Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-07-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-14360-600/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
e2YT-14360-600/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09582-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
J. Č.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14360-600/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09582-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina B. D. S. po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) A. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina B. D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po A. S. mirties jo palikuonys į notarą nesikreipė, o palikimą priėmė B. D. S., pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo R. S. pateiktame atsiliepime nurodo sutinkantis su pareiškimu, prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Iš teismui pateikto 2022 m. lapkričio 26 d. medicininio mirties liudijimo Nr. 22-81809879 duomenų matyti, kad B. D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš 1993 m. birželio 15 d. mirties liudijimo, įrašo Nr. 2610, duomenų matyti, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. gegužės 24 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. S. mirė būdamas santuokoje su B. D. S., susilaukęs dviejų vaikų – J. Č. ir R. S.. Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po palikėjo A. S. mirties dėl palikimo priėmimo jo įpėdiniai nesikreipė.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad B. D. S. vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjos tėvai šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro A. S. palikimą. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina, kad po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė B. D. S.. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes ji iki mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi šiuo butu kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-197 straipsniai).

9. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjo A. S. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė