- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-216-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- M. M., M.
- Ieškovas
- UAB „Autostarteris“
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autostarteris“ ieškinį atsakovui M. M. dėl daikto dalies iš svetimo neteisėto valdymo išreikalavimo, tretieji asmenys UAB „Textil 3“, UAB „Verslo vartai“. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), I aukštas, atstatyti į pradinę padėtį sieną, skiriančią ieškovo patalpas, 1971-05-07 kadastrinių matavimų plane pažymėtas indeksais 6-1, 6-6 nuo atsakovo patalpų, minėtame kadastrinių matavimų plane pažymėtų indeksu 6-7, taip kaip nurodyta minėto pastato 1971-05-07 kadastrinių matavimų plane, kad ieškovui priklausančių patalpų dalies, pažymėtos indeksais 6-1, 6-6 bendras plotas sudarytų 14,17 kv.m, o atsakovui per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo neįvykdžius sprendimo, suteikti teisę ieškovui atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovo reikiamas lėšas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-25 ieškovas pagal patalpų pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 131,04 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas, 2007-10-10 atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad vienos patalpos plotas sumažintas 4,34 kv.m, nes šioje patalpoje pastatyta siena. Atsakovas į pasiūlymą sureguliuoti ginčą taikiai nesureagavo. Nurodė, kad atsakovas neturi jokio juridinio pagrindo įgyti nuosavybės teisę į dalį ieškovui priklausančių patalpų.
Atsakovo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalia atsakovo privatizuotos patalpos yra laiptinė ir bendro naudojimo koridorius; anksčiau koridoriaus dalis, dėl kurios ieškovas reiškia pretenzijas, kėlė sunkumų, todėl pasitarus su kitais bendraturčiais buvo nuspręsta, kad atsakovas suremontuos tą koridoriaus dalį, už tai jam bus leista įsirengti sanitarinį mazgą atitveriant tam reikalingą bendro naudojimo koridoriaus dalį. Visiems bendraturčiams davus sutikimą dėl ginčo ploto naudojimo, mano, kad nėra užėmęs savavališkai bendro ploto, todėl teisėtai valdo jam patikėtą dalį. Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas prieš atsakovui ir trečiajam asmeniui įsigyjant patalpas. Privatizuojant patalpas bendro naudojimo patalpos niekam nebuvo perleistos.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Textil 3“ atsiliepimu prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad kaip pardavėjas nenuslėpė nuo ieškovo kaip pirkėjo, jokios informacijos susijusios su patalpų dydžiu ir jų išdėstymu.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-07-28 sprendimu ieškinį tenkino; įpareigojo M. M. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 1 aukšte, atstatyti į pradinę padėtį sieną, skiriančią UAB „Autostarteris“ patalpas, 1971-05-07 kadastrinių matavimų plane pažymėtas indeksais 6-1, 6-6 nuo M. M. patalpų, 1971-05-07 kadastrinių matavimų plane pažymėtu indeksu 6-7, kad UAB „Autostarteris“ priklausančių patalpų dalies, pažymėtos indeksais 6-1, 6-6 bendras plotas sudarytų 14,17 kvadratinių metrų plotą. Suteikė UAB „Autostarteris“ teisę atstatyti į pradinę padėtį sieną savo lėšomis, iešieškant iš M. M. turėtas statybos darbų išlaidas, jeigu M. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo sprendimo; išieškojo iš M. M. UAB „Autostarteris“ naudai turėtas 127 Lt bylinėjimosi išlaidas, 2 856 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas iš trečiojo asmens įsigijo negyvenamąją patalpą, pažymėtą indeksais 6-1, 6-3, 6-4, 6-5, 6-6, nuo 6-8 iki 6-11, bendras plotas 131,04 kv.m, (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teisę į patalpas registravo registrų centre. Teismas nustatė, kad sudėjus ieškovo įsigytų nuosavybės teise 6-1 ir 6-6 patalpų plotus, turi susidaryti 14,17 kv.m plotas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus susidaro 9,83 kv.m.; ieškovo įsigytų patalpų plotų sumažėjimą sąlygojo atsakovo veiksmai – atsakovas, turėdamas nuosavybės teisę į patalpas 6-7, perstatė sieną į ieškovo įsigytų patalpų pusę – atsakovo valdomų patalpų plotas padidėjo, o ieškovo valdomų patalpų plotas sumažėjo. Teismas konstatavo, jog ieškovas sandoriu įgijo teisę į nekilnojamąjį daiktą ir sužinojo, kad jo, kaip daikto savininko, teisės yra pažeistos – dalį patalpų valdo atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad turi registravęs nuosavybės ar valdymo teisę į ginčijamą patalpų dalį. Tai reiškia, kad atsakovas savavališkai be teisinio pagrindo yra užėmęs ieškovo patalpų dalį, pasistatęs sieną, pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad užėmė ir valdo patalpas teisėtai. Atsakovo rašytiniai įrodymai, suteikiantys valdymo teisę, yra niekiniai vienašaliai sandoriai. Norint suteikti atsakovui teisę praplėsti patalpas, reikėjo būti patalpų savininku ar turėti teisę valdyti patalpas, teisę perleisti jų valdymą. Iš rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad AB Lietuvos taupomasis bankas ir S. ir E. R. IĮ leidžia atsakovui praplėsti savo privatizuotą patalpą. Tai reiškia, kad atsakovas privatizavo patalpą pažymėtą 6-7, 10,02 kv.m ploto, o ūkio subjektai, nevykdantys privatizavimo komisijos funkcijų, nebūdami patalpos 6-1, 6-6, savininkai, suteikė teisę atsakovui valdyti jiems nepriklausantį turtą. Iš rašytinių įrodymų turinio matyti, kad jie pasirašyti juos išdavusių asmenų parašais, nežinant pasirašiusių asmenų įgalinimo turinio, nepateikus įrodymų, kad tie asmenys turi nuosavybės teisę, deleguotą valdymo teisę į patalpas 6-1 ir 6-6 (duomenys neskelbtini). Įstatymų leidėjas CK 1.73 str., 1.74 str., sandoriams nekilnojamuoju turtu numatė notarine sandorio formą, nekalbant apie rašytinę formą. Atsakovas notarinės formos sutarties nepateikė, todėl nuosavybės į ginčo patalpas negalėjo įgyti. Atsakovas rašytinės formos sutarties dėl daikto valdymo nepateikė, tai reiškia, kad neturi teisėto ir sąžiningo valdymo, naudojimo teisės į daiktą. Atsakovas CK 4.47 str. numatytų nuosavybės teisės į patalpas įgijimo pagrindų neįrodė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo valdymo teisė atsirado nesąžiningai fiziškai užvaldant daiktą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo išreikšta savininko valia perstatyti sieną, kad šalis sieja prievoliniai santykiai dėl turto dalies valdymo. Teismas atmetė atsakovo nuorodą, kad ieškovas, vadovaujantis CK 4.48 str. 2 d., negalėjo įgyti į perduotą daiktą daugiau teisių, negu turėjo buvęs savininkas. Aplinkybė, kad pagal turimus nuosavybės dokumentus ploto buvo daugiau negu buvo perduota ieškovui, nereiškia, kad ieškovas prarado nuosavybės teisę, negali apginti savininko teisės į daikto valdymą. Nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto perleidimą reiškia, kad ieškovas įgijo ne tik teisę į trečiojo asmens perduotas patalpas, o įgijo visas teises numatytas CK 4.37 str. Aplinkybė, kad nuosavybės teisės pažeidimas atsirado iki sudarant pirkimo-pradavimo sutartį, nepašalina iš naujojo savininko teisių turinio ginti įgytą nuosavybės teisę. Aplinkybė, kad atsakovas išnuomavo patalpas trečiajam asmeniui UAB „Verslo vartai“, įrengė tualetą, nagrinėjamam ginčui neturi įtakos. Aplinkybė, kad atsakovas užvaldytas patalpas išnuomavo trečiajam asmeniui, įrodo aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai valdo patalpas. Atsakovo atlikti darbai patalpose nėra kliūtis įpareigoti atsakovą perstatyti sieną: tualetas gali būti išardomas, perkeltas. Siena, kurią pastatė atsakovas, nėra laikanti pastato konstrukcijas, gali būti išardyta ir perstatyta į buvusią vietą. Teismas atsakovo argumentus vertino kaip siekį ieškovui apriboti realizuoti įstatyme numatytą savininko teisę, todėl juos atmetė. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, vadovaujantis CK 1.78 str., yra niekiniai vienašaliai aktai asmenų, neturinčių teisės ir įgalinimų perleisti atsakovui nei nuosavybės, nei valdymo teisės į atsakovo neprivatizuotas patalpas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo S. P. IĮ „Autostarteris“ (UAB „Autostarteris“) atmesti. Apelianto nuomone, teismas pažeidė imperatyvius CPK 263 str., 270 str. 4 d. 2-4 p., 331 str. 4 d. 2-4 p. reikalavimus, keliamus sprendimo turiniui, teisigumo ir pagrįstumo reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos imperatyvių reikalavimų teismo sprendimo turiniui. Teismo išvados priešingos faktinėms bylos aplinkybėms bei rašytiniuse įrodymuose esantiems duomenims. Teismas neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylos nagrinėjimą bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, pažeidė bei netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nurodo, kad 2009-04-25 nutartimi pakeitus ieškovą iš S. P. IĮ „Autostarteris“ į UAB „Autostarteris“, teismas nesiaiškino, ar ginčo patalpos perduotos į UAB „Autostarteris“ balansą, ar pradinis ieškovas turi teisę veikti UAB „Autostarteris“ vardu, ar jam suteikti tokie įgaliojimai; atstovavimo sutartis sudaryta su advokatu pirminio ieškovo ir nėra pateikta nauja sutartis, todėl nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad teismas nevertino, kad duomenys apie iki ieškovo buvusius patalpų teisėtus savininkus ir valdytojus įregistruoti VĮ Registrų centras, yra bylos dokumentuose; taip pat teismas neįvertino, kad tretysis asmuo informavo pirkėją apie atskovo patalpos praplėtimą, apžiūrėjo perkamas atalpas, pretenzijų nereiškė. Teismas, išeidamas už ieškinio ribų, nesant iškovo reikalavimo pripažinti niekiniais ar negaliojančiais buvusių administracnių patalpų teisėtų savininkų ir valdytojų atsakovui išduotus leidimus praplėsti savo privatizuojamą patalpą, kai apie bylą nebuvo informuoti asmenys, išdavę šiuos leidimus, savo iniciatyva padaręs išvadą, jog suteikti leidimai yra niekiniai vienašaliai sandoriai, aiškiai suteikė prioritetą vienos šalies pateiktiems įrodymams kitos šalies atžvilgiu. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad patalpose yra tualetas, akivaizdžiai keičia ieškinio dalyką bei sprendimo rezoliucinę dalį. Apelianto nuomone, teismas priėmė nagrinėjimui ieškinį, neatitinkantį jam keliamų įstatymo reikalavimų, o tai įtakojo tolimesnę bylos nagrinėjimo eigą, sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Nurodo, jog nurodęs negatorinio ir vindikacinio ieškinio sąlygas, teismas neteisingai jas aiškino ir padarė priešingas faktinėms aplinkybėms išvadas. Teismas sprendime deklaratyviai nurodė keletą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, tačiau šiose bylose buvo nagrinėjami kiti faktinę reikšmę turintys faktai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-28 sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „Autostarteris“ ieškinys; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovo pakeitimas byloje susijęs tik su įmonės statuso pakeitimu iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, o ne su naujos atskiros įmonės steigimu, UAB „Autostarteris“ laikyti nauju ieškovu nelogiška, šie apelianto argumentai neturi teisinio pagrindo. Palaiko teismo argumentus dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų - sutikimų, kurie pagal formą tėra paprasti rašteliai, ir yra niekiniai. Nurodo, kad atsakovas neturi jokio juridinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galėjęs įgyti nuosavybės teisę į dalį ieškovui priklausančių patalpų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Textil 3“ prašo atskovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-28 sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, teisingai nustatė bei ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodo, jog atsakovo ir trečiųjų asmenų susitarimai yra niekiniai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota tokios kategorijos bylose; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl savininko teisių apsaugos CK 4.93, 4.95 str. numatytais pagrindais. Pirminis ieškovas nagrinėjamoje byloje – S. P. individuali įmonė „Autostarteris‘; pasikeitus įmonės statusui Vilniaus miesto 1 aplinkės teismo 2009-04-22 nutartimi ieškovas buvo pakeistas į UAB „Autostarteris“ (b.l. 78 ). Apeliantas teigia, jog teismas pažeidė CPK nuostatas (kokias konkrečiai – nenurodo), neįsitikinęs, ar ginčo patalpos perduotos į UAB „Autostarteris“ balansą bei nepatikrinęs, ar advokatas A. Kunčius, S. P. individualios įmonės atstovas, įgaliotas atstovauti UAB „Autostarteris“ civilinėje byloje, neįsitikinęs, ar iš tikrųjų UAB „Autostarteris“ turėjo valią pareikšti ieškinį ir pan. Pagal principą jura novit curia teismas, priimdamas nutartį dėl ieškovo pakeitimo, įsitikino, kad UAB „Autostarteris“ yra S. P. individualios įmonės teisių perėmėjas; jeigu apeliantas mano, kad teismas suklydo, ir ieškovas UAB „Autostarteris“ nėra patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturi teisės į ieškinio tenkinimą, jis turėjo procesinę pareigą ir visas galimybes tai įrodyti (CPK 178 str.). Apelianto samprotavimai atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės.
Apeliantas teigia, kad ginčo patalpų pertvarkymas buvo atliktas sutikus buvusiam patalpų savininkui – Lietuvos Taupomajam bankui, kad teismas be pagrindo pripažino, kad Lietuvos Taupomasis bankas nebuvo patalpų savininku. Apeliantas rėmėsi UAB „Textil 3“ ir S. P. individualios įmonės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodytas pirkimo-pardavimo objektas – banko patalpos (b.l. 6). Tačiau šis įrašas patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje apibūdina parduodamų patalpų buvusią paskirtį ir negali būti vertinamas kaip įrodymas apie tai, kad įrodymas apie tai, jog AB Lietuvos taupomojo banko Sostinės skyrius buvo ginčo patalpų savininkas 2001-01-10 dienai, kai buvo duotas sutikimas sanitarinio mazgo įrengimui (b.l. 33). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodymų apie tai, jog paminėtą raštą davė buvęs patalpų savininkas, apeliantas nepateikė, nors atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, t. y. galima preziumuoti, jog įrodinėjimo pareiga jam turėtų būti žinoma. Byloje nustatyta, kad atsakovas, perplanavęs savo patalpas, užėmė dalį ieškovui nuosavybės teisės priklausančių patalpų 6-1 ir 6-6. Analizuojant atsakovo pateikto rašto turinį pažymėtina, kad atsakovui šiuo leidžiama praplėsti savo privatizuotą negyvenamąją patalpą bendro naudojimo koridoriaus sąskaita, sanitarinio mazgo įrengimui, taigi apie nuosavybės teisių į dalį ieškovui priklausančių patalpų nekalbama, patalpos, apie kurias kalbama rašte, neidentifikuotos. Raštą pasirašė banko skyriaus valdytojo pavaduotojas, ar jis buvo įgalintas perleisti nuosavybės teises į dalį banko patalpų (jeigu jos priklausė bankui, apie ką duomenų byloje taip pat nėra) taip pat nėra. Atsakovas M. M. nepateikė teismui įrodymų, kad praplėtė savo patalpas teisėtai, taigi apelianto argumentas, jog teismas neįvertino, kad apie patalpų praplėtimą ieškovui buvo žinoma pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, neturi teisinės reikšmės. Nustačius, kad patalpos 6-1 ir 6-6 priklauso nuosavybės teise ieškovui, kiti raštai – sutikimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus komiteto (b.l. 32) ir S. ir R. R. (b.l. 34) – asmenų, kurie nėra ir nebuvo ginčo patalpų 6-1 ir 6-6 savininkais, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Apelianto argumentas, jog teismas, pripažinęs juos niekiniais, išėjo už ieškinio ribų, atmetamas, kaip nepagrįstas.
Apelianto samprotavimai, kad aplinkybė, jog atsakovo įrengtoje patalpoje yra tualetas, keičia ieškinio dalyką bei teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė leidimo patalpų rekonstrukcijai, todėl laikytina, kad kas ten bebūtų įrengta, neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo rezoliucinei daliai.
Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 137, 115 str. imperatyvias nuostatas ieškinio priėmimo stadijoje atmetami. Ar ieškinys atitinka CPK 135 str. reikalavimus, teismas sprendžia ex officio; jeigu, apelianto manymu, šios proceso normos buvo pažeistos, tai teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei procesinių normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 329 str. 1 d.), kitais atvejais draudžiama naikinti tesimo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Be apelianto samprotavimų, objektyvių duomenų, jog nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista dėl netinkamų teismo veiksmų ieškinio priėmimo stadijoje, nėra.
Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamoje byloje. Apeliantas teigia, kad teismo nurodytose LAT nutartyse aiškiai apibrėžtos įstatymo nustatytos sąlygos bei pagrindai, kuriomis remiantis sprendžiami vidikaciniai reikalavimai, todėl teismas, tinkamai jas aiškinęs, turėjo atmesti ieškovo ieškinį; pagal kasacinio teismo nutarčių motyvus akivaizdu, jog ieškovas neturi teisės į savo reikalavimą patenkinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apelianto samprotavimai negali būti vertinami kaip teismų praktikos analizė ar motyvai dėl netinkamo teismų praktikos normų taikymo ir šių pseudo argumentų nekomentuoja.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. M. 11,30 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.