Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-1022/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
1-7-1022/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Kaltinamasis
R. T.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 17 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam R. T., jo gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, administracine tvarka baustas, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, 2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

R. T. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

2013 m. rugsėjo 1 d. apie 00 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į kavinės „Viliošiai“ patalpas, konflikto metu vieną kartą spyrė R. M. į veidą, taip padarė jam apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje, 31-mo danties srityje ir 48-to danties šaknies lūžimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertinant kaltinamojo R. T. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą, taikytinas veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas – 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija.

Kaltinamasis R. T. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė 2013 m. rugsėjo 1 d. naktį laisvalaikį leidęs su pusbroliais (duomenys neskelbtini) kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jo teigimu, einančio į kavinę, lauke ties įėjimu jo nepraleido vienas iš ten stovėjusių trijų vyriškių, pradėjęs jį užgaulioti žodžiais ir užsimojęs smogti. R. T. paaiškino apsigynęs nuo smūgio, blokuodamas jį ranka, ir tuomet spyręs vyriškiui vieną kartą į galvą. Vyriškiui nukritus, kaip pats teigia, patikrino, ar šis gyvas, ar nėra rimtai sužalotas. R. T. paaiškino nenorėjęs konfliktuoti, tačiau neturėjęs galimybės to išvengti, nes buvo išprovokuotas, konflikto metu patyrė įbrėžimą veide.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis R. T. prisipažino esąs kaltas, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir gynėjui sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

II Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo R. T. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 22 val. 00 min. – 22 val. 30 min. brolis jį atvežė į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę (duomenys neskelbtini). Brolis išvažiavo, o jis liko kavinėje, buvo išgėręs. Kavinėje sutiko pažįstamą, kurio vardo ir pavardės nežino, seniau gyveno Viekšniuose, paskutinį kartą matėsi gal prieš 15 metų. Kartu su tuo pažįstamu sėdėjo salėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtas vaikinas buvo su keliais draugais, tačiau jis jų nepažinojo. Prisimena tuomet kavinėje žodžiu susipykęs su jaunuolių kompanija, t. y. prasilenkdami kavinėje apsižodžiavo ir tuo viskas baigėsi. Naktį pamena išėjęs į lauką parūkyti ir paskambinti draugui, kad šis parvežtų namo, nes buvo jau gerokai išgėręs. Lauke užsirūkęs cigaretę skambino draugui eidamas nuo įėjimo į kavinę tiltelio link, kai pajuto smūgį į galvą, nukrito ir daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjo kitą dieną apie pietus namuose. Žmona sakė, kad 2013 m. rugsėjo pirmosios naktį, po 1 valandos jį kruviną į namus parvežė policijos pareigūnai. Nukentėjusysis nurodė tądien jam skaudėjus žandikaulį, galvą, negalėjo pavalgyti. Iš pradžių galvojo nieko rimto neatsitikus, tačiau skausmui nepraėjus 2013 m. rugsėjo 3 d. nuėjo Ventoje pas šeimos gydytoją, gavęs siuntimą nuvyko į Naująją Akmenę, o iš ten – į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam nustatytas žandikaulio lūžis trejose vietose. Kas ir kodėl jį sumušė, kiek smūgių sudavė, parodė nežinąs, nes nieko nepamena (1 t., b. l. 19–20, 23–24).

2013 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 202/13 (13) nurodyta, kad R. M. nustatyta: apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje pusėje, 31-mo danties srityje ir 48-to danties šaknies lūžimas. Sužalojimai padaryti 1 trauminiu poveikiu, galimai nuo smūgio kumščiu arba koja. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Apatinio žandikaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. B. parodė 2013 m. rugsėjo 1 d. kartu su broliu M. B., draugu Š. N. ir pusbroliu R. T. atvažiavę į (duomenys neskelbtini) kavinę, (duomenys neskelbtini). Visi buvo lauko pavėsinėje prie įėjimo į kavinę ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jo teigimu, R. T. ir Š. N. kartais užeidavo į kavinę pašokti, o jis su broliu nėjo. Vienu metu, dar nebuvo 1 val., sėdėdamas pavėsinėje išgirdo šurmulį ir atsisukęs įėjimo į kavinę link, pamatė ant šaligatvio stovintį R. T.. Prie jo buvo trys vaikinai, iš kurių vieną – vardu A., gyvenantį Viekšniuose, jis pažino, o kitų dviejų ne. Matė R. T. konfliktavus su vienu iš tų vaikinų – abu susikibę stumdėsi, parkrito ant žemės, bet smūgių nesudavė. Jo teigimu, atsikėlęs nuo žemės R. T. vieną kartą spyrė į veidą nuo žemės besikeliančiam minėtam vaikinui ir šis nukrito ant šaligatvio. Daugiau, pasak jo, R. T. smūgių nesudavė, o vaikinas liko gulėti. D. B. nurodė po R. T. spyrio, su broliu ir Š. N. pribėgę prie jų, o sumušto vaikino draugai kažkur pabėgę. Įvykio metu, jo teigimu, nukentėjusio vaikino draugai buvo šalia ir į konfliktą nesikišo. Pasak jo, R. T. jokių sužalojimų padaryta nebuvo, tik įbrėžimas veide. Vėliau iš R. T. sužinojo, jog vaikinas, kuriam jis spyrė, kavinėje prie jo kabinėjosi, tačiau išsamiau draugas nieko nepasakojo (1 t., b. l. 76–77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. B. parodė 2013 m. rugsėjo 1 d. kartu su D. B., draugu Š. N. ir pusbroliu R. T. atvažiavę į (duomenys neskelbtini) kavinę, (duomenys neskelbtini), kur lauko pavėsinėje prie įėjimo į kavinę visi vartojo alkoholinius gėrimus. Teigia vienu metu iš kavinės į lauką sugrįžusius R. T. ir Š. N. sakius, kad prie jų kabinėjosi kažkokie trys vyrai, tačiau daugiau apie tai nekalbėjo. Vienu metu, pasak jo, R. T. pakilo nuo jų staliuko ir nuėjo kavinės įėjimo link. Matė, jog R. T. stovint netoli įėjimo į kavinę, iš jos išėjo trys vyrai, iš kurių vieną vardu A., gyvenantį Viekšniuose, pažino, o kitų dviejų ne. Tačiau vėliau nei pusbrolio, nei tų vyrų nestebėjo, kai staiga brolis ar Š. pasakė: „žiūrėk, susikibo“. Tuomet atsisukęs pamatė, kad vienas iš tų trijų vyrų pastūmė R. ir šis nukrito ant žemės. Jam greitai atsistojus abu vėl susikibo. Tuomet jų link atsistojo eiti ir jis su draugais. Priėjęs pamatė ant žemės gulintį tą patį vyrą, su kuriuo R. T. konfliktavo. Vyro veidas ties skruostu buvo kruvinas, ant šaligatvio irgi matėsi kraujas, šalia stovėjo R. T.. Teigia konflikto metu minėto vyro draugus buvus šalia, tačiau į konfliktą nesikišus, o jiems su draugais priartėjus, šie išsilakstė. Nurodė nežinąs, kas iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Paaiškino konflikto tarp R. ir to vyro pradžios nematęs. Pasak jo, R. T. sužalotas nebuvo, tik perbrėžtas skruostas, o viskas įvyko labai greitai ir jie nespėjo pribėgti jų išskirti. Įvykio metu lauke buvo tamsu, švietė kavinės lauko apšvietimas ir buvo matyti, kas vyksta (1 t., b. l. 78–79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Š. N. parodė 2013 m. rugsėjo 1 d. vakare su M. B., D. B. ir R. T. atvažiavę į kavinę (duomenys neskelbtini). Kavinės pavėsinėje lauke visi sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Dviese su R. T. buvo užėję į kavinę pašokti. Vienu metu užėjusius į kavinę juos pastūmė du nepažįstami vyrai, tačiau jis nesuprato priežasties. Jiedu su R. T. apsisuko ir išėjo į lauką prie savo staliuko. Antrą kartą užėjus į kavinę pašokti R. T. išėjo, o jis liko šokti. Tuomet prie jo priėjęs anksčiau jį stumtelėjęs vyriškis, nieko nesakęs norėjo galva trenkti jam į veidą, bet jis pasitraukė ir vyriškis nepataikė. Tuomet išėjo iš kavinės ir grįžo į pavėsinę. Išėjęs lauke matė netoli durų stovinčius du to vyro draugus. Sugrįžęs į pavėsinę matė į lauką iš kavinės išėjusį ir jam norėjusį trenkti vyriškį, kuris sustojo prie savo draugų. Tuomet pavėsinėje nuo suoliuko pakilo ir kavinės įėjimo link nuėjo R. T., tačiau jo ir tų vyrų nestebėjo, kai staiga išgirdo triukšmą. Atsisukęs pamatė susistumdžiusius R. ir tą patį jam trenkti norėjusį vyriškį. Tiedu susikibę nukrito ant šaligatvio. R. T., pasak jo, greitai atsikėlė, antrasis irgi kėlėsi nuo žemės, kai R. T. vieną kartą spyrė jam į veidą ir vyriškis atsigulė ant šaligatvio. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. Įvykio metu to vyro draugai, pasak jo, buvo šalia, į konfliktą nesikišo. Tuo metu lauke buvo tamsu, bet švietė kavinės lauko apšvietimas ir buvo matyti, kas vyksta (1 t., b. l. 80–81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. V. parodė 2013 m. rugpjūčio 31 d. vakare kartu su dviem draugais atvažiavęs į kavinę (duomenys neskelbtini). Ten su vienu draugu gėrė degtinę, kitas negėrė, nes vairavo. Draugams išvažiavus jis liko vienas. Kavinėje jį užkalbino pirmą kartą matytas vyriškis, abu išsikalbėjo, jog kavinėje yra vieni, išgėrė jo turėtą pusę butelio degtinės ir vyriškio nupirktą dar vieną 0,7 litro talpos degtinės butelį. Jo teigimu, vyriškis kavinėje elgėsi agresyviai, barmenės ne kartą jį ramino. Patvirtino su vyriškiu išeidavęs į lauką parūkyti ir matęs lauke prie staliuko sėdėjusius 4 ar 5 vaikinus, vilkinčius sportiškai, vieną jų žinojo iš matymo. Vienu momentu kavinėje prie durų jo sugėrovas užkabino į kavinę užėjusius kelis iš tų lauke sėdėjusių vaikinų. Tąkart jie apsižodžiavo ir viskas baigėsi, nes kartu buvusį vyriškį jis nuramino. Tačiau vėliau jiedviem išėjus į lauką parūkyti, jo sugėrovas pasakė kažką įžeidžiančio vienam iš tų lauke sėdėjusių sportiškai apsirengusių vaikinų. Ar šis ką atsakė, nepamena, tačiau matė savo sugėrovą puolus mušti tą vaikiną. Tiedu tarpusavyje keikėsi, vienas kitą įžeidinėjo. Paaiškino, tempęs sugėrovą už sprando nuo to vaikino, neleidęs jo pulti, liepęs ramintis, tačiau šis nerimo. O vienam iš jų pasiūlius „einam vienas ant vieno“, apsisuko eiti kavinės link ir nebežiūrėjo, kas vyko toliau. Girdėjo, lyg kažką sušukus “ai“ ir nukritus ant žemės, todėl kavinėje nepažįstamo vyro paprašė padėti. Su tuo vyru išėję į lauką netoli įėjimo į kavinę pamatė gulintį jo sugėrovą, kuris atrodė be sąmonės. Atvykę medikai išsivežė vyriškį, buvo ir policijos pareigūnai. A. V. parodė įvykio metu nenukentėjęs ir niekam pretenzijų neturįs, o konfliktą, jo nuomone, pradėjo pats nukentėjęs vyriškis, prisikabinęs prie to jaunuolio (1 t., b. l. 85–86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. D. parodė 2013 m. rugpjūčio 31 d. dirbusi kavinėje (duomenys neskelbtini). Tą vakarą, pasak jos, kavinėje buvo daug lankytojų, vieni sėdėjo ir šoko kavinės viduje, kiti sėdėjo prie staliukų lauke. Po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena, išėjusi aptarnauti lauke sėdėjusių lankytojų, teigia pamačiusi ant tako prie įėjimo į kavinę besimušančius vyriškius. Nematė, kiek jų ir kas tokie mušėsi, kas ir kam bei kiek smūgių sudavė, nes prie įėjimo buvo daugiau žmonių. Pamačiusi besimušančius nubėgo į kavinę ir telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet išėjusi į lauką pamatė ant žemės be sąmonės gulintį vyriškį, prie kurio būriavosi keletas kavinės lankytojų. Girdėjo kažką iškvietus greitąją med. pagalbą. Jos teigimu, nukentėjęs vyriškis tą vakarą kavinėje buvo labai girtas, viena kavinės lankytoja skundėsi to vyro elgesiu, prašė jį išprašyti iš kavinės, kadangi svirduliuodamas jis užkliuvo ir nuvertė ant jų stalo buvusius gėrimus. N. D. parodė ir pati liepusi vyrui nurimti, nes žmonės skundėsi jo elgesiu, tačiau jis tik pasiklausė ir, nieko nesakęs, nuėjo šalin (1 t., b. l. 82–83).

2013 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 00 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys sumušė R. M., kuriam VšĮ „Naujosios Akmenės ligoninėje“ nustatytas apatinio žandikaulio daugybinis lūžimas (1 t., b. l. 1).

2013 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, jog pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. 00 val. 54 min. Telšių AVPK Akmenės r. PK gautą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) kavinėje vykstančių muštynių, į įvykio vietą nuvykę patruliai Algimantas Sendrevičius ir Gundars Numsėdis nustatė, jog R. M. konfliktavo su R. T.. R. M. pareigūnams teigė niekam pretenzijų neturįs, medikų ir policijos pagalbos atsisakė, o R. T. nurodė lauke pastūmęs R. M. ir šis pargriuvęs. Įvykio vietoje nustatyti ir įvykį galėję matyti D. B. bei A. V. (1 t., b. l. 5).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro (PRĮR) išrašo matyti, kad pranešimas apie muštynes, vykstančias kavinėje (duomenys neskelbtini) policijos įstaigoje gautas 2013 m. rugsėjo 1 d. 00 val. 54 min., kurį patikrinus nustatyta, jog konfliktavę asmenys nurimo, pretenzijų neturi, policijos pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 6–8).

2013 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – kavinės (duomenys neskelbtini), teritorija ties pagrindiniu įėjimu į kavinės pastatą (1 t., b. l. 8-12).

2013 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolu apžiūrėta 2013 m. rugsėjo 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kavinės savininko D. G. pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, užfiksuotu 2013 m. rugsėjo 1 d. naktį kavinės teritorijoje, tačiau apžiūros metu nustatyta, kad užfiksuotas vaizdas yra nekokybiškas ir nustatyti jame užfiksuotus asmenis ar veiksmų eigą nėra galimybės (1 t., b. l. 13, 14).

2013 m. lapkričio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. T. parodymai patikrinti juos susiejus su aplinkybėmis įvykio vietoje ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (1 t., b. l. 122-126).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. T. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tiek byloje pateikta 2013 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr. G 202/13 (13), tiek paties kaltinamojo R. T. parodymais ir jo parodymų patikrinimu vietoje metu bei liudytojų D. B., M. B., Š. N., A. V. parodymais neginčytinai nustatyta R. T. savo nusikalstamais veiksmais, t. y. vienu spyriu į veidą padarius nukentėjusiajam R. M. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės) (1 t., b. l. 52, 76–77, 78–79, 80–81, 82–83, 113–114, 120–121, 122–126).

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. T. veiksmai pagal kaltinimą įvertinti kaip įžūlus elgesys.

Įžūlus elgesys kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-120-628/2018).

Nagrinėjamu atveju R. T. įžūlus elgesys – viešoje vietoje, t. y. gausiai lankomoje kavinėje, savo laisvalaikį leidžiančių žmonių akivaizdoje panaudojus fizinį smurtą R. M. atžvilgiu, peržengė asmeninio konflikto ribas ir tapo pavojingas ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams, dėl tokių jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys: kavinės darbuotoja N. D. parodė aptarnavusi kitus klientus, sėdėjusius prie lauko staliukų, kai ties pagrindiniu įėjimu į kavinę kilo muštynės, tuo metu, pasak jos, ten būriavosi daugiau kavinės lankytojų, o dėl kilusių muštynių ji nubėgusi į kavinę turėjo skambinti į policiją; liudytojas A. V. patvirtino išsigandęs kilusio konflikto ir nubėgęs į kavinės pastatą prašyti vieno iš lankytojų pagalbos savo pažįstamam, kaip tyrimo metu nustatyta – nukentėjusiam R. M., padėti, kadangi jis po patirto smūgio visų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų teigimu, kurį laiką gulėjo greta kavinės įėjimo ant šaligatvio be sąmonės. Į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos – policija ir greitoji medicinos pagalba. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas R. T. veikoje savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, kadangi jis dėl mažareikšmės dingsties – žodinio konflikto kilusią situaciją viešoje vietoje išspręsti pasirinko būdą, kuriuo pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką. Tai skatina daryti išvadą, kad jo veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina R. T. veikus tiesiogine tyčia, nes mušdamas nukentėjusįjį jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius jo sveikatai (sveikatos sutrikdymą), konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtinas bet koks galintis kilti sveikatos sutrikdymas, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Smurtaujant tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. M. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, todėl R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtis kaltinamojo R. T. veikoje visiškai įrodyta. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltė pažeidus viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdžius asmens sveikatą patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis R. T. 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 00 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į kavinės (duomenys neskelbtini) patalpas, t. y. viešoje vietoje konflikto metu vieną kartą spyręs R. M. į veidą, taip padaręs jam apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje, 31-mo danties srityje ir 48-to danties šaknies lūžimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. R. T. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. T. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, kad jis kaltę iš esmės pripažino visiškai tik nesutiko su teisiniu įvykio aplinkybių vertinimu, nurodydamas, kad konfliktą žodžiu išprovokavo ir pirmas jį pastūmęs pradėjo nukentėjusysis. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis

nurodė savo kaltę pripažįstąs visiškai, paaiškino į įvykio vietą taipogi kvietęs greitosios medicinos pagalbą bei policiją, kas rodo kaltininko norą išvengti sunkesnių padarinių, be to pilnai atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 336,43 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas gydymo paslaugas R. M., taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą 96,56 Eur turtinę žalą bei neturtinę žalą, nustačius mažesnį jos dydį nei nukentėjusiojo nurodytas – 2896,20 Eur. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką ir gailisi nuoširdžiai.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje esančių duomenų pagrindu (remiantis liudytojų A. V. ir N. D. parodymais) galima pagrįstai teigti, kad kaltinamojo R. T. nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo R. M. veiksmus, kai šis pirmasis užgauliais žodžiais bei agresyviu veržimusi kaltinamojo link, provokavo konfliktinę situaciją, todėl ši aplinkybė vertintina kaip R. T. atsakomybę lengvinanti.

Kaltinamojo gynėjo nurodyta jo ginamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 3 punkte, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nepripažintina R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis savo noru atlygino tik vienu civiliniu ieškiniu pareikštą turtinę žalą – Šiaulių teritorinės ligonių kasos 336,43 Eur (1161,62 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už R. M. suteiktas gydymo paslaugas ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė prieš baigiamąjį teismo posėdį, kai tuo tarpu nukentėjusiajam padarytos nei turtinės, nei neturtinės žalos ar jos dalies per visą beveik penkerius metus trukusį bylos procesą neatlygino, nors ir turėjo finansines galimybes, kadangi, kaip pats nurodė, dirbo Norvegijos Karalystėje.

Kaltinamojo R. T. veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. T. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai bei viešajai tvarkai, jie baigti. Nors kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tačiau jo atžvilgiu 2013 m. vasario 1 d. bei 2015 m. liepos 30 d. Pagėgių policijos komisariate pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (registre duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra), be to Telšių apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. T. taipogi kaltinamas analogiškų smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, galutinis procesinis sprendimas byloje nepriimtas, šios aplinkybės rodo R. T. polinkį nusikalsti, nes jis, būdamas neteistas toliau vykdė nusikalstamas veikas už kurias baudžiamosios atsakomybės stengėsi išvengti pasislėpdamas nuo teismo. Nors kaltinamasis tik kartą baustas administracine tvarka (bauda nesumokėta), nedirba, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra, nesigydo, o nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo nemažai laiko, tačiau tik dėl to, jog kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo aiškų R. T. nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir pagrindžia didesnį jo pavojingumą visuomenei, dėl ko nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų ir prokuroro pasiūlytų griežčiausių nuobaudų – realiai atliktiną laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už straipsnių sankcijose numatytą bausmės vidurkį. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus tinkama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį. vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai. Laikytina R. T. šio nuosprendžio paskelbimo dieną – 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikus dalį bausmės, t. y. 9 mėnesius 8 dienas (2 t., b. l. 160, 3 t., b .l. 3, 11–13).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam R. T. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2014 m. rugsėjo 17 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta ir 2018 m. liepos 24 d. Telšių apylinkės teismo patvirtinta kardomoji priemonė – suėmimas pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

V. Civilinis ieškinys

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 336,43 Eur (1161,62 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už R. M. suteiktas gydymo paslaugas ir prie ieškinio pridėjo dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 63–65). 2018 m. rugpjūčio 8 d. byloje gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pranešimas, jog 336,43 Eur dydžio civilinis ieškinys 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo atlygintas (3 t., b. l. 31–33). Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Kadangi R. T. šią žalą atlygino pilnai, civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 96,56 Eur (333,39 Lt) dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai bei 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 57–59). 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu R. M. pripažintas civiliniu ieškovu.

Kaltinamasis pripažįsta ieškinį, tačiau nesutinka su pareikštu neturtinės žalos dydžiu ir jį teismo prašo sumažinti. Civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos turtinė žalos yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. T. priteistini 96,56 Eur neturtinei žalai R. M. naudai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė patyręs ir 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinę žalą dėl jam įvykio metu bei pooperaciniu laikotarpiu sukelto fizinio skausmo, pažymėdamas, kad sulaužytu žandikauliu ilgai negalėjo normaliai maitintis, kalbėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko (atsakovo) – nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką, tačiau precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. dėl tyčinių neteisėtų R. T. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis buvo išvežtas į VšĮ „Naujosios Akmenės ligoninę“, kur jam suteiktos radiologo, ortopedo traumatologo konsultacijos, VšĮ „Klaipėdos universitetinę ligoninę“, kur 3 dienas gydytas stacionare – atliktas dantų pašalinimas ir rekonstrukcija, dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis ne tik jautė fizinį skausmą, tačiau kurį laiką buvo apsunkintos jo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, nukentėjusysis jautė diskomfortą, negalėjo tinkamai kramtyti maisto. Duomenų apie nukentėjusiojo tolesnę sveikatos eigą ar pablogėjimą byloje nėra. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, jog dėl sumušimo nukentėjusysis R. M. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, emocinius neigiamus išgyvenimus. Įvertinus tai, kad R. T. nuo 2017 m. lapkričio 9 d. buvo sulaikytas ir nedirbo, nuolatinių pajamų negavo, nevedęs, turi vieną išlaikytinį (10 metų sūnų) bei atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, todėl mažintinas. Teismo nuomone, protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius 1000 Eur neturtinės žalos dydį, kuris pilnai priteistinas nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2013 m. rugsėjo 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta skaitmeninė laikmena (kompaktinė plokštelė) su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (1 t., b. l. 21).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. T. galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. T. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai. Laikyti R. T. šio nuosprendžio paskelbimo dieną – 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikus dalį bausmės, t. y. 9 mėnesius 8 dienas.

Kaltinamajam R. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. T. 96,56 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 56 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį 00 ct) eurų neturtinei žalai atlyginti R. M. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, priimti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 336,43 Eur žalos už suteiktas gydymo paslaugas nukentėjusiajam R. M. atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (kompaktinę plokštelę), pridėtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Teisėja Auksė Balkaitienė