Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad, tiriant VDI gautus pranešimus, 2014 m. spalio 23 d. inspektuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotą ir veiklą vykdančią (duomenys neskelbtini), atlikus kitus veiksmus, vykdant administracinę procedūrą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. Š., būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės administracijos vadove, žemiau išvardintiems asmenims leido dirbti minėtoje įmonėje nelegaliai, kai nelegalus darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojai atlikdami darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, o būtent: 2014 m. liepos 30 d. D. M. darbininkės darbą, 2014 m. liepos 4 d. E. R. pakuotojo darbą, 2014 m. rugpjūčio 18 d. E. V. staliaus darbą, 2014 m. rugpjūčio 5 d. N. B. staliaus – staklininko darbą, 2014 m. rugpjūčio 25 d. A. B. staliaus darbą, 2014 m. rugsėjo 3 d. M. M. staliaus darbą, 2014 m. rugsėjo 23 d. A. V. staliaus darbą, 2014 m. rugsėjo 23 d. G. K. staliaus darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 2, 3, 6 dalis, bei galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyrius (toliau – Institucija) skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinė nuobaudą, sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Skunde Institucija nurodo, kad teismas, nutraukdamas administracinės bylos teiseną, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. V. Š. kaltė yra įrodyta įstatymo leistinomis priemonėmis liudytojų paaiškinimais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Skunde teigiama, jog įmonės patikrinimas pradėtas Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau - VDI) gavus M. A. pranešimus, kuriuose nurodoma ne tik galimai nelegalaus darbo faktai, bet darbuotojų darbo ir poilsio režimo bei darbo apmokėjimo pažeidimai, todėl nutarime teismas nepagrįstai atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog 2014 m. spalio 14 d. VDI atstovams pirmą kartą atvykus nebuvo rastas nei vienas darbuotojas realiai dirbantis be darbo sutarties, tačiau nevertinama, kad tądien, kaip ir 2014 m. spalio 23 d., inspektavimai pradėti vykdyti ne įprastu įmonės darbo laiku. 2014 m. spalio 23 d. apie 8.20-9.00 val. dalis įmonės rėmų surinkimo ir mašinų bare dirbančių darbuotojų paaiškino, kad įmonėje dirbo po vieną darbo dieną nuo 7.00 iki 15.30 val. tokį pat darbą kokį dirba ir dabar. Baro meistras A. P. žodžiu paaiškino, kad direktorės nurodymu vieną darbo dieną darbuotojai padirba norint įsitikinti jų gebėjimais atlikti konkretų darbą ir, jeigu darbuotojai dirba gerai ir sparčiai, tai sekančią darbo dieną su jais sudaroma darbo sutartis ir pranešama Sodrai apie įdarbinimą, tačiau raštiškai to nurodyti nenorėjo dėl galimo konflikto su įmonės direktore.

2014 m. spalio 23 d. apie 13.20 val. nuvykus pas D. M. pastaroji raštu paaiškino, apie savo darbą įmonėje 2014 m. liepos 30 d. nuo 7.00 iki 13.30 val., bei kitas aplinkybes. Tą pačią dieną apie 14.30 val. nuvykus pas buvusį įmonės darbuotoją E. R., pastarasis paaiškino, kad į darbą jį priėmusi ir leidusi dirbti direktorė V. Š. ir jis dirbęs 2014 m. liepos 4 d. nuo 7.00 iki 15.30 val., darbo sutartį sudarė liepos 21 d. 2014 m. spalio 30 d. E. V. paaiškino, kad įmonėje vieną dieną dirbusi iki darbo sutarties pasirašymo, t.y. 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuo 7.00 iki 15.30 val., į darbą ją priėmusi direktorė ir šias aplinkybes galėtų paaiškinti teisme. 2014 m. spalio 30 d. buvęs ilgametis įmonės darbuotojas gamybos vadovas V. J. paaiškino, kad darbuotojus priima ir atleidžia bei sprendžia kitus klausimus, susijusius su darbuotojais, direktorė V. Š.. Beveik visus žmones, atėjusius ieškoti darbo savarankiškai arba siųstus iš darbo biržos, direktorė įdarbina vieną – dvi dienas be darbo sutarties. Pažiūri, kuris greičiau dirba, tuos priima į darbą, o kitų nepriima ir nesumoka algos. Darbuotojams atidirbus vieną ar dvi dienas, sekančią dieną direktorė liepia susitvarkyti dokumentus, pasitikrinti sveikatą, o dar kitą dieną oficialiai priima į darbą. Nurodė, kad E. V., G. G., D. M., N. B., R. B., A. B. ir kiti darbuotojai dirbo po vieną dieną be darbo sutarties. Su D. M. darbo sutartis visai nebuvo sudaryta. Jam, kaip gamybos vadovui, kiekvieną dieną tekdavo lankytis įvairiuose baruose ir jam buvo žinoma direktorės nustatyta „tvarka“.

Institucija nesutinka su nutarime nurodytu motyvu, kad žodžiu teikti paaiškinimai nefiksuoti. Visa tyrimo eiga fiksuota ir detaliai aprašyta byloje esančiame administracinės procedūros baigiamajame dokumente – Nelegalaus darbo tyrimo akte. VSDFV administravimo įstaigai apie E. R. darbo pradžią praneša tik 2014 m. liepos 21 d. 12.48 val., E. V. – 2014 m. rugpjūčio 19 d. 15.14 val., N. B. – 2014 m. rugpjūčio 6 d. 12.01 val., A. B. – 2014 m. rugpjūčio 26 d. 13.45 val., M. M. – 2014 m. rugsėjo 4 d. 11.29 val., A. V. – 2014 m. rugsėjo 24 d. 15.57 val., G. K. – 2014 m. rugsėjo 24 d. 15.57 val., o apie D. M. darbo pradžią visai nepranešta.

Skunde nurodoma, kad teismas nutarime pažymėjo, kad buvusio įmonės gamybos vadovo liudytojo V. J. parodymus vertina kaip neobjektyvius ir šališkus, nes tarp jo ir buvusio darbdavio kilęs ginčas sprendžiamas teisme. Institucija atkreipia dėmesį, kad V. J. raštu bei žodžiu teiktus paaiškinimus apie direktorės V. Š. įmonėje nustatytą ir, kaip teisme paaiškino buhalterė - kasininkė D. S. bei pati V. Š., iki VDI pareigūnų 2014 m. spalio mėn. vykdytų patikrinimų galiojusią „tvarką“, kai darbuotojai vieną ar dvi dienas padirbę nustatyta tvarka neįforminami, patvirtina Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus pateikti dokumentai.

Institucijos teigimu, iš liudytojų paaiškinimų analizės akivaizdu, kad, tiek atliekant tyrimą, tiek teisme, liudytojai teikė parodymus apie protokole inkriminuotomis dienomis įmonėje dirbusių asmenų atliekamą darbą. Dirbusių asmenų paaiškinimuose nurodomos aplinkybės akivaizdžiai liudija apie realaus darbo atlikimą. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad dirbę darbuotojai vykdė tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atsižvelgiant į vykdytos ekonominės veiklos rūšį – baldų gamyba – akivaizdu, kad gamybos procesas susideda iš daugelio operacijų kurias vykdo samdomi darbuotojai, kiekvienas atlikdamas jam pavestą darbą. Galutinės produkcijos neužbaigtumas, atskirų sudedamųjų gaminio dalių vertė, gaminių brokas ir kitos panašios aplinkybės nusižengimo sudėčiai ir kvalifikacijai negali turėti įtakos.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bei neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama įmonės administracijos vadove, leido įmonėje dirbti asmenims, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Taigi, kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju reikalinga nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys nurodytu laiku dirbo darbą, esant darbo sutarties požymiams, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai ir pan. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad protokole nurodyti asmenys prieš sudarant su jais darbo sutartį ir pranešant VSDFV apie asmenų darbo pradžią (D. M. atveju – darbo sutarties apskritai nesudarius), tik susipažino su darbo vieta, apžiūrėjo darbo įrankius, kai kurie juos pabandė, tačiau jokio naudingo darbo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka tik iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas liudytojas V. J. parodė, kad visi protokole nurodyti asmenys vieną arba dvi dienas dirbo prieš sudarant su jais darbo sutartį, ir tai buvo įprasta priėmimo į darbą procedūra įmonėje. Liudytoja D. M. teigė, kad atvykusi į įmonę, trumpai pasikalbėjo su direktore, tuomet kita darbuotoja ją supažindino su darbo tvarka ir nuvedė į apmušimo cechą, kuriame bandė dirbti apmušimo įrankiu. Vėliau ji buvo nuvesta į pagalvių kimšimo cechą, kuriame kartu su kitomis darbuotojomis kimšo pagalves. Po 14 val. ją pasišaukusi direktorė išleido namo ir sakė paskambinsianti, jeigu reikės, tačiau D. M., ar jai darbas tinka, neklausė. Tokie liudytojos parodymai atitinka jos rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Byloje apklausiamas liudytojas E. R. parodė, kad dieną prieš įmonės atostogas (2014-07-04) buvo nuėjęs į įmonę ir ten vieną dieną dirbo – apie 2 val. pakavo baldus, vėliau kimšo pagalves, o darbo sutartis su juo buvo pasirašyta po atostogų, darbo sutarties sudarymo dieną nedirbo. Analogiškas aplinkybes E. R. nurodė ir rašytiniame paaiškinime. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbo sutartis su E. R. sudaryta 2014-07-21, tą pačią dieną apie jo įdarbinimą pranešta VSDFV.

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja E. V. parodė, kad dieną prieš pasirašant darbo sutartį mokėsi dirbti prie apmušimų, vėliau pasiprašė į kitą cechą ir dirbo jame iki darbo pabaigos. Kitą dieną pasirašė darbo sutartį ir dirbo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbo sutartis su E. V. sudaryta 2014-08-19, tą pačią dieną apie jos įdarbinimą pranešta VSDFV.

Apklausiamas liudytojas N. B. parodė, kad dirba nuo 2014-08-06, o dieną prieš tai įmonėje meistras jam paaiškino, kaip vyksta darbas, ką reikia daryti. Teigė, jog užtruko apie valandą, kol viską aprodė, vėliau buhalterė paaiškino, kokie dokumentai reikalingi, ir 2014-08-06 jau su visais dokumentais atvyko į darbovietę, pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Byloje esanti N. B. darbo sutarties kopija patvirtina, kad darbo sutartis sudaryta 2014-08-06, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto matyti, kad Apdraustųjų registre N. B. darbo pradžios data nurodyta 2014-08-07.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad prieš pasirašydamas darbo sutartį pageidavo susipažinti su darbo pobūdžiu, buvo pristatytas meistrui, kuris parodė įrankius, paaiškino kaip dirbti, leido pačiam pabandyti. Liudytojas teigė užtrukęs įmonėje apie valandą. Panašiai įsidarbinimo aplinkybes nurodė ir liudytojas M. M., kuris teigė, kad po pokalbio su direktore jam buvo paaiškinta darbo technologija, tačiau jis nieko nedirbo, tik apsižiūrėjo ir užtruko iki valandos. Liudytojas A. V. nurodė, kad prieš įsidarbinant jam ne tik parodė, kaip ir kuo reikės dirbti, bet ir davė pabandyti, taip pat, kaip ir liudytojai G. K., kuri teigė pirmą dieną tik susipažinusi su darbu ir įmonėje praleidusi ne visą darbo dieną.

Pažymėtina, jog DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Taigi, darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK, buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į liudytojų D. M., E. R. bei E. V. nurodytas aplinkybes, kad prieš pasirašant darbo sutartį jie visą darbo dieną (D. M. – beveik visą) praleido įmonėje darbo vietose bandydami dirbti bei atitinkamai kvalifikuoti D. M., E. R. bei E. V. ir įmonę siejusių santykių pobūdį. Akivaizdu, jog nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie šių asmenų įdarbinimą, jie atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, o V. Š., kaip įmonės vadovė, leido D. M., E. R. bei E. V. tokiomis sąlygomis dirbti.

Atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. neneigė, kad prieš priimant darbuotojus dirbti, jie būdavo supažindinami su darbo vieta, darbo pobūdžiu, darbui reikalingais įrankiais, leidžiama pabandyti atlikti tam tikras funkcijas tam, kad ir pats įdarbinamas asmuo, ir įmonės atstovas, galėtų nuspręsti, ar asmuo tinkamas tam darbui. Tačiau tokias aplinkybes patvirtino tik liudytojai A. B., M. M., E. V. ir G. K., visi iki šiol dirbantys įmonėje. Tačiau nesant kitų duomenų, paneigiančių šių liudytojų nurodytas aplinkybes, jog jie buvo tik supažindinami su darbu, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šių asmenų atžvilgiu nelegalaus darbo faktas nėra įrodytas.

Tuo tarpu liudytojas N. B., nors ir teigė, kad dieną prieš sudarant darbo sutartį, t. y. 2014-08-05, jis tik susipažino su darbo pobūdžiu, tačiau nurodė, kad pradėjo dirbti 2014-08-06, t. y. tą pačią dieną, kai pasirašė darbo sutartį. Tuo tarpu N. B. darbo sutartyje nurodyta darbo pradžia – 2014-08-07. Kaip jau minėta, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto matyti, kad Apdraustųjų registre N. B. darbo pradžios data nurodyta 2014-08-07, apie jo įdarbinimą pranešta 2014-08-06. Tačiau, kadangi N. B. 2014-08-06 jau dirbo, pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo laiku pranešta apie N. B. priėmimą į darbą, o tai laikytina vienu iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Š., būdama bendrovės direktore, turėjo imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, tinkamai įforminant jų išbandymo laikotarpį, bet ir kontroliuoti, kad norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku VSDFV teritoriniam skyriui būtų pateikti duomenys apie įdarbinamų asmenų darbo pradžią.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį po minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

V. Š. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3472 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.