Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Pankausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

B. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-01-25, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), B. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino iš S. M. gyvenamojo namo kiemo pagrobti 250 Eur vertės betono maišyklę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas namo savininko S. M..

Kaltinamasis B. B. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-01-25, apie 10 val., jis važiuodamas dviračiu, prie kurio pritvirtintas dviejų ratų vežimėlis, iš Šilutės miesto link namų, užsuko į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame pamatė esančių metalo gaminių. Nežino kam šiuo metu priklauso namas, į kurio kiemą užsuko, ir kas jį remontuoja, bet anksčiau šioje sodyboje gyvenanti D., kurios pavardės nežino, leisdavo iš jos kiemo išsivežti metalo gaminius. Įvažiavęs į kiemą, į minėtą vežimėlį įsidėjo išardytą betono maišyklę, kurią ketino nuvežti ir parduoti į metalo supirktuvę, ir išvažiavo, bet netrukus prie jo privažiavęs nepažįstamas vyras prisistatė namo savininku ir pranešė, kad šiam priklauso minėta maišyklė. Dėl pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo B. B. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2024-01-25, 10 val. 04 min., jam būnant namie, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino T. V. ir paklausė, ką jis veikia prie remontuojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). T. V. atsakė, kad šiuo metu jo prie minėto namo nėra, o šis pasakė, jog kažkas prie jo namo yra. Tada jis per telefoną įsijungęs vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad nepažįstamas vyras išeina iš jo namo, pirkto prieš du metus, kiemo, įsidėjęs į dviejų ratų vežimėlį jo 250 Eur vertės betono maišyklę. Jis iškart nuvyko prie savo remontuojamo namo ir apie tai pranešė policijai. Sustabdytas vyras aiškino, kad šiam kažkokia moteris, kaip namo nuomininkė, kažkada leido pasiimti daiktus. Minėta maišyklė, pirkta maždaug prieš 8 metus, stovėjo namo, kurio teritorija neaptverta, kieme. Paskutinį kartą betono maišyklę naudojo 2024-01-20. Nepažįstamasis, vogdamas jo betono maišyklę, sugadino jos rėmą, kaip laikančiąją konstrukciją, tokiu būdu pažeidė jos veikimo mechanizmą, dėl ko minėta maišyklė tapo nebetinkama naudoti. Kiemas yra stebimas vaizdo kameromis, bet vaizdo įrašai nedaromi. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, jo priedo – fotolentelės matyti, kad 2024-01-25 į policiją kreipėsi S. M., pranešdamas apie betono maišyklės vagystę iš jo sodybos. Be to, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Šalia šios teritorijos sulaikytas B. B. ir jo dviratis, prie kurio pritvirtintas dviejų ratų vežimėlis, į kurį pakrauta betono maišyklės dalis. Kita minėtos maišyklės dalis – rėmas rastas S. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Maišyklės dalis paimta iš B. B..

Iš pakvitavimo matyti, kad 2024-01-25 maišyklės, paimtos įvykio vietoje iš B. B., dalis grąžinta S. M..

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2024-01-26 iš B. B. paimtas dviejų ratų vežimėlis, kurio individualūs požymiai aprašyti ir užfiksuoti daiktų apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje.

Iš pakvitavimo matyti, kad 2024-01-26 dviejų ratų vežimėlis grąžintas B. B..

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso 7510, ARPK-0165 panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2024-01-25, 10 val. 22 min. B. B. nustatytas 2,04 promilių girtumas, kurio jis neginčijo.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamas namas su žemės sklypu, pastatais, kitais inžineriniais statiniais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. ir G. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis B. B. pasikėsino padaryti jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą.

B. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, nes jis tyčia, savanaudiškais tikslais, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės – 250 Eur svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas namo savininko S. M..

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) turtas nedidelės vertės yra, kai jo vertė viršija 3 minimalius gyvenimo lygius (toliau – ir MGL), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, dėl ko taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

B. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino pasikėsinęs padaryti baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis baudžiamąjį nusižengimą pasikėsino padaryti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas nepripažįsta ir šalina pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytą sunkinančią aplinkybę, kad B. B. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti būdamas recidyvistu. Bylos duomenys patvirtina, kad B. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, pasikėsino padaryti turėdamas išnykusį teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

B. B., būdamas baustas administracine tvarka, neteistas, registruotas (duomenys neskelbtini), pasikėsino padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, priskiriamą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Atsižvelgiant į pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad B. B. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam viešųjų darbų bausmę.

B. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažino esąs kaltu, dėl ko baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

B. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

B. B. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt penkias valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, B. B. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – viešuosius darbus dviem mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt penkias valandas per mėnesį visuomenės labui.

B. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.