- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-67-354/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininko A. G. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo A. R. administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, teisena nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. 2018 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos vyriausiasis specialistas M. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. R. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 1 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini) tvenkinio nepakluso teisėtam uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti (nurodyta žodžiu bei stabdoma stabdymo disko pagalba).
2. 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. R. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta. Nutarime apylinkės teismas pažymėjo, jog A. R. vairuojamo automobilio stabdymas vyko ne pagal ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus, o byloje esantys liudytojų parodymai patvirtino, jog A. R. nesuprato, kad yra stabdomas pareigūnų, todėl A. R. veikoje nebuvo privalomojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – tyčios.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. R. kaltu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir paskirti pažeidimą padariusiam asmeniui administracinę nuobaudą.
3.1. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-140 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolės reido organizavimo (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 01/02 d. nuo 18 val. iki 01.30 val. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai M. K. ir M. T. vykdė reidą (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetuose. Pabrėžiama, kad pareigūnai privalo laikytis direktoriaus įsakyme nurodytų reikalavimų, tai yra vilkėti tarnybines uniformas, patvirtintas Aplinkos ministro, bei vykti į reidą tarnybiniu automobiliu, tai šiuo atveju reide dalyvaujantys pareigūnai ir darė, tai yra vilkėjo tarnybines uniformas su liemenėmis, atspindinčiomis šviesą, bei reido metu naudojo tarnybinį automobilį „Isuzu D-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybinis automobilis yra ženklintas skiriamaisiais ženklais, todėl, apelianto manymu, automobilis yra puikiai matomas ir žmonės puikiai suvokia, kam skirta ši transporto priemonė. Nurodoma, kad reido pradžioje reidas vykdytas prie minėtų vandens telkinių, likusi reido dalis buvo vykdyta pagal turimą informaciją dėl neteisėtų medžioklių (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete. Pažymima, kad klubo medžiotojai buvo nurodę, jog dažnai iš juodos spalvos automobilio, važinėjančio vakarais, yra šaudoma, bei keletą kartų yra pabėgęs asmuo su šautuvu į juodos spalvos automobilį, todėl minėti medžioklės plotai reido metu buvo stebėti iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto, o apie 23 val. buvo nuspręsta pakeisti stebėjimo vietą.
3.2. Be to, skunde pažymima, kad nuvykus (duomenys neskelbtini) tvenkinio apie 23.20 val., kadangi šiuo metų laiku šviesus paros metas būna ilgiausias metuose, dar buvo netamsu, todėl bevažiuodami pareigūnai pastebėjo tris automobilius ir keturratį motociklą, stovinčius prie minėto vandens telkinio, kilus įtarimų, kad galimai vykdoma neteisėta veikla, pareigūnai nusprendė atlikti patikrinimą. Nurodoma, kad tarnybinę transporto priemonę pareigūnai pastatė ant keliuko ir lipdami lauk iš jos pastebėjo asmenį, bėgantį link automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo akivaizdžiai matė atvykusių pareigūnų tarnybinę transporto priemonę, kadangi buvo dar šviesu, pareigūnai bėgantį asmenį puikiai pažino, nes yra ne kartą baudę, tai buvo A. R.. Teigiama, kad A. R. bėgant link automobilio (automobilis stovėjo šalia keliuko ir netrukdė pravažiuoti) pareigūnas aiškiai žodžiu nurodė sustoti, A. R. reikalavimo nevykdė ir įšoko į minėtą automobilį, kurį užsivedė ir pradėjo važiuoti bei pro atidarytą langą šaukė, kad tik patrauks automobilį. Pažymima, kad pareigūnas dar kartą aiškiai žodžiu bei stabdymo disku nurodė sustabdyti transporto priemonę, tačiau minėtas pilietis nereagavo nei į žodinį nurodymą sustoti, nei į tai, kad automobilis buvo stabdomas stabdymo disku, o padidinęs greitį automobilis važiavo tiesiai į stabdantį pareigūną. Automobiliams susigretinus bei likus tarpui apie 1 metrą, nes stabdomas automobilis važiavo žoline danga palei tvenkinio krantą, pareigūnas, vengdamas sužalojimų, atšoko į šalį. Stabdomas automobilis, pravažiavęs pro pareigūną ir tarnybinį automobilį, dar labiau padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Teigiama, jog automobilis spruko iš įvykio vietos, todėl buvo nuspręsta jį persekioti panaudojus tarnybinį automobilį su šviesos ir garso signalais, persekiojamas automobilis kelis kartus (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančiuose miškuose buvo prisivytas, bet vairuotojas nereagavo į šviesos ir garso signalus, tik padidinęs greitį spruko. Nurodoma, kad persekiojant automobilį buvo paprašyta bendruoju pagalbos telefonu policijos pagalbos nurodant, kad automobilis sprunka link (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad šiuo metu ekipažų, dirbančių toje pusėje, neturi ir pagalbos nesuteiks. Persekiojamas automobilis dingo (duomenys neskelbtini) kaime.
3.3. Institucijos manymu, minėtos įvykio aplinkybės aiškiai nurodo, kad tiek aplinkos apsaugos pareigūnai pažino asmenį, tiek A. R. matė uniformuotus aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnus ir suvokė, jog nepaklusta reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodoma, kad buvo nuspręsta grįžti prie tvenkinio ir apklausti likusius asmenis: P. V., R. M. bei kitą asmenį. Pažymima, kad visi apklausti asmenys nurodė, kad minėto asmens nepažįsta ir nežino, nei ko jis buvo atvažiavęs prie tvenkinio, nei ką jis ten darė, rašytinius paaiškinimus rašyti atsisakė.
3.4. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo metu buvo apklausti R. M. bei R. R., kurie buvo kviesti pačio asmens, įtariamo padarius minėtą administracinį nusižengimą. Liudytojai neneigė buvę įvykio vietoje, bet nieko konkretaus pasakyti irgi negalėjo, be to, abu nurodė, kad matė ir suprato, kad pirmą kartą prie tvenkinio buvo aplinkosaugos pareigūnai, nes nurodė, kokia transporto priemonė buvo atvykusi ir neneigė, kad tai buvo tarnybinis automobilis. Nurodoma, kad vienas iš liudytojų prisipažino, kad A. R. pažįsta, nes kartu žvejoja, kitas liudytojas neneigė, kad minėtą asmenį žino iš matymo. Institucijos žiniomis, A. R. buvo su minėtais asmenimis bendradarbis, todėl mano, kad minėtų liudytojų duoti paaiškinimai yra siekiantys išteisinti A. R., kadangi tarnybiniame pranešime buvo nurodytas ir kitas įvykio vietoje buvęs asmuo P. V., tačiau šis asmuo teismo metu nebuvo apklaustas. Nurodoma, kad, siekdamas išvengti atsakomybės, nes neva nesuprato, kas jį stabdo, A. R., suvokdamas padarytą pažeidimą, po įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie dėl įvykio pareiškimo nepriėmė, nes pareigūnai puikiai suprato A. R. siekį išvengti atsakomybės, be to, nebuvo motyvuoto pagrindo priimti pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. R. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.
5.1. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno <...> teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
5.2. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uniformuoto <...>, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, <...> reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. <...> Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
5.3. Iš minėtų ANK normų matyti, jog pagal ANK 426 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Vis dėlto pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta tvarkos, kokiu būdu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi stabdyti asmenis tamsiuoju paros metu. Pritartina apylinkės teismui, jog tokiu atveju (tamsiuoju paros metu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdant asmenį privaloma laikytis specialios tvarkos.
5.4. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reglamentavimas ir jame negali būti detaliai sureglamentuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno (šiuo atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno) veiksmai stabdant transporto priemones. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos nuostatos, kurių 8 punkte nurodyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tamsiu paros metu net ir apšviestuose kelio (gatvės) ruožuose transporto priemones turi stabdyti laikantis šių reikalavimų: 8.1. – pareigūnas turi vilkėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (specialiąsias liemenes, rankogalius ir kt.), dirbti tik su specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu; 8.2. – automobilio ekipaže turi būti ne mažiau kaip 2 pareigūnai arba, jei dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas; 8.3. – automobilis stabdomas minėta lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlį. Rekomenduojama stabdyti apšviestuose kelio ruožuose.
5.5. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nesilaikė reikalaujamos automobilių stabdymo tvarkos tamsiu paros metu, nes stabdant A. R. buvo naudojamas tik skritulys su raudonu atšvaitu, nors pagal anksčiau nurodytą tvarką pareigūnai privalo tamsiu paros metu stabdydami asmenis įjungti tarnybinio automobilio švyturėlius, tai šiuo atveju nebuvo atlikta. Taigi, apygardos teismo vertinimu, jau vien dėl to, kad nebuvo laikomasi numatytos stabdymo tvarkos, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar asmuo, kuris buvo stabdomas, suvokė, kad nepaklūsta teisėtam ir aiškiai išreikštam pareigūnų reikalavimui. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklaustas A. R. teigė, jog pamatęs atvažiuojantį automobilį nuėjo patraukti savojo ir pradėjo važiuoti, tačiau iš mašinos iššokęs vyras pradėjo šaukti jam sustoti, todėl jis (A. R.), išsigandęs tokių veiksmų, nutarė nestoti ir nuvažiavo, teigė nesupratęs, jog yra stabdomas pareigūnų, o po valandos grįžęs į įvykio vietą iš prie tvenkinio buvusių žvejų sužinojo, kad jis buvo stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų. Šią A. R. versiją iš esmės patvirtina ir apylinkės teisme apklausti liudytojai R. R. ir R. M., nes pastarieji nurodė, kad įvykio metu buvo tamsu, aiškaus A. R. stabdymo nematė, patvirtino, kad po 1–2 val. grįžo A. R. ir pradėjo klausinėti, kas čia įvyko, ir A. R. buvo nurodyta, kad jį stabdė aplinkos apsaugos pareigūnai. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. R., pamatęs atvažiuojančius pareigūnus, pradėjo bėgti link savo automobilio, tačiau tokias aplinkybes paneigia paties aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno M. T. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, kad A. R. sparčiu žingsniu ėjo prie mašinos, sėdo į ją ir pradėjo važiuoti. Taigi, pritartina apylinkės teismo argumentams, kad išdėstytos aplinkybės rodo, jog A. R. nesuprato, kad yra teisėtai stabdomas pareigūnų, todėl nebuvo galima reikalauti, kad jis sustotų ir vykdytų pareigūnų reikalavimus, kitų objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
5.6. Minėta, kad viena iš ANK 426 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų – teisėtas pareigūno reikalavimas. Pažymėtina, kad tiek Institucijos skunde, tiek apylinkės teisme apklausti pareigūnai nurodė, kad A. R. buvo nuspręsta patikrinti, kilus įtarimų, jog galimai vykdoma neteisėta veikla. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kodėl pareigūnams kilo įtarimų, kad būtent A. R. galimai vykdo neteisėtą veiką, be to, net minimaliai nepateikta duomenų, kokios konkrečiai neteisėtos veikos darymu buvo įtartas A. R. ir kokios aplinkybės tai patvirtino. Taigi, šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių ir dėl pareigūno reikalavimo teisėtumo šioje situacijoje, o tai eliminuoja galimybę taikyti ANK 426 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nors skunde nurodoma, kad A. R. mašina buvo persekiojama ir dėl to kreiptasi į policiją, tačiau policija nepadėjusi, nes tuo metu nebuvo laisvų ekipažų, tačiau iš byloje pateikto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto (b. l. 36) matyti, kad minėtų aplinkybių policija nenurodžiusi, priešingai, susisiekus su pareiškėju (aplinkos apsaugos inspektoriumi) buvo išsiaiškinta, kad policijos pagalba nebereikalinga, tai šiuo atveju kelia abejonių dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų buvusių įtarimų A. R. padarius kokią nors neteisėtą veiką pagrįstumo.
5.7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių A. R. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininko A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.