- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-972-638/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LKW Express24“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW Express24“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (A. K.) (toliau – ieškovas), atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – LVPS), prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, atsakovė) „LKW Express24“ 15 356,21 Eur darbo užmokesčio, komandiruotės sąnaudų ir dienpinigių, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „LKW Express24“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo civilinėje byloje paliko nenagrinėtu. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 2069,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas išaiškino, kad įsiteisėjus nutarčiai lieka galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. DGKS-1808 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)1534.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, pareiškęs teisme ieškinį dėl darbo ginčo elektroninių ryšių priemonėmis, buvo tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kaip ieškovo atstovė, turėjo būti aktyvi, domėtis proceso eiga, šaukiama į teismo posėdį privalėjo atvykti arba nurodyti neatvykimo priežastis, teikti prašymus dėl posėdžio atidėjimo ar pan., siekti, kad darbo byla, kuriai įstatymas įtvirtina ypač trumpus bylos nagrinėjimo terminus, būtų išnagrinėta operatyviai. Byloje ieškinys jau kartą buvo paliktas nenagrinėtu 2025 m. liepos 7 d. nutartimi, ieškovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio metu ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu. Ieškovo ir jo atstovės neatvykimas į teismo posėdį, tai žinant ir pakartotinai, rodo jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis darbo byloje, kas negali būti pateisinama.
5. Teismas konstatavo, kad į teismo posėdį ieškovas ir jo atstovė neatvyko be svarbių priežasčių, piktnaudžiaudami procesu, nesiekdami greito ir operatyvaus darbo bylos nagrinėjimo ir tam akivaizdžiai trukdant, todėl atsakovei neprašant priimti sprendimą už akių, prašant ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovo atstovė byloje, matydama išskirtinį teisėjos negatyvų nusistatymą LVPS atžvilgiu, ėmėsi veiksmų atstovavimo sutarčiai su nepriklausomu advokatu šioje byloje sudaryti, o savo laiką paskyrė dalyvavimui kitame ginče. Ieškovo atstovė viso proceso metu veikė sąžiningai, aktyviai ir pagal profesionalumo standartus, o neatvykimas į posėdį buvo sąlygotas pagrįsto lūkesčio, kad į bylą prisijungs atstovaujantis advokatas. Prieš pat teismo posėdį paaiškėjo, kad atstovas tą dieną nespėja ir neturi galimybės prisijungti prie bylos, su teismo posėdžio sekretore susisiekti nepavyko. Šios aplinkybės niekaip nebuvo nulemtos nei ieškovo, nei LVPS.
6.2. Ieškovo atstovė ilgą laiką ir aktyviai veikė proceso šalies vardu: teikė ieškinį, šalino jo trūkumus, teikė atskirąjį skundą dėl nutarties laikyti ieškinį nepaduotu, teikė papildomus įrodymus ir duomenis, kurių pageidavo kita šalis ir t.t. Tai paneigia teismo išvadą dėl atstovės piktnaudžiavimo procesu ar pareigų nevykdymo. Byloje jau atlikta visa eilė procesinių veiksmų, kurių dubliavimas naujame procese tik apsunkintų darbo ginčo nagrinėjimą ir eikvotų tiek teismo, tiek šalių išteklius.
6.3. Pagal CPK 162² straipsnį, teismas, šaliai neatvykus į teismo posėdį, turi diskreciją įvertinti priežastis ir spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Tuo atveju, kai neatvykimo priežastys gali būti objektyvios ir pateisinamos, teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principais, turi objektyvią galimybę pasitikslinti situaciją – pavyzdžiui, paskelbdamas pertrauką ir susisiekdamas su šalimi. Teismas niekada nepasidomėjo, kas lėmė tai, kad šalis, iki pat posėdžio aktyviai teikusi įrodymus ir išreiškusi aktyvų susidomėjimą bylos eiga, negalėjo sudalyvauti teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Be to, taikant tokio masto neigiamas pasekmes ne atstovei, o ieškovui – darbuotojui, kuris yra silpnesnioji darbo bylos šalis, pažeidžiamas teisingumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad atsakomybė už galimus procesinius pažeidimus būtų individualizuota ir proporcinga, o ne automatiškai perkeliama atstovaujamajam.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Net ir hipotetiškai vertinant, kad LVPS planavo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, tai nepanaikina pareigos iki teismo posėdžio pradžios pateikti prašymą atidėti posėdį bei pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus.
7.2. Teiginys, kad „neatvykimas į 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdį buvo sąlygotas pagrįsto lūkesčio, jog prisijungs kitas atstovas“, yra neįrodytas jokiais įrodymais ir yra teisiškai nereikšmingas. Atskirajame skunde nepateikiama jokių patikrinamų duomenų (sutarties sudarymo / pavedimo, pranešimų advokatui, bandymų prisijungti, EPP pateikto prašymo ar kt.), kurie leistų konstatuoti objektyvią, nuo šalies valios nepriklausančią kliūtį dalyvauti posėdyje.
7.3. Ankstesni procesiniai veiksmai savaime nesuteikia teisės be jokios pateisinamos priežasties nedalyvauti teismo posėdyje, kai ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu, ir neatleidžia nuo pareigos laikytis CPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimų – laiku pateikti prašymą atidėti posėdį ir pateisinančius dokumentus.
7.4. Ieškovas nėra procesiškai silpnesnėje padėtyje, nes jis yra atstovaujamas profesionalaus atstovo – LVPS, kuri specializuojasi darbuotojų atstovavimo srityje ir turi reikšmingą patirtį dalyvaujant darbo ginčų nagrinėjime. Todėl LVPS nuolatinis rėmimasis darbuotojo kaip silpnesniosios šalies statusu negali būti laikomas argumentu, galinčiu paneigti procesinių pareigų nevykdymo faktą ar panaikinti įstatyme nustatytas procesines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
9. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
11. Teismų praktikoje nurodoma, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Taigi tam, kad teismas galėtų palikti ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, būtina nustatyti ne tik ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą, bet ir aplinkybes, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1169-1120/2022).
12. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Dėl to teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pasekmių taikymo, visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. kovo 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)1534 prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 15 356,21 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis, komandiruotės sąnaudos ir dienpinigiai. Ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ieškovas teismui pateikė 2025 m. balandžio 7 d. Teismui 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo atstovė teikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo. Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarus ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovo atstovė padavė atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo patenkintas. Ieškinį priėmus, 2025 m. birželio 20 d. byloje gautas atsakovės atsiliepimas ir byloje 2025 m. birželio 30 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuris vėliau perkeltas į 2025 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2909-880/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą grąžino tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė parengiamojo teismo posėdžio datą 2025 m. gruodžio 8 d. Teismas 2025 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi paskelbė byloje pertrauką ir po pertraukos paskyrė teismo posėdį 2025 m. gruodžio 15 d. Ieškovo atstovė 2025 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Teismas 2025 m. gruodžio 15 d. protokoline nutartimi nutarė pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu teismo posėdyje, pripažino pasirengimo stadiją pasibaigusia, paskyrė teismo posėdį 2026 m. vasario 2 d. 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovas, nei jo atstovė. Posėdyje dalyvavęs atsakovės atstovas prašė palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog į teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovė, kuriai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, pernelyg formaliai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, leidžiančias teismui palikti ieškinį nenagrinėtą. Viena vertus, CPK 246 straipsnio 1 dalis leidžia teismui vertinti neatvykimo priežasčių svarbą, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kita vertus, CPK 246 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad šalies dalyvavimas būtinas, ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali priimti sprendimą už akių.
15. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas yra užsienio pilietis, nemokantis valstybinės lietuvių kalbos. Ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jo byla bus vedama tinkamai profesionalaus teisininko ar profesinės sąjungos atstovų, kadangi šiems subjektams keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo standartai.
16. Kaip jau minėta, šioje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, buvo pasirengta bylos nagrinėjimui, teikti papildomi įrodymai, pereita į teismo posėdį, todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovas ir jo atstovė sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, ieškovas yra praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla, net ir esant formaliam CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui palikti ieškinį nenagrinėtą, tokia šio konkretaus proceso baigtis neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principų, todėl negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.
17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas įpareigoja šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tačiau proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo atstovė tinkamai ir laiku pranešė ieškovui apie būsimą teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl ieškovo atstovės pareigų nepakankamai rūpestingas vykdymas negali lemti ieškovo teisių apribojimo. Ieškinį palikus nenagrinėtą dėl priežasčių, iš esmės nepriklausiusių nuo paties ieškovo, neigiamos tokio procesinio sprendimo pasekmės tektų būtent silpnesnei proceso šaliai – ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę sankcijas dėl neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pobūdžio netinkamo procesinio elgesio taikyti ir šalies atstovui (CPK 246 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju šios bylos proceso eiga nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas ir jo atstovė buvo pasyvūs, sistemingai neatliko procesinių veiksmų, iš esmės nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nesidomėjo bylos eiga, vilkino procesą ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Net jeigu į teismo posėdį ir neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovai, teismas turėjo atsižvelgti į procesinį įdirbį šioje byloje, įvertinti, kad jau du kartus pirmosios instancijos teismai nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio iš esmės, ieškovas vis dėlto neprarado valios užbaigti ginčą, todėl teismas turėjo net ir neatvykus ieškovui ar jo atstovams, vadovautis CPK 414-417 straipsnyje nustatytu aktyvaus teismo vaidmeniu nagrinėjant darbo ginčus, ir išnagrinėti ginčą iš esmės pagal byloje surinktus įrodymus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Grąžinus ieškovo ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovės turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi nepriimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.