- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2-27396-1080/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, dėl įpareigojimo grąžinti garantinį įnašą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 2 160 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovas dalyvavo VĮ Turto banko paskelbtose varžytynėse, kuriose atsakovė pardavinėjo nekilnojamąjį turtą – garažą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas parduodamą turtą rado elektroninių varžytynių ir aukcionų portale. Pateiktame turto varžytynių skelbime buvo nurodyta bendro pobūdžio informacija, todėl ieškovas, siekdamas išsiaiškinti parduodamo turto objektines savybes, kreipėsi atsakovės nurodytais kontaktiniais duomenis. Susisiekus su atsakovės darbuotoja, ieškovas ne kartą klausinėjo apie parduodamą objektą, prašė patikslinti duomenis tiek dėl parduodamo žemės sklypo vietos, tiek dėl esamų žemės sklypo bendrasavininkų. Ieškovas, kuomet užsiregistravo dalyvauti aukcione, jis bendravo su (duomenys neskelbtini) K. V., kurios ne kartą klausė, ar nepažiedžiami įstatymai, kuomet apie pardavimo procesą neinformuojami patalpų savininkai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi yra parduodamas žemės sklypas po visu (duomenys neskelbtini) pastatu, kurios dalimis yra ir patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbuotoja, užuot nurodžiusi esamą situaciją dėl norimo įsigyti žemės sklypo, formaliai nurodė, kad parduodamai patalpai Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atskiras registras, todėl kitų patalpų savininkų teisės šiuo atveju nėra pažeidžiamos. Pažymi, kad iš ieškovo pateiktos užklausos, atsakovės darbuotoja turėjo suprasti, jog ieškovas mano, kad įsigyja žemės sklypą ant kurio yra patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovės darbuotoja pasielgė priešingai, sąmoningai nutylėjo svarbią informaciją, susijusią su parduodamu turtu, tokiu būdu suklaidino ieškovą, todėl jis sudalyvavo paskelbtose varžytynėse. Ieškovo valia dalyvauti varžytynėse ir įsigyti nurodytą objektą atsakovės darbuotojos apgaulės būdu buvo paveikta.
3. Ieškovas pažymi, kad kuomet sudalyvavo varžytynėse ir jas laimėjo, pradėjo derinti vizitą pas notarą dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Ieškovas notarės taip pat dar kartą klausė dėl įsigijimo žemės sklypo ir pastato bendrasavininkų informavimo ir jų teisių pažeidimo/nepažeidimo. Notarė ieškovui nurodė, kad ieškovas klaidingai mano, jog įsigijo žemės sklypą po visu pastatu (duomenys neskelbtini) ir po patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad tokią pačią užklausą dėl įsigyjamo turto ieškovas suformulavo ir atsakovės darbuotojai. Atsakovės darbuotoja taip pat turėjo galimybę informuoti ieškovą apie perkamo turto savybes, jį patikslinti dėl įsigyjamo žemės sklypo būsenos, tačiau sąmoningai šios informacijos neteikė, nes žinojo, jog tokiu atveju ieškovas nuspręs nedalyvauti aukcione. Ieškovas kreipėsi į atsakovę grąžinti sumokėtą garantinį įnašą, tačiau atsakovė nesutiko.
4. Ieškovas vadovaudamasis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi ir suformuota kasacinio teismo praktika pažymi, kad jei atsakovės atstovė būtų jį informavusi apie tai, kad jis klaidingai įsitikinęs, jog įsigyja žemės sklypą po visu pastatu (duomenys neskelbtini), t. y. ir po patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu atveju jis nebūtų dalyvavęs varžytynėse, kadangi šiai dienai susidarė situacija, kad ieškovas manė įsigyjantis turtą, nors faktiškai turto neįsigijo. Nurodo, jog sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka ieškovo interesų. Atsakovės informacijos neatskleidimas, nutylėjimas turėjo yra didelę įtaką, dėl ko ieškovas sudalyvavo varžytynėse.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti.
6. Nurodo, kad ieškovui buvo suteikta teisinga bei objektyvi informacija apie ketinamą aukcione parduoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovui neabejotinai turėjo būti žinoma, kad elektroniniame aukcione bus parduodamas ne visas žemės sklypas po visu pastatu (duomenys neskelbtini), o tik jo dalis, esanti po parduodamu garažu. Ieškovas, disponuodamas visa jam reikalinga informacija, be pagrindo teigia, kad nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, jei būtų žinojęs visas aplinkybes. Nenustatyta, kad atsakovė ieškovui būtų suteikusi kokią nors esminę klaidinančią informaciją apie parduodamą žemės sklypo dalį ar ją nutylėjusi. Be to, tik laimėjęs aukcioną, ieškovas pradėjo domėtis, ar jis įsigijo visą žemės sklypą po visu pastatu (duomenys neskelbtini), nors šią informaciją galėjo susižinoti dar iki aukciono pradžios. Pažymi, jog protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.
7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančius negyvenamąjį patalpą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40,84 kv. m, esančią pastate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 99/1073 dalis (0,0099 ha) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1073 ha minėto žemės sklypo, iš kurių 0,0974 patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o 0,0099 ha, skirtą garažui unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatuoti – Turto bankas. Turtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 (nutarimo redakcija nuo 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 637) įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymas) 21 straipsniu ir Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) VĮ Turto bankas 2020 m. birželio 1 d. organizavo Turto pardavimo aukcioną, kurio pagrindu turėjo būti sudaryta Turto pirkimo – pardavimo sutartis su aukcioną laimėjusiu ieškovu, tačiau ieškovas atsisakė sudaryti Turto pirkimo – pardavimo sutartį.
9. Ieškovas teigia, kad pateiktame turto varžytinių skelbime buvo nurodyta bendro pobūdžio informacija ir atsakovo darbuotoja privalėjo informuoti ieškovą apie perkamo turto savybes, turėjo ieškovą patikslinti dėl įsigyjamo žemės sklypo būsenos ir pan., tačiau sąmoningai šios informacijos nepateikė, kadangi žinojo, jog tokiu atveju ieškovas gali nuspręsti nebedalyvauti aukcione. Ieškovo teigimu, jis buvo klaidingai įsitikinęs, jog įgis visą žemės sklypą po visu pastatu (duomenys neskelbtini) ant kurio yra ir patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, kad ieškinio reikalavimą reiškia dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.
10. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).
11. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197- 916/2019).
12. Taigi, apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.
13. Ieškovo teigimu, Turto pardavimo aukcione buvo nurodyta bendro pobūdžio informacija. Vadinasi, sprendžiant, ar ieškovas nagrinėjamu atveju nebuvo suklaidintas, svarbu įvertinti ar atsakovė jam suteikė visą esminę informaciją, būtiną dalyvauti aukcione, taip pat svarbu ar atsakovės suteikta informacija buvo pakankamai aiški, kad ja remdamiesi ieškovas suvoktų galimų padarinių riziką.
14. CK 6.419 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono būdu šio skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 buvo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 22 punkte nurodoma, kas privalo būti nurodyta aukciono sąlygose, t.y. kokia informacija turi būti nurodyta aukciono sąlygose. Iš VĮ Turto banko generalinio direktoriaus įsakymo dėl valstybės nekilnojamojo turto viešo elektroninio aukciono sąlygų matyti, kad paskelbtame aukcione dėl ginčo turto įsigijimo buvo nurodyta visa Aprašo 22 punkte reikalaujama informacija (10 punktas). Elektroninio aukciono sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad bus parduodamas ne visas žemės sklypas po visu pastatu (duomenys neskelbtini), o tik jo dalis - 99/1073 dalys (0,0099 ha) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, Turto pardavimo aukcione buvo suteikta esminė informacija apie parduodamą Turtą.
15. Ieškovas iš esmės teigia, kad VĮ Turto banko darbuotoja sąmoningai nutylėjo informacija, susijusią su parduodamu turtu, tokiu būdu ieškovas buvo įsitikinęs, kad jis įsigis visą žemės sklypą ant kurio yra ir patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti.
16. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovės darbuotojos matyti, kad 2020-05-26 ieškovui buvo pranešta, jog objektui bus sudaroma viena sutartis t.y. patalpai ir žemės sklypo daliai, taip pat buvo pridėtas sutarties projektas. Ieškovui buvo nurodyta, kad aukcione bus parduodamas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, t.y. 99/1073 dalys (0,0099 ha iš bendro ploto 0,1073 ha) žemės sklypo bei pridėtas sklypo planas. Ieškovui elektroniniu paštu 2020-05-28 buvo išsiųstas 2019-06-18 žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovui perduodama 99 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 1073 kv.m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taigi iš pateiktų ieškovui duomenų matyti, jog suprantama ir aišku, kad aukcione bus parduodama tik VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduota žemės sklypo dalis, reikalinga parduodamam garažui eksploatuoti, o ne visas žemės sklypas po visu pastatu (duomenys neskelbtini) ant kurio yra ir patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui taip pat el. paštu buvo išsiųsti ir visi 2019-06-18 perdavimo – priėmimo akto priedai, kuriuose nurodyta, jog žemės sklypo plotas yra apskaičiuotas proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią pastatų dalį.
17. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1073 ha minėto žemės sklypo, iš kurių 0,0974 patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o 0,0099 ha, skirtą garažui unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatuoti – Turto bankas. Taigi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat suprantama, kad elektroniniame aukcione bus parduodamas ne visas žemės sklypas, esantis po pastatu (duomenys neskelbtini), o tik sklypo dalis, reikalinga garažui eksploatuoti. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, jokie galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui pardavinėti žemės sklypą, kurį valdo kitas patikėtinis, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
18. Aprašo 6 punkte aiškiai nurodoma, jog kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai arba šių žemės sklypų dalys, kai parduodamam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies. Jeigu nekilnojamąjį turtą sudaro tik statinio ar įrenginio dalis, žemės sklypo dalies, kurios reikia šiam turtui eksploatuoti, dydis nustatomas proporcingai šio turto (statinio ar įrenginio dalies) plotui (Aprašo 8 punktas). Šiuo atveju elektroninio aukciono sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad bus parduodama patalpa – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40,84 kv. m, esantis pastate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 99/1073 dalys (0,0099 ha) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), apskaičiuoto proporcingai turto (garažo) plotui ir reikalingo šio turto eksploatavimui. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad pasirašė 2020-06-04 viešojo elektroninio aukciono protokolą ir patvirtinto, kad su Aprašo bei viešojo elektroninio aukciono sąlygomis yra susipažinęs. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apžiūrėjo aukcione parduodamą turtą, jam buvo parodytas žemės sklypo planas, išrašas iš VĮ Registrų centro.
19. Teismas sprendžia, kad visos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas prieš dalyvaudamas Turto pardavimo aukcione buvo informuotas apie parduodamo Turto savybes, jam suteikta pakankamai išsami informacija, koks Turtas parduodamas, kurioje vietoje, ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti Turtą, o atsakovė pateikė esminę informaciją, kuri buvo teisinga ir pakankamai išsami bei aiški tam, jog ieškovas suvoktų koks ir kur turtas bus parduodama bei suprastų galimų padarinių riziką.
20. Pažymėtina, kad protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo, jog įsivaizdavo, jog įgyja kitokį Turtą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės.
21. Taip pat įvertintina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą. Tai reiškia, kad Turto pardavimo aukcione metu ieškovas atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą. Vadinasi, ieškovas turėjo ir galėjo suvokti, koks Turtas yra parduodamas.
22. Ieškovas savo poziciją dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) motyvuoja ir tuo, kad apgaulė pasireiškė tylėjimu: atsakovė nutylėjo esminę informaciją, jog ieškovas neįsigyja žemės sklypo ant kurio yra patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nesutinka ir su šia ieškovo pozicija. Šiuo atveju nėra nustatyta, jog atsakovė suklaidino ieškovo ir, kaip teigia ieškovas, tokį tikslą turėjo bei ragino dalyvauti aukcione. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas. Priešingai nustatyta, jog informacija ieškovui buvo suteikta teisinga.
23. Teismas sprendžia, kad konstatuoti atsakovės nesąžiningus veiksmus, esminės informacijos apie parduodamo Turto savybes neatskleidimą, neteisingos informacijos pateikimą ar kitus ieškovo nurodytus sudarytiems dėl suklydimo sandoriams būdingus elementus ir pripažinti, kad jis turi teisę, jog jam būtų grąžintas garantinis įnašas, nėra pagrindo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.