- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2-359-192/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00756-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Trečiasis asmuo
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovo atstovei advokatei R. P., trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bankroto administratoriui Arūnui Gedeikiui, nedalyvaujant ieškovui M. V., atsakovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. S. dėl paskolos gražinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. S. 25000 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos mėnesį A. S. pradėjo statyti ieškovui namą, esantį Ramybės g. 292, SB „Tarpučiai", Marijampolėje. Buvo prašoma pervesti pinigus namo statybai. 2007 m. rugsėjo 28 d. namo statybai pravedė 98000 Lt atsakovui. Kadangi namas nebuvo tinkamai pastatytas, A. S. pažadėjo ieškovui viską sutvarkyti ir grąžinti dalį pinigų. 2010 m. vasario 3 d. atsakovas pasirašė pasižadėjimą grąžinti 30 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gegužės 30 d., pirmą įmoką pervedant iki 2010-02-28. 2010 m. vasario 28 d. atsakovas ieškovui grąžino 5 000 Lt. Daugiau pinigų atsakovas negražino ir liko skolingas 25 000 Lt. Kadangi atsakovas susitartu terminu pinigų negrąžino, atsakovas vengia bendrauti, neatsako į telefono skambučius, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (b.l. 55).
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo 25000 Lt, kadangi atsakovas ieškovui statė namą ir pridarė daug klaidų, tai pats pripažino pasirašydamas, kad pinigus grąžins. Namas buvo statomas už 150 000 litų. Pinigus ieškovas perduodavo atsakovui dalimis, kadangi namas buvo statomas imant iš banko paskolą dalimis ir įkeičiant statomą namą bankui etapais. Namas yra neapšiltintas, daug broko, atsakovas žadėjo atiduoti pinigus, kad ieškovas galėtų broką ištaisyti. Ieškovas kreipėsi į teismą, nes namas yra nebaigtas, o atsakovas dingo, neatsiliepinėja į skambučius. Ieškovas yra paėmęs paskolą ir ją moka, tačiau negali tame name su savo šeima gyventi. Raštelis dėl įsipareigojimo gražinti pinigus rašytas atsakovo ranka, tai matė ir ieškovo žmona. Atsakovas buvo skolingas daugiau nei prašoma, tačiau 2010 vasarį 28 d. 5 000 Lt jis gražino. Visus statybos darbus atliko atsakovas, visus piniginius reikalus ieškovas tvarkė su juo. 2007-07-20 statybos rangos sutartį ieškovas pasirašė atsakovo prašomas, neskaitęs sutarties. Sutartį pasirašė atgaline data. UAB „(duomenys neskelbtini)“ namo nestatė. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių reikalavimų neturi, kadangi darbus vykdė atsakovas savo vardu (b.l. 58-62).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai, kadangi yra skolos raštas, pagal kurį atsakovas pasižadėjęs grąžinti skolą. Skolos rašte atsakovas pažadėjęs ieškovui grąžinti 30 tūkst.litų. Bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovą ir atsakovą siejo statybos rangos santykiai. Dėl nekokybiškai atliktų darbų ieškovui padaryta 30 tūkst. žala. Ši žala aptarta abiejų šalių susitarimu - pasižadėjimu, kuriuo S. šią žalą pasižadėjo sumokėti V.. Iš šios sumos jis sumokėjo tik 5 tūkst. Lt. Civilinis ieškinys reiškiamas paskoliniais santykiais, kurie kilo iš sutartinių santykių statant ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą. Ieškovas atsakovui sumokėjo, atsakovas įsipareigojo pastatyti pastatą, šis pastatas buvo pastatytas nekokybiškai, atsakovas pripažindamas darbų nekokybiškumą prisiėmė šią skolą. Nekokybiškų darbų vertė buvo nustatyta - 30 000 litų. 25 000 litų atlyginta nebuvo. Atstovo nuomone, faktinės ieškinio aplinkybės yra atsakovo nekokybiški darbai ir šių darbų įvertinimas pinigine išraiška, o juridinis pagrindas yra skolos santykiai. Rangos santykiai peraugo į paskolos kai buvo pasirašytas pasižadėjimas. Ieškinys reiškiamas S., nes S. vykdė darbus ir jis kaip vykdytojas prisiėmė nekokybiškų darbų rezultatą. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dalyvauti byloje neturėtų, nes ieškinys kildinamas tiesiogiai dėl finansinių santykių sprendimų pagal pateiktą pasižadėjimą. Rangos santykiai vykę tarp ieškovo ir atsakovo baigėsi kai buvo sudarytas pasižadėjimas. Darbai buvo įvertinti, rangos santykiai baigėsi, nes atsakovas nebuvo prašomas pataisyti tuos defektus. Dėl padarytų trūkumų buvo sudaryta ši sutartis - pasižadėjimas, kurio pagrindu keliamas ieškinys. Rangos sutartis pasibaigė pasirašius šį pasižadėjimą (b.l. 117-119, 141, 142).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti. Mano, kad nagrinėjant bylą reikėtų vadovautis ieškinyje nurodytais pagrindais. Reikalavimas reiškiamas dėl skolos atsiradimo, o ne dėl žalos atsiradimo, todėl atsakovas ir formavo poziciją, kad jis skolos ieškovui neturi. Paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę, o ieškovas neprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. pasirašytą rangos sutartį pripažinti negaliojančia arba pakeisti rangos sutarties šalį. Tik tokiu atveju galima kalbėti, kad S. būdamas rangovu padarė žalą. Mano, kad yra pagrindas ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 141, 142).
Šalies argumentai
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2010 m. vasario 3 d. skolos raštelį dėl 30 000 Lt skolos grąžinimo M. V.. Priešieškinyje nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)". Įmonės direktoriaus pavedimu atsakovas užsiėmė gyvenamojo namo ieškovui adresu SB „Tarpučiai", Marijampolėje, statyba. 2007-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius N. K. nurodė, jog užsakovas M. V. už gyvenamojo namo statybą pervedė į atsakovo sąskaitą 98000 litų ir nurodė pervesti 78 000 litų įmonei, o kitus 20000 litų pasilikti, nes jis duosiąs nurodymus kaip juos vėliau panaudoti. 2007-10-01 direktoriaus nurodytus 78 000 litų atsakovas pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą. Kitus 20000 litų pagal direktoriaus nurodymus išleido statybinėms medžiagoms ieškovo naudai. Nurodė, kad buvo tik samdomas darbuotojas ir veikė pagal direktoriaus nurodymus. 2010-02-03 ieškovas susirado atsakovą ir pareiškė pretenzijas dėl to, kad jam netinkamai pastatytas namas, pasakė, kad jis į atsakovo sąskaitą pervedė pinigus, privalo grąžinti 30 000 litų, pagrasinęs kreiptis į policiją. Darbo santykiai su atsakovu įmonėje pasibaigė 2008-06-26. Atsakovas nurodė, kad žinodamas, kad M. V. be atsakovo sutikimo pervedė 98000 litų į atsakovo sąskaitą, tačiau nežinodamas tikrųjų ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" santykių, per klaidą, patyręs M. V. psichologinį spaudimą, 2010 02 03 parašė pasižadėjimą. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu jam tapo žinoma, kad 2007-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujama įmonės direktoriaus N. K., ir M. V. pasirašė statybos rangos sutartį, jog įmonė pastatys gyvenamąjį namą SB „Tarpučiai", Marijampolėje, o užsakovas sumokės 150 000 litų. Dar 2008-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)" ir M. V. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą Nr. ART081118 ir neatliktų darbų aktą Nr. ART081118. Iš šių dokumentų ir M. V. pareiškimo bei parodymų policijoje akivaizdu, jog ieškovą rangos santykiai sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)", o ne su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu. Ir ieškovas, pareikalavęs atsakovo grąžinti skolą už neatliktus UAB „(duomenys neskelbtini)" darbus, elgėsi nesąžiningai, kas sąlygojo atsakovo suklydimą. UAB „(duomenys neskelbtini)", kaip matyti iš debitorių sąrašo, pripažino, jog yra neatlikusi darbų šiam užsakovui. Raštelis, kaip sandoris, pripažintinas negaliojančiu CK 1. 90 str. 1 d. pagrindu. Suklydimo faktą įrodo rašytinė rangovo ir užsakovo sutartis, bei pinigų pervedimo be atsakovo žinios ir sutikimo faktas į atsakovo sąskaitą, bei raštelio parašymas nežinant apie sudarytą rašytinę rangos sutartį. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, jog yra rašytinė statybos rangos sutartis, darbų perdavimo- priėmimo aktas, neatliktų darbų aktas, sau skolos rašteliu be teisėto pagrindo rangovo skolinių įsipareigojimų nebūtų prisiėmęs. Tarp atsakovo ir ieškovo nėra paskolinių teisinių santykių, nes jis pinigų niekada neskolino, todėl pasirašant skolos raštelį įvyko esminis suklydimas dėl skolos teisinių santykių atsiradimo pagrindo. Mano, kad negalima laikyti, jog buvo civiliniai teisiniai santykiai, kurie sąlygojo atsakovo skolą ieškovui, priešingai, priteisus iš atsakovo ieškovo prašomą skolą, jis be pagrindo praturtėtų (CK 6.242 str.)(b.l.68-70).
Atsiliepimas
Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad priešieškinį palaiko ir prašo pripažinti raštelį negaliojančiu. Paaiškino, kad 2007 metais dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo statyti namą, 2007-08-27 į jo sąskaitą M. V. pervedė 98 tūkst. Lt, iš kurių 78 tūkst. N. K. liepė pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kitus pasilikti sąskaitoje, nes jis duos nurodymus vėliau nupirkti medžiagas. Vėliau atsakovas pirko statybines medžiagas. Kodėl pinigai buvo pervesti jam atsakovas nežino. Pastačius namą prasidėjo nesutarimai dėl nepabaigtų darbų. 2010 m. ieškovas susirado atsakovą, parodė nebaigtus darbus ir pasakė, jei neatlygins žalos, kadangi pinigus pervedė į jo sąskaitą, bus teismas. Atsakovas išsigando ir pasirašė tą raštelį. Įsipareigojimų pagal šį raštelį niekada nevykdė. Nurodė, kad jokių sutarčių pats nesudarinėjo, dirbo įmonėje samdomu darbuotoju, komercijos direktoriumi, viso buvo 4 darbuotojai. Atsakovas dėl namo statybos nesitarė su ieškovu asmeniškai. Jokių pretenzijų dėl netinkamų darbų iš N. K. atsakovas nesulaukė (b.l. 90-91).
Ieškovas su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime į priešieškinį paaiškino tarp bylos šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes, kad 2007-07-02 tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo sudaryta statybų rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo ieškovui pastatyti ir įrengti gyvenamąjį namą. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorė R. Š. namo pastatymui ir įrengimui pasamdė subrangovą A. S., kuris vėliau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)". Pirmą piniginę įmoką - 33 000 Lt ieškovas 2007 07 mėn. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorei R. Š.. Atsakovo nurodymu, jog operatyviau ir ekonomiškiau būtų pinigus pervesti tiesiogiai jam. t.y. tiesioginiam darbų vykdytojui, ieškovas į atsakovo asmeninę sąskaitą, kurią jam nurodė pats atsakovas, 2007-09-28 už namo statybą pervedė 98 000 Lt. 2008-11-18 Priėmimo-Perdavimo aktu Nr. ART081118 ieškovas priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)" pastatytą namą. Prie Priėmimo-Perdavimo akto pridėtas neatliktų darbų aktas, kuriame nurodyti neužbaigti namo statybos ir rangos darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo visus minėtus defektus pašalinti 2008-11-18- 2009 05 18 laikotarpyje, tačiau nurodyti trūkumai pašalinti nebuvo, ieškovas pats savo lėšomis baigė namo statybos ir rangos darbus, tokiu būdu ne dėl savo kaltės patirdamas papildomas išlaidas, įvertintas 30 000 Lt suma. Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, ieškovas kreipėsi į namą stačiusį ir rengusį asmenį - A. S., prašydamas padengti jo turėtus nuostolius dėl kokybės standartų neatitinkančio namo pastatymo. Atsakovas geranoriškai sutiko su ieškovo prašymu, savo sutikimą ir pasižadėjimą atlyginti dėl jo kaltės patirtus ieškovo nuostolius patvirtino 2010-02-30 pasižadėjimu. Atsakovas pasižadėjimu įsipareigojo visą minėtą sumą ieškovui išmokėti iki 2011-05-30. 2010 02 28 atsakovas grąžino ieškovui 5 000 Lt sumą. Ieškovas niekuomet jokios formos smurto prieš atsakovą nėra naudojęs, o skolos grąžinimo sutartis sudaryta abiejų šalių laisva valia, susitarus ir raštu įtvirtinus visas vykdymo sąlygas. Atsakovas nepateikė įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių psichologinio spaudimo faktą. Pasižadėjimas pasirašytas 2010-02-10, atsakovas dėl neva patirto psichologinio smurto daugiau nei per dvejus metus nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nesikreipė ir į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1. 91 str. pagrindais. Svarbi aplinkybė, atspindinti ieškovo charakterį ir jo padorumą bei sąžiningumą ta, jog ieškovas reikalauja iš atsakovo 25 000 Lt, o ne 30 000 Lt, kadangi 5 000 Lt sumą atsakovas yra grąžinęs, nors pats tai ir neigia. Vertinant tai, jog atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, išskyrus tik žodinius parodymus, jog sandorį sudarė neva veikiamas psichologinio spaudimo ir visi faktai bei paties atsakovo elgesys, t.y. neveikimas po sandorio sudarymo, suponuoja išvadą, jog atsakovas spaudimo nepatyrė, skolos grąžinimo sutartį pasirašė laisva valia ir gerai suprasdamas savo veiksmus, todėl privalo prisiimti ir įvykdyti sutartinę prievolę. Atsakovas neįrodo ir suklydimo fakto. Visą sutarties galiojimo laiką atsakovas buvo darbų vykdytojas, statė ir rengė namą ieškovui, o paaiškėjus pastatyto namo trūkumams, pats savo valia prisiėmė atsakomybę atlyginti ieškovui padarytą 30 000 Lt žalą. Vadovaujantis faktine aplinkybe, jog atsakovas daugiau nei dvejus metus nepareiškė reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas, sudarydamas sandorį, suprato ir išreiškė savo tikrąją valią, pripažino, jog jo atliktas darbas turi trūkumų, išreikštų 30 000 Lt pinigine išraiška ir sutiko juos padengti, todėl abiejų šalių laisva valia sudarytas sandoris dėl 30 000 Lt sumos grąžinimo atitinka įstatymų nustatytiems reikalavimams ir negali būti pripažintas negaliojančiu, o likusi 25 000 Lt įsiskolinimo suma priteistina ieškovui. Nurodė, kad priešieškinėje įvardintos aplinkybės yra nepagrįstos ir klaidinančios teismą, nes tiesioginis darbų atlikėjas buvo atsakovas A. S.. Tai patvirtina ir į jo sąskaitą pervestos piniginės lėšos. Tai, kad ieškovas naudojo psichologinį spaudimą ir atsakovas pasirašė pasižadėjimą yra nepagrįsta, nes tariamo psichologinio spaudimo įrodymo niekas nepateikė. Atsakovas į teisėsaugos įstaigas nesikreipė, tad jo teiginiai apie psichologinį spaudimą vertinami kritiškai (b.l.96-99).
Trečiojo asmens atstovas ieškinį prašo tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonės komercijos direktorius A. S. 2007 metų pabaigoje suteikė paskolą įmonei. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2010 m. S. ši paskola, didžioji jos dalis 55 tūkst. buvo grąžinta. Administratorius nerado jokios rangos sutarties, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsipareigojusi statyti ieškovui namą, tokios sutarties nėra. N. S. nebuvo suteikę įgaliojimų statyti namo. Trečiasis asmuo neatliktų darbų aktus vertina kaip niekinius, nesukeliančius jokių teisinių pasekmių. Įmonės buhalterija kelia rimtų abejonių, administratorius yra pateikęs ieškinį įmonės vadovui N. K., kuris pasirašė neatliktų darbų aktą. O dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo iškelta baudžiamoji byla N. K., įmonės vadovui, Nesutinka, kad reiktų pakeisti rangovo santykį su ieškovu, kad vietoje trečiojo asmens atsirastų atsakovas. Nėra jokios rangos sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tad pakeisti nėra ką. Iš pateiktų dokumentų aišku, kad atsakovas veikė kaip rangovas. Užsakovas mokėjo pinigus, jis pinigus gavo, jais laisvai disponavo. Rangos santykių pabaiga yra rezultatų aptarimas. Ieškovas nepatenkintas atliktu darbu ir šalys apsitaria, kuri šalis kuriai lieka skolinga. Mano, kad susitarimas turi paskolinių santykių požymių. Šalys susitarė dėl sumos. Atsakovas turėjo galimybę aiškintis apie darbų kokybę ir galėjo tais pagrindais atsikirtinėti (b.l. 139,140, 142).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neišeidamas už tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškininio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes, minėta, tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163-169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, Teismų praktika 16, p.125-130, ir kt.).
Ieškovas teismui pateikė 2010-02-03 atsakovo surašytą ir pasirašytą pasižadėjimą iki 2011-05-30 atiduoti 30000 litų, pirmą įmoką įmokant iki 2010-02-28. Ieškovas teisme reikalauja iš atsakovo gražinti jam 25 000 litų, nurodydamas, kad 5 000 litų atsakovas jau yra gražinęs. Ieškovo ir jo atstovo nuomone, šio pasižadėjimo pagrindu 25 000 litų turi būti priteisti iš atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas tiek jo atstovas akcentavo ieškovo reikalavimo teisę, o atsakovo pareigą patenkinti reikalavimą ir sumokėti skolą, kylančią iš 2010-02-03 atsakovo pasižadėjimo, ir faktinio ieškinio pagrindo nekeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas aiškindamas faktines atsakovo pasižadėjimo atsiradimo aplinkybes teigė, kad tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo statybų rangos santykiai, tačiau atskirai teisme neįrodinėjo, kad atsakovo civilinė atsakomybė atlyginti žalą ieškovui kilo iš sutarties ir jos netinkamo įvykdymo (CK 6.256–6.262 straipsniai). Ieškovas savo reikalavimo teisę kildino iš atsakovo pasižadėjimo pagrindu atsiradusių būtent paskolos santykių, todėl teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą, būdamas saistomas ieškinyje nurodyto ieškinio pagrindo ir dalyko, vadovaujasi paskolos sutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
Teismas išklausęs šalių paaiškinimus ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo pateiktas pasižadėjimas negali būti vertinamas kaip paskolos sutartinius santykius fiksuojantis dokumentas.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011).Nustačius, kad paskolos dalykas paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta prašomos priteisti pinigų sumos perdavimo atsakovo nuosavybėn fakto, to neteigia ir pats ieškovas, todėl laikantis aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, spręstina, kad šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė ieškovui neatsirado paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu, o ieškovo pateiktas pasižadėjimas negali būti vertinamas kaip paskolos sutartinius santykius fiksuojantis dokumentas.
Aukščiau nurodytais motyvais, t. y. nenustačius teisinio pagrindo ginti ieškovo nurodomą turtinę teisę, tampa nebeaktualu pasisakyti dėl kitų ieškovo nurodytų aplinkybių.
Teismas pasisako, kad ginčo 2010-02-03 pasižadėjimo negalima vertinti kaip sandorio, tačiau jis laikytinas rašytiniu įrodymu apie sutikimą atlyginti žalą. Teismui negalint išeiti už ieškinio reikalavimo ribų (LR CPK 265 str. 2d.), teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad teisme įrodžius dėl netinkamai įvykdytos rangos sutarties atsiradusią žalą, kaltiems asmenims atsirastų pareiga atlyginti dėl netinkamo sutarties įvykdymo ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.256–6.262 straipsniai). Pažymėtina, kad siekiant patirtų nuostolių atlyginimo ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, padarytos žalos faktą ir sutarties nevykdymo bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
Teismui nustačius, kad 2010-02-03 pasižadėjimas nelaikytinas paskolos sutartimi atmestinas ir priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2010-02-03 atsakovo surašytą pasižadėjimą. Vadovaujantis teismų praktika, tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).
Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos – 1500 litų (b.l. 112). Atmetus priešieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos - 1300 litų (b.l. 116, LR CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Atmetus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 36,52 priteistinos pusiau iš ieškovo ir atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų atsakovo A. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,26 Lt (aštuoniolika litų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k(duomenys neskelbtini) 18,26 Lt (aštuoniolika litų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.