Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-746-508/10;

Teisėjas R. Krušinys Proceso Nr. 64-1-01391-09;

2010 m. lapkričio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam A. B., jo atstovui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam A. M. ir jo gynėjai Singridai Samoškienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-07-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, suimant teismo salėje. Į bausmę įskaityta pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-07-19 nuosprendį atlikta bausmė nuo 2010-04-07 iki 2010-09-05.

A. B. pagal LR BK 189 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. G. bei V. V., kurių atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai grupėje su R. G. bei V. V., 2009 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 25 d. į 26 d., apie 24 val., pro nerakintas garažo duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) sav. esantį J. A. K. priklausančios sodybos garažą, iš kur pagrobė 300 litų vertės elektrinį grąžtą „Bosch“, kampinį šlifuoklį “Dewalt” 200 litų vertės ir 60 litų vertės elektrinį prailgintuvą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš toje pačioje sodyboje kitame garaže buvusio kombaino ir traktoriaus „MTZ 80“ kuro bakų pagrobė apie 25 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 50 litų, tuo nukentėjusiajam J. A. K. padarė 610 litų turtinę žalą.

A. B. pagal LR BK 189 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 25 d. į 26 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) sav., iš A. M., V. V. ir R. G. įgijo 300 litų vertės elektrinį grąžtą „Bosch“, kampinį šlifuoklį “Dewalt” 200 litų vertės, raktų komplektą 400 litų vertės, 60 litų vertės elektrinį prailgintuvą, bei 180 litrų kuro, kurio vertė 360 litų, žinodamas, kad šie daiktai gauti nusikalstamu būdu, t.y. pavogti.

A. B. pagal LR BK 189 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Prokuroro skunde nurodyta, kad teismo išvados, vertinant A. B. veiką, nepagrįstos ir neteisingos. Nekyla abejonių, kad A. B. realizavo LR BK 189 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius, kadangi turtas buvo įgytas tiesiogiai iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 189 str. 1 d. svarbu tai, ar asmuo suvokė, jog turtas gautas nusikalstamu būdu. Būtent asmens suvokimas ir išreiškia tiesioginės tyčios turinį. Nagrinėjamu atveju tiesioginės tyčios turinį atskleidžia laikas, vertė (neatlygintinumas) ir turto pardavimo aplinkybės. Nustatyta, kad nusikalstamu būdu gauti daiktai buvo siūlomi pirkti nakties metu. Neabejotinai toks laikas suponuoja realų suvokimą, jog siūlomas turtas yra gautas neteisėtu būdu. Tai patvirtina ir kaltinamojo A. M. parodymai bei veikos vertinimas, jog naktį įvykęs sandoris A. B. galėjo sukelti daug abejonių. Nusikalstamu būdu gauti daiktai buvo siūlomi pirkti už 50 litų. A. B. už įgyjamus daiktus atsiskaitė buteliu degtinės ir 20 litų. Šios aplinkybės rodo, kad buvo atsiskaityta tik simboliškai. A. B., dirbdamas automobilių remonto srityje, neabejotinai suvokė siūlomų pirkti daiktų realią rinkos vertę. Tai, kad turtas svetimas, A. B. suvokė ir patvirtino, jog kaltinamieji nurodę, kad daiktai priklauso R. G. draugui. Vertinant visas šias aplinkybes, nekyla abejonių, jog A. B. suvokė, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, tai neabejotinai patvirtina turto pardavimo laikas, simbolinis atsiskaitymas už įgyjamą turtą bei turto pardavimo aplinkybės. Be to, asmenys, iš kurių jis įsigijo turtą, jam gerai pažįstami, žinomas jų gyvenimo būdas (praeityje teisti už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Vertinant kaimiškos vietovės ypatumus (vieni kitus pažįsta ir bendrauja), aplinkybė jog A. B., vėliau (po kelių dienų) vienam iš kaltinamųjų R. G. perdavė likusius sutartus 20 litų, leidžia teigti, jog A. B. pilnai atsiskaitė už įsigytus daiktus, jau žinodamas apie įvykdytą vagystę iš kaimyno J.A. K. ir siekė įsigytus daiktus išsaugoti. Daiktai buvo grąžinti tik kaltinamiesiems kartu su vieno iš jų tėvu nuvykus pas A. B. ir paprašius grąžinti. Teismas, išteisindamas A. B., dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d., neteisingai įvertino įrodymų visumą, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog A. B. nepadarė nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti, išteisintąjį ir jo atstovą, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius jo apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus taikė tinkamai. Byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, jog A. B. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 189 str. 1 d. LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

LR BK 189 str. 1 d. numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja ir to norėti. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Apklausti teisme nei vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino, jog A. B. būtų žinojęs, kad įsigyja jų vogtus daiktus. Priešingai, R. G. teisme nurodė telefonu sakęs A. B., jog daiktai ir kuras yra jo draugo, o parduoda todėl, kad gerdami pritrūko pinigų alkoholiui. Nuvykus pas A. B., šis dar kartą klausė, ar daiktai nėra vogti, jis jam dar kartą patvirtino, kad daiktai yra jo draugo. A. M. nurodė girdėjęs, kaip R. G. telefonu A. B. sakė, jog daiktai yra jo draugo. Tiek V. V., tiek ir A. M. nurodė negirdėję, ką R. G. kalbėjo su A. B., kai atvyko pas pastarąjį, nes stovėjo toliau.

Prokuroro skunde nurodyta, jog A. B. suvokė, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, apie ką patvirtina turto pardavimo laikas, simboliškas atsiskaitymas už įsigyjamą turtą ir turto pardavimo aplinkybės. Tačiau prokuroras nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę. Skunde nurodytos aplinkybės tik sudaro prielaidas manyti, kad A. B. galbūt turėjo suvokti, jog įgyjamas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Prokuroras skunde nurodo, kad vogti daiktai buvo siūlomi pirkti už 50 litų nakties metu, kas suponuoja realų suvokimą, jog turtas gautas neteisėtu būdu, o A. B., dirbdamas automobilių remonto darbų srityje, neabejotinai suvokė siūlomų pirkti daiktų realią rinkos vertę. Be to, skunde teigiama, kad A. B. suvokė, jog siūlomas pirkti turtas yra svetimas, jį pirkti siūlę asmenys buvo neblaivūs, A. B. gerai pažįstami ir jam žinoma, kad tie asmenys praeityje teisti už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tačiau kaip patvirtina faktinės aplinkybės, A. B. išties domėjosi ar parduodami daiktai nėra gauti nusikalstamu būdu, jis suprato, kad girtaujantiems asmenims trūksta alkoholio bei pinigų, todėl būtent taip su jais atsiskaitė.

Prokuroro nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal LR BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog A. B. turėjo suvokti, tačiau nepatvirtina, kad jis tikrai suvokė apie įgyjamo turto neteisėtą kilmę. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nesant byloje A. B. kaltės įrodymų ir jų nepateikus apeliacinės instancijos teisme, apylinkės teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis A. B. atžvilgiu paliekamas galioti.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai kvalifikavęs A. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d., teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir laikydamasis bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.). Skiriant bausmę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LR BK 91 str. 2 d.).

Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. administracine tvarka nebaustas, neigiamai charakterizuojamas Marijampolės savivaldybės Želvos pagrindinės mokyklos direktorės, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau yra ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos LR BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (LR BK 91 str. 3 d.). A. M. paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnės negu LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas tos rūšies bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į jo asmenybės (sistemingai daromi tyčiniai nusikaltimai) ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (vagystė turinti kvalifikuojantį požymį), laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu LR BK 63 str. 9 d. pagrindu buvo bendrinama su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-07-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Atmestinas ir kitas skundo argumentas bausmės švelninimui, jog prokuroras teismo posėdžio metu prašė skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva ir skirdamas bausmę teismas vadovaujasi tik įstatymu, jis nėra saistomas nei su prokuroro, nei su kitų proceso dalyvių nuomone. Tačiau dėl objektyvumo būtina pažymėti, kad 2010-09-01 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė teismo galutinę subendrintą bausmę A. M. skirti griežtesnę – dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmė skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jos skyrimo nepilnamečiui ypatumais, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.