Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2017-03-14 vartojimo kredito sutarties Nr. K514712620 specialiųjų sąlygų (35 b. l.), 2017-03-14 vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (17-26 b. l.), standartinės informacijos apie kreditą (27-34 b. l.), 2020-06-25 pranešimo dėl sutarties nutraukimo (13 b. l.), 2020-05-25 raginimo (16 b. l.), 2017-03-24 vartojimo kredito suteikimą patvirtinantis išrašo (12 b. l.) – vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiuai su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė byloje atsiliepimo neteikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kredito sutarties nutraukimo neginčijo, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 889,53 Eur negrąžinto kredito dalis bei 51,47 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Atsakovei tinkamai vykdant kredito Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2021-03-21 (kredito grąžinimo termino pabaiga) gauti Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 22 proc. metinės palūkanos (negautos pajamos (nuostoliai)), skaičiuojami nuo 889,53 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-07-01 iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne ilgiau kaip iki kredito grąžinimo termino pabaigos 2021-03-21 (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 90,12 Eur tarpininkavimo mokestį. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 90,12 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 309,87 Eur administravimo mokestį. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydžio Specialiosiose sąlygose nėra, o Bendrųjų sąlygų kredito sutarčių sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Be to, iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarčių sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pažymėtina, kad jeigu delspinigiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio. Kad tokiu atveju netesybos išvis nepriteistinos, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,78 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-03-21 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-07-01 (130 dienų), ir 22 proc. kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kreditą sumą 889,53 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-03-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Minėtos prašomos priteisti palūkanos laikytinos netesybomis. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti palūkanų norma neviršija nustatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, nenustatyta, kad prašomų priteisti palūkanų suma yra didesnė už ieškovės patirtus nuostolius. Formalaus įrodymų tyrimo metu nustačius, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė savo prievolių, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 0,78 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-03-21 iki 2020-07-01 (103 dienas), tenkinamas. Tuo tarpu prašymas priteisti 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 889,53 Eur sumos nuo 2021-03-22 iki visiško kredito grąžinimo, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 889,53 Eur sumos nuo 2021-03-22 iki 2021-06-07 (už 77 dienas), nes pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį netesybas galima skaičiuoti tik už 180 dienų.

Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1031,9 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš viso 1341,77 Eur, o sprendimu už akių priteisiama 1031,9 Eur, t.y. 76,90 procentai ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 176,87 Eur ((30,00 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 76,90 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 279 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnis, 287 straipsnio 1 dalis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei NEO Finance, AB juridinio asmens kodas 303225546, 889,53 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 53 ct) negrąžinto kredito, 51,47 Eur (penkiasdešimt vieno euro 47 ct) mokėjimo palūkanas paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 22 (dvidešimt dviejų) procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos 889,53 Eur vartojimo kredito sumos nuo 2020-07-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-03-21, 90,12 Eur (devyniasdešimties eurų 12 ct) tarpininkavimo mokestį, 0,78 Eur (0 eurų 78 ct) kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020-03-21 iki 2020-07-01 (103 dienas), 22 (dvidešimt dviejų) procentų metines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo 889,53 Eur sumos nuo 2021-03-22 iki 2021-06-07 (už 77 dienas), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1031,9 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 176,87 (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 87 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.