paskirties pastato statyba ir eksploatacija. AB „SKV-VALDA“ planuoja pastatyti ir eksploatuoti maždaug 29 000 kv. m ploto prekybos paskirties pastatą. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (doklumentų rengėjas) VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ kreipėsi į Agentūrą su informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Agentūra 2018-08-01 priėmė atrankos išvadą Nr. (30.2)-A4-6870 dėl prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo, nurodyta planuojama ūkinė veikla – prekybos paskirties pastato statyba ir eksploatacija (duomenys neskelbtini), Moki-veži – prekybos tinklas, užsiimantis mažmenine bei didmenine prekyba statybinėmis, apdailos, šildymo ir sodo-daržo prekėmis. Šioje 2018-08-01 atrankos išvadoje Agentūra konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai – prekybos paskirites pastato sttaybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2018-08-16 raštu kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad nepritaria 2018-08-01 Agentūros atrankos išvadai dėl UAB „Architectura“ prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo, nes, pirma, atrankos išvadoje pateikta nepagrįsta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos ir su ja susijusių transporto srautų keliamo triukšmo poveikio artimiausiai gyvenamajai ir visuomeninei aplinkai, antra, atrankos išvadoje nenurodyti atstumai nuo planuojamų automobilių parkavimo aikštelių bei įvažiavimų į jas iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų – negalima įvertinti atitikties Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimui.
Agentūros Taršos prevencijos departamento Projektų vertinimo skyrius 2018-09-14 posėdyje svarstė klausimą, ar privaloma atlikti planuojamai ūkinei veiklai, prekybos paskirties pastato statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimą, nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018-08-16 raštu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas persvarstyti poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą, nes trūksta informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos atitiktį Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatams, taip pat planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo atitiktį Lietuvos higienos normoms. Pagal 2018-09-14 posėdžio protokole užfiksuotas aplinkybes matyti, kad Agentūra nutarė, jog poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento nuomonę dėl poveikio aplinkai persvarstymo pateiks papildomą informaciją, o gavę papildomą informaciją informuos Agentūrą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2018-09-14 kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentą, nurodydama, kad teikia atsakymus į pateiktas pastabas dėl prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados.
Agentūra 2018-10-23 priėmė skundžiamą Galutinę atrankos išvadą Nr. (30.2)-A4-8313 dėl prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo, kurioje konstatavo, kad pagal VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ atrankos išvadai pateiktą informaciją planuojamai ūkinei veiklai – prekybos paskirties pastato stayba ir eksploatacija (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Galutinė atrankos išvada grindžiama dokumentų rengėjo pateiktais duomenimis, vietos, kurioje planuojama ūkinė veikla, ypatumais, duomenimis apie triukšmo, oro taršos lygį.
Teismas pažymi, kad Agentūra, priimdama Galutinę atrankos išvadą, rėmėsi modeliavimo būdu nustatytais aplinkos oro užterštumo duomenimis, taip pat vertino vietos, kurioje planuojama ūkinė veikla, ypatumus. Teismas nustatė, kad dokumentų rengėjas kreipėsi dėl išrašo iš saugomų rūšių informacinės sistemos, taigi buvo įvertintos ir vietoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, gyvūnų radavietės. Teismas palaiko Agentūros padarytas išvadas, užfiksuotas Galutinėje atrankos išvadoje, jog pagrindinės aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos tiek be fono, tiek ir įvertinus foną, planuojamos ūkinė veiklos teritorijoje ir už jos ribų neviršys ribinių verčių, nustatytų žmonių sveikatos apsaugai, taip pat planuojamos ūkinės veiklos metu nebus viršijamas leistinas triukšmo, vibracijos lygis, neatsiras didelių šviesos, šilumos, jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės šaltinių, o triukšmo lygis visiais paros periodais neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, be to, planuojamos ūkinės veiklos metu nebus naudojami gyvi organizmai, nesusidarys biologinių teršalų, planuojama ūkinė veikla neturės jokios įtakos aplinkinių ūkio objektų veiklai, o teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla priklauso verslo, gamybos, pramonės teritorijai, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą.
Akcentuotina, kad Agentūros Galutinėje atrankos išvadoje konstatuotas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą teigti, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai nereikalingas, patvirtina planuojamos veiklos galimos oro taršos ir kiti tyrimai. Pažymėtina, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas parengė Planuojamos ūkinės veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), objekto triukšmo sklaidos ataskaitą, kurioje padarė išvadas: 1) prognozuojama, kad visuminis (foninis) triukšmo lygis dėl planuojamos ūkinės veiklos prie artimiausių gyvenamųjų namų nepadidės; 2) papildomų planuojamos ūkinės veiklos inžinerinių sistemų bei transporto srautų keliamo triukšmo slopinimo priemonių diegti neprivaloma, nes skleidžiamo triukšmo įtaka aplinkai atitinka tiek Europos sąjungos, tiek nacionalinius reikalavimus. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą, taip pat pritarė Galutinei atrankos išvadai, kas reiškia, kad prieštaravimų dėl higienos normų pažeidimų Galutinėje atrankos išvadoje nebuvo – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pritarė Galutinei atrankos išvadai 2018-10-15 raštu.
Teismas papildomai pastebi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 30-98 patvirtintas 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalusis planas, kurio aiškinamojo rašto 2.1.1. punkte pažymėta, kad planuojamoje teritorijoje numatoma veikla nedarys neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms. Detaliojo plano tikslai bei numatoma veikla nurodyti šie: numatyti optimalią usbanistinę struktūrą suformuojant komercinės paskirties objektų teritoriją prekybos centro statybai, suplanuojant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, želdynus ir (ar) bendro naudojimo teritorijas, nustatyti naudojimą tipą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Taigi jau patvirtinant 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalųjį planą buvo padarytos išvados, kad planuojamoje teritorijoje numatoma prekybos centro įrengimo veikla nedarys neigiamos įtakos greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog, priimant Galutinę atrankos išvadą, turėjo būti vadovaujamasi ne rodikliais, kurie būdingi įprastai ūkinei veiklai, tačiau atsižvelgti į tai, kad didžiulę taršą generuojanti statybų technika yra taršesnė už bendriesiems reikalavimams skirtus bazinius rodiklius, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 7 straipsnio 4 dalimi, atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie planuojamą ūkinę veiklą. Kaip matyti iš VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ Agentūrai pateiktos informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, prekybos paskirties pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, o bus vykdoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, todėl žaliavų ar papildomų medžiagų naudojimas dideliais kiekiais nenumatytas. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Agentūrai nurodytą planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, Agentūra neturėjo pagrindo vertinti atitinkamų rodiklių dėl pareiškėjo nurodytos taršios statybų technikos, be to, tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o išimtinai jo subjektyviais įsitikinimais apie planuojamą ūkinę veiklą.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Galutinė atrankos išvada, kurioje konstatuota, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai – prekybos paskirties pastato statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini), nėra privalomas, yra pagrįsta objektyviais, neprieštaringais duomenimis, kuriuos patvirtinta atlikti trečiųjų asmenų tyrimai, jais abejoti teismas neturi pagrindo. Pareiškėjas savo skunde, nesutikdamas su Agentūros vertinimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, savo skundą grindė argumentais, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi Agentūrai pateikus objektyvius duomenis, pagrindžiančius ginčijamos Galutinės atrankos išvados pagrįstumą, o pareiškėjui šių duomenų nenuginčijus, teismas neturi pagrindo pareiškėjo nurodytais motyvais šią Galutinę atrankos išvadą laikyti neteisingą ar nepagrįstą. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo L. U. ginčijama Agentūros 2018-10-23 galutinė atrankos išvada dėl prekybos paskirties pastato statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti teismas neturi pagrindo nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais. Kadangi konstatuota, kad Agentūra tinkamai įvertino poveikio aplinkai vertinimo būtinybę, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo pradėti atrankos procedūrą tinkamai surenkant visą trūkstamą informaciją ir jos pagrindu priimant sprendimą dėl poveikio vertinimo procedūros reikalingumo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, ka iškilus abejonėms dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimo „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 teisės normų atitikties įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Orhuso ir kitoms konvencijoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijai – kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti šio Vyriausybės norminio akto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, joje įtvirtineitmes aplinkosaugos, privačios nuosavybės apsaugos, gyventojų teisės į sveiką aplinką ir kitiems principams.
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl 1996-09-18 Vyriausybės nutarimo „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 atitikties Konstitucijai, be to, parešikėjo prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nenurodyta teisinių tokio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvų, nenurodytos konkrečios šio nutarimo nuostatos galimai prieštaraujančios atitinkamai konkrečioms Konstitucijos nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui
Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019-12-03 teismui pateikė prašymą priteisti 5 971,35 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iš pareiškėjo.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. Pagal LVAT praktiką, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (LVAT 2010-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (LVAT 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (LVAT 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens AB „SKV-VALDA“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prie prašymo pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad trečiasis suinteresotas asmuo AB „SKV-VALDA“ nepagrindė savo prašyme nurodytų išlaidų konkrečiais duomenimis. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla pradėta pagal pareiškėjų L. U., K. B. ir M. B. skundus, o teismo 2019-01-14 nutartimi abi administracinės bylos sujungtos, bylai suteikiant Nr. eI-1196-281/2019. Kaip teismas nurodė aukščiau motyvuojamoje dalyje, pareiškėjai K. B. ir M. B. savo skundo atsisakė, taigi byla dalyje dėl jų skundo nutrauktina. Todėl AB „SKV-VALDA“, būdamas trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio teisėms ir interesams šis teismo sprendimas daro įtakos, turi teisę prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tik iš dėl teisinių paslaugų, teiktų L. U. skundo atžvilgiu, nes tik šioje apimtyje yra priimtas sprendimas trečiojo suinteresuoto asmens AB „SKV-VALDA“ naudai. Tuo tarpu iš AB „SKV-VALDA“ pateiktų dokumentų prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra galimybės nustatyti, kurios teisinės paslaugos teiktos dėl L. U. skundo, o kurios dėl K. ir M. B. skundo. Be to, teismas pažymi, kad kai kurias prašyme nurodytas teisines paslaugas teikė asmenys, dėl kurių AB „SKV-VALDA“ teismui nebuvo pateikusi įgaliojimo (pvz., M. I., I. J., S. P., L. B., A. R.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-VALDA“ nepagrindė savo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas konkrečiais duomenimis, kurių pagrindu teismas galėtų apskaičiuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas. Todėl AB „SKV-VALDA“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nutraukti administracinę bylą Nr. eI-1196-281/2019 dalyje, kurioje yra pareišktas pareiškėjų K. B. ir M. B. skundas.
Pareiškėjo L. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo L. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteistimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.