- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-272-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- R. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams R. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. 2007-01-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas natūroje, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-08 sprendimu, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr.79400002; taip pat įpareigoti atsakovą R. B. grąžinti jam priklausančio žemės sklypo viršplotį, susidariusį formuojant 0,70 ha žemės sklypą, į laisvos valstybinės žemės fondą. Nurodė, kad atsakovui R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtą žemę, perduodant jam lygiavertį žemės sklypą. Tuo tikslu atsakovui buvo suformuoti du 15,75 ha ir 0,70 ha ploto žemės sklypai, tačiau atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad 0,70 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinis plotas yra 0,8442 ha, t.y. 0,1442 ha žemės daugiau, negu turėtų būti. Nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų atsakovas R. B. nėra atlikęs, o šis sklypas yra ieškovės tėvų turėtoje žemėje, todėl, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius ploto skirtumą, ieškovei galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.
Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra jokio teisės akto, įpareigojančio jį ar Vilniaus apskrities viršininko administraciją tikslinti žemės sklypo ribas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nenurodo, kokio norminio akto nuostata remiantis ji prašo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovui R. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracija šią funkciją atliko, t.y. 2004-06-08 sprendimu atsakovui atkūrė nuosavybės teises perduodant žemės sklypus neatlygintinai nuosavybėn. Jokiais normatyviniais aktais apskrities viršininko administracija nėra įpareigota savo iniciatyva tikslinti žemės savininkui priklausančio sklypo ribas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 3 punktas numato, kada turi būti atliekami kadastriniai matavimai. Atsakovas nepateikė žemėtvarkos skyriui pagal visus norminių aktų reikalavimus atitinkamai parengtos kadastrinių matavimų bylos, todėl ir įvertinti, ar kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis ir, ar sklypas turi viršplotį nustatyti galimybių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra įgaliota ginti viešojo intereso, t.y. prižiūrėti, kaip laikomasi teisės aktų reglamentuotos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo vykdymo tvarkos bei kvestionuoti su tuo susijusių aktų teisėtumo, tačiau savo pažeidžiamas arba ginčijamas teises ji gali ginti teisme, o pažeidimą arba grėsmę realiai jas pažeisti ieškovė turi įrodyti. Teismas laikė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl žemės sklypo ribų patikslinimo natūroje, todėl šios bylos dalykas – viešojo administravimo subjekto įpareigojimas atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą, 3.1-3.5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 25 punktą, teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija prašomus įpareigoti atlikti veiksmus neturi įgaliojimų. Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-28 sprendimas Nr.2.7-79-15488 patvirtina, jog ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 2 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nurodant, kad vietoje turėtos jai suteikiamas 1,86 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad nuosavybės teisės į jai tenkančią likusią 0,14 ha ploto žemės sklypo dalį bus atkurtos vėliau. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovei šiuo metu jau yra atkurtos nuosavybės teisės į likusį 0,14 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, patenkinus ieškovės reikalavimą – įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natūroje – toks teismo sprendimas jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aplinkybes ir turinį, todėl, neatlikus atsakovo R. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų, jos teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovės reikalavimas – įpareigoti atsakovą R. B. grąžinti jam priklausančio žemės sklypo viršplotį, susidariusį formuojant žemės sklypą, į laisvos valstybinės žemės fondą, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo patikslinti žemės sklypo ribas, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, netenkintas ir antrasis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. P. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovė, kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į tėvo F. Z. iki nacionalizacijos turėtą žemę, prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė 1991-09-25. Prašymą užpildė žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, prieš tai paaiškinusi, kad jos tėvo turėtoje vietoje žemė negalės būti grąžinta, todėl pasiūlė prašyme nurodyti kompensacijos gavimą. Ieškovė nemoka lietuvių kalbos, rašyti ir skaityti, dėl savo amžiaus yra patikli, todėl patikėjo, jog jokios galimybės atgauti savo tėvo žemę natūroje nebus galima. Sužinojusi, jog pasikeitė įstatymai, padedama kaimynų kreipėsi dėl valios pakeitimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002-06-18 sprendimu buvo panaikintas Trakų rajono valdybos 1994-05-18 sprendimo Nr. 771 3.1.4. punktas, kuriuo ieškovei buvo atstatyta nuosavybės teisė į 12,10 ha žemės sklypą, ją išperkant ir išmokant pinigais. 2003-02-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 9,82 ha žemės, o dėl likusios žemės dalies paaiškinta, kad tėvo turėta žemė užimta keliais, elektros stulpais ir jau išdalinta, todėl buvo pasiūlyta imti žemę kitoje vietoje. Vėliau sužinojo, jog buvo likusios 40 arų laisvos tėvo turėtos žemės. Ji buvo suprojektuota ir 2004-06-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė R. B. . Ieškovė šį sprendimą bandė ginčyti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-02-24 sprendimu skundą atmetė, nors atsakovas toje vietovėje žemės neturėjo. Atsakovui buvo atmatuoti du sklypai – 15,75 ha ir 70 arų. Į 70 arų sklypą įėjo ir ieškovės tėvo 40 arų turėta žemė. Vėliau paaiškėjo, kad faktiškai sklypas yra ne 70 arų, o 84 arų dydžio, t.y. atsakovui nepagrįstai atmatuota daugiau žemės nei priklauso pagal įstatymą. Kadangi ieškovei susigrąžinti 14 arų žemės kliudo tai, kad šis plotas be aiškių ribų ir yra priskirtas prie atsakovo 70 arų žemės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad tas žemės plotas būtų atskirtas nuo atsakovo žemės. Atsakovas nenori užbaigti kadastrinių matavimų procedūrų, kadangi jam tai nenaudinga. Kadangi žemė į laisvą valstybinės žemės plotą gali būti grąžinta tik atsakovui atlikus kadastrinius matavimus, todėl reikalinga įpareigoti atsakovus šiuos matavimus atlikti iki galo, kad būtų atskirtas viršplotis. Teismas nenustatė, kad atsakovas, neteisėtai valdydamas viršplotį, pažeidė ieškovės teises, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Tuo metu, kai ieškovė pakeitė valią ir prašė grąžinti jai nuosavybės teisę į tėvo valdytą žemę, atsakovui nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 25 punkto taisyklė yra įvesta ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu ir ji aiškiai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintam eiliškumui. Atsakovui tenkančiam viršpločiui privatizuoti turi būti taikomas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas eiliškumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikta nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovai apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas – prašė atmesti. Apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnio tvarka atsakovas R. B. pateikė Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-02 įsakymą Nr.2.3-11153-1791 „Dėl pil. R. B. žemės sklypo (kadastrinis Nr.7940/0002:896), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-09-15 raštą „Dėl tarnybinės pagalbos“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. P. apeliacinio skundo ribose bei atsižvelgiant į privalomus kasacinio teismo išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.), išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartyje (b.l. 176-180, t.1).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad patenkinus ieškovės reikalavimą – įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natūroje – toks teismo sprendimas jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aplinkybes ir turinį, todėl, neatlikus atsakovo R. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų, jos teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovė J. P. nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo motyvacija, nei su vertinimu ir teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš esmės pritaria apeliantei, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartyje pateiktų privalomų išaiškinimų (CPK 362 str. 2 d.). Dėl to apskųstasis teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu visoje apimtyje.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė siekia įpareigoti atsakovą atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad į nustatyto ploto skirtumo laisvą žemę jai galėtų būti atkurtos natūra nuosavybės teisės. Ieškovė dar 2002 m. spalio 3 d. pateikė prašymus žemėtvarkos skyriui, kur išreiškė valią dėl 10 ha žemės grąžinimo natūra ir 2 ha grąžinimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą. 2004 m. balandžio 14 d. ieškovė pakeitė savo valią ir pateikė prašymą nuosavybės teises į 2 ha žemės jai atkurti natūra. Tačiau šis prašymas buvo pateiktas jau pasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui. Dėl to administracinis teismas ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į 2 ha žemės sklypą atmetė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-24 nutartis). Nuosavybės teisės į 9,82 ha žemės ieškovei buvo atkurtos natūra, į 1,86 ha – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, į 14 arų žemės nuosavybės teisės dar neatkurtos. Atsakovui R. B. nuosavybės teisės buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, suprojektuojant 15,75 ha ir 70 arų dydžio žemės sklypus. Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tačiau, atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad antrojo sklypo plotas yra 84,42 arų, t.y. susidarė 14,42 arų ploto skirtumas. Nurodyto sklypo kadastrinių matavimų atsakovas nėra atlikęs. Šis atsakovo sklypas yra buvusioje ieškovės tėvų žemėje. Ieškovės teigimu, atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius ploto skirtumą, į šį skirtumą jai galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Reikšdama ieškinį, ieškovė rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu, kuriame nurodyta, kad, pateikus sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog yra laisvo valstybinio fondo žemės, pareiškėja bendra tvarka galės pretenduoti į tokį laisvą valstybinio fondo žemės sklypą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemė iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė ieškovės tėvui ir todėl ji turi suinteresuotumą įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių į likusios 0,14 ha žemės atkūrimą arba įsigyti ją kitais pagrindais būtent šioje vietoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantės teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, esant tam tikroms aplinkybėms, o būtent - atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius laisvos žemės kiekį, ieškovė įgytų teisę vienu ar kitu būdu pretenduoti į ginčo žemę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog, neatlikus atsakovo R. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų, ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, negali būti laikoma pagrįsta dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-28 sprendimas Nr.2.7-79-15488 patvirtina, kad ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 2 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nurodant, kad vietoje turėtos jai suteikiamas 1,86 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad nuosavybės teisės į jai tenkančią likusią 0,14 ha ploto žemės sklypo dalį bus atkurtos vėliau. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei šiuo metu jau yra atkurtos nuosavybės teisės į likusį 0,14 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir būtent tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad ji turi reikalavimo teisę konkrečiu atveju (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.), kadangi tik pateikus R. B. priklausančio 0,70 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog yra laisvo valstybinio fondo žemės, ieškovė bendra tvarka galės pretenduoti į tokį laisvą valstybinio fondo žemės sklypą. Tokiu būdu ieškinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natūroje tenkintinas tam, ieškovės pažeista teisė būtų apginta (CPK 5 str. 1 d., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartyje pateiktų privalomų išaiškinimų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija savo iniciatyva negali patikslinti fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, t.y. atlikti kadastrinius matavimus ir tokiu būdu patikslinti jo ribas natūroje. Byloje nustatyta, kad atsakovui R. B. Vilniaus apskrities viršininko 2004 metų birželio 8 d. sprendimu atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr.79400002, galimai suteikta 14,42 aro daugiau žemės. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas šios aplinkybės iš esmės neneigia, t.y. R. B. iš esmės pripažįsta, kad jam priklausančio 0,70 ha žemės sklypo plotas yra didesnis - yra 84,42 arų (tai matyti ir iš byloje esančio žemės sklypo plano – b.l. 13, t.1), tačiau jis tvirtina ir įrodinėja (įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui), jog bendroje sumoje jam, atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant du atskirus 15,75 ha ir 70 arų dydžio žemės sklypus, žemės jam skirta per mažai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. birželio 26 d. rašto atsakovui matyti, kad žemės sklypo plotas, nurodytas nuosavybės teisę atkuriančiuose dokumentuose, buvo apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus, nenustačius žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Dėl to šie sklypo ploto apskaičiavimo būdai, kaip 2008-10-28 nutartyje pažymėjo ir kasacinės instancijos teismas (b.l. 176-180, t.1), yra mažesnio tikslumo nei žemės sklypo ploto apskaičiavimas, atliekant kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Dėl to šie matavimai gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės ploto.
Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Identiška nuostata įtvirtinta ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad apskrities viršininkas įgyvendina žemės reformą. Taigi grąžintinus sklypus formuoja atitinkamos apskrities viršininko tarnybos, todėl jiems ir priskirtina pareiga patikslinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir nustačius, jog yra laisvo valstybinio fondo žemės plotas, suformuoti atitinkamo dydžio valstybinės žemės sklypą. Toks įpareigojimas yra logiškas susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių nuostatoms. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų plotai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kai ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, o pats atsakovas R. B. tvirtina, jog bendroje sumoje jam, atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant du atskirus žemės sklypus, žemės yra skirta per mažai, įpareigojimas atitinkamai institucijai patikslinti atsakovo žemės sklypo ribas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.) bei nepažeidžia žemės sklypo savininko teisių ar teisėtų interesų ir yra naudingas abiems šalims.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natūroje (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Ieškovės reikalavimas – įpareigoti atsakovą R. B. grąžinti jam priklausančio žemės sklypo viršplotį, susidariusį formuojant žemės sklypą, į laisvos valstybinės žemės fondą, negali būti tenkinamas, kadangi yra sąlyginis – jo patenkinimas yra sąlygojamas faktinių aplinkybių, t.y. ar patikslinus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, bus nustatytas laisvo valstybinio fondo žemės plotas ir kokio dydžio, kurioje konkrečioje vietoje ir pan. Tuo tarpu įstatymas (CPK 267 str.) draudžia priimti sąlyginį sprendimą, todėl antrasis ieškovės reikalavimas, nors ir ne visiškai teisingais motyvais, pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Dėl to šioje dalyje apskųstasis teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Pakeitus teismo sprendimą, neperduodant bylos iš naujo nagrinėti, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: ieškovė buvo pareiškusi du savarankiškus ieškinio reikalavimus, iš kurių vienas tenkinamas, kitas atmetamas, todėl iš ieškovės J. P. atsakovui R. B. priteistina 1230 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 615 Lt, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai mažintina ir iš ieškovės J. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei suma - nuo 39,60 Lt iki 19,80 Lt, o likusi 19,80 Lt suma priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatas iš abiejų šalių priteistina ir po 6,30 Lt valstybei pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti atsakovo R. B. žemės sklypo ribas natūroje ir šioje dalyje ieškinį patenkinti - įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (kodas 188601845) per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikslinti atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas natūroje, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-08 sprendimu, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr.79400002.
Sumažinti iš J. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų R. B. sumą nuo 1230 Lt iki 615 (šešių šimtų penkiolikos) Lt.
Sumažinti iš J. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą nuo 39,60 Lt iki 19 (devyniolikos) Lt 80 centų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19 (devyniolika) Lt 80 centų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6 (šešis) litus 30 centų pašto išlaidų.