Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-11-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-24928-490/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
2YT-24928-490/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01755-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
D. B., A. B.
Civilinė byla Nr. 2YT-24928-490/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01755-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B. ir A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. B. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą – dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei negyvenamą patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė M. B., kuri testamento nepaliko. Po žmonos mirties pareiškėjas į notarą nesikreipė, kadangi manė, jog to daryti nereikia. Pareiškėjas gyveno kartu su sutuoktine santuokoje įgytame bute (duomenys neskelbtini), todėl manė, kad turtas po kažkurio vieno iš sutuoktinių mirties atitenka likusiam gyvam sutuoktiniu. Norėdamas sutvarkyti su turtu susijusius klausimus, pareiškėjas nuvyko pas notarą, kur sužinojo, jog jis turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas naudojo visą bendrą turtą, jį išlaikė, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo ir jo mirusios sutuoktinės vaikai D. B. ir A. B. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po motinos mirties nepriėmė ir pretenzijų į jos turto dalį nereiškia (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. B. ir A. B. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimus, nurodydami, kad sutinka su pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti (b. l. 29, 30).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėjas su M. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Suinteresuoti asmenys D. B. ir A. B. yra pareiškėjo ir mirusios M. B. vaikai (b. l. 29, 30). Pareiškėjo sutuoktinės vardu įregistruotas santuokoje su M. B. įgytas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta (duomenys neskelbtini))), esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 9, 10). Pareiškėjas neturi savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto (b. l. 7). M. B. iki savo mirties buvo deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau valdo santuokoje kartu su M. B. įgytą nekilnojamąjį turtą, moka buto komunalinius mokesčius, už sunaudotą elektros, šilumos energiją, kitus mokesčius (b. l. 15–25). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės Vilmos Pakaušienės 2018 m. rugpjūčio 9 d. informacija, po M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, į notarės biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė, notarės biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 6). Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinės mirties, jis ir toliau naudojasi su M. B. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, t. y. disponuoja paveldėtu turtu, kaip savo. Pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės mirties, pradėdamas jos turtą valdyti.

Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, nepareiškė.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas V. B. po sutuoktinės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti M. B. turtą, priėmė pareiškėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą – dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei negyvenamą patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta (duomenys neskelbtini))), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė