Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria nuteistojo N. R. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. LK-160, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. R. (toliau – N. R.) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. R. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisijos 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. LK-160, tiek skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi buvo pagrįstai konstatuota, jog nėra pagrindo nuteistojo N. R. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3), todėl egzistuoja formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs būdamas laisvėje gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esantys duomenys tokios išvados daryti neleidžia.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – vykdyti individualūs pokalbiai su nuteistuoju, jis lanko koplyčią, baigė užimtumo programą „Padėk sau“. N. R. taip pat papildomai išklausė paskaitą – diskusiją „Smurtas. Kaip jo išvengti?“, asociacijos „Keisk požiūrį“ seminarą „Agresija, nuolaidumas, asertyvumas“, jis taip pat įtrauktas į Dailės studijos užsiėmimus, sielovados bažnyčios pokalbius. Taip pat matyti, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas du kartus, jo darbinė motyvacija teigiama. Šios aplinkybės neabejotinai vertinamos nuteistojo naudai, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau sprendžiant minėtą klausimą, privaloma įvertinti ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, bet ir visumą jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų.

7. Apie nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Minėtą pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, kuris atliekamas pagal „OASys“ metodiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 96 balai, iš kurių net 51 yra dinaminis, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Be to, nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra didelė. Nors nuteistasis ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jam vis dar priskiriama net 10 kriminogeninių veiksnių, iš kurių tik du yra nekintantys – tai ankstesni nusikalstami veiksmai (N. R. anksčiau teistas 3 kartus) bei nusikalstamas modelis (dabartinis teisės pažeidimas laikytinas nusikalstamų veikų modelio dalimi, nes paskutiniai du N. R. teistumai yra už smurtinius nusikaltimus). Kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai nustatyti šie veiksniai: gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu – nuteistasis neigia, jog alkoholio vartojimas laisvėje yra problema ir teigia, kad laisvėje alkoholį vartodavo 2-3 kartus per metus, tačiau neneigia tos aplinkybės, kad smurtiniai nusikaltimai, kaip ir ankstesni, buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistojo kalbėjime dėl alkoholio vartojimo vyrauja tam tikri prieštaravimai – menkinama vartojimo žala arba ji neįžvelgiama. N. R. teigimu, pakanka tos aplinkybės, kad anksčiau, apie 11 metų būdamas įkalinimo įstaigoje, jis nevartojo alkoholio, todėl to pakanka, kad nevartotų ir ateityje. Nuteistojo motyvacija atsisakyti alkoholio vartojimo – menka. Kiti kintantys kriminogeniniai veiksniai – didelė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, nelankstus mąstymas, asocialios vertybės, savo elgesio priežasčių neatpažinimas, motyvacijos, sprendžiant savo problemas, nebuvimas, negatyvios nuostatos teisėsaugos, visuomenės atžvilgiu, žema motyvacija nenusikalsti ateityje bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Nuteistasis nesugeba palaikyti akių kontakto, jo impulsyvymas, savitvardos praradimas siejasi su apsvaigimo nuo alkoholio būsena. Nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekiant paklusimo (seksualinis prievartavimas), teigia, kad jausdamas pyktį visiškai praranda savikontrolę (nužudymo metu), kas taip pat įvyksta pavartojus alkoholio, kurio poveikį asmuo neigia. Nuteistasis dėl savo problemų, nemalonios padėties yra linkęs kaltinti kitus, savyje problemų neįžvelgia. Nors įžvelgia tam tikras pasekmes, tačiau savo atžvilgiu. N. R. sugeba išsakyti tam tikrus tikslus, tačiau jie stokoja ilgaamžiškumo. Asmuo yra linkęs klaidingai interpretuoti kitų veiksmus, ketinimus, yra linkęs pasitikėti savo protu bei patyrimu, taip pat kitus vertinti stereotipiškai, greitai daryti išvadas. Nuteistasis, teisindamas savo elgesį, yra linkęs kaltinti teisėsaugą, aukas, taip bandydamas sumenkinti savo padarytus nusikaltimus. Skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 51 balą, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu N. R. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

8. Tinkamu nuteistojo pasiruošimu išėjus į laisvę tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis abejonių kelia ne tik nustatomi jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksmai, tačiau ir galimas jo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo darbinė patirtis yra skurdi. Kaip ir nurodo pats nuteistasis, išėjęs į laisvę jis tik planuoja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis teigia, kad greitųjų kreditų ir paskolų jis neturi, nelošia, finansinės naštos bei priteisto ieškinio neturi. N. R. turi apie 330 Eur baudų, kurias išieško antstoliai. Nuteistojo teigimu, šias baudas pradės dengti išėjęs į laisvę. Nors tokie nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vertintini kaip įvykdomi, tačiau išlieka rizika, jog išėjęs į laisvę nuteistasis neįsidarbins ir neturės galimybių mokėti priskirtą baudą. Svarbu pažymėti, kad sunki finansinė padėtis dažniausiai yra vienas iš veiksnių, kurie labiausiai įtakoja asmenis elgtis nusikalstamai, juo labiau, kad vienas iš N. R. teistumų buvo už vagystę.

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. R. atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas. Nuteistajam taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau nepaisant to, jis ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, kad minėtos aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados būtinos gerbiant viešąjį interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje N. R. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Savo skunde N. R. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jo skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo N. R. skundą ir palikti galioti Marijampolėss apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.