Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-714-210/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
2S-714-210/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
S. U. D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-714-210/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05326-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5.;
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7893-776/2017 išsprendus ieškovės S. J. ieškinio atsakovui S. U. D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir kurios gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, pareiškė atsakovui, kuris yra Pakistano pilietis ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinį dėl santuokos, sudarytos 2013 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. J. ieškinį atsakovui S. U. D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį kompetentingam Latvijos Respublikos teismui. Grąžinto ieškovei S. J. 41,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Šalies argumentai

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvena Latvijos Respublikoje, o atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnio a punktą teismų jurisdikcija nagrinėti santuokos nutraukimo bylas siejama su sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Teismas nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Lietuvos Respublikos pilietybę turi tik ieškovė, nes, kaip minėta, atsakovas yra Pakistano pilietis. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės situacija neatitinka ir Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnio b punkto, pagal kurį jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylas turi valstybių narių, kurių pilietybę turi abu sutuoktiniai, teismai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, taigi neteismingas ir Šiaulių apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir įpareigoti santuokos nutraukimo bylą nagrinėti Lietuvos respublikos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas pažeidė CPK 784 straipsnio nuostatas. Apeliantė mano, kad šiuo atveju taikytina nacionalinė teisė, kadangi atsakovas nėra Europos Sąjungos pilietis, o būnant Pakistano piliečiu Europos Sąjungos norminiai aktai netaikytini. Tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose ES valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas, t. y. reglamentas „Briuselis II bis“, todėl teismas spręsdamas jurisdikciją dėl pareikšto santuokos nutraukimo reikalavimo turėjo patikrinti vadovaudamasis keturių žingsnių metodu.

4.2. Sprendžiant jurisdikcijos klausimą, taikytinos nacionalinės teisės normos, ši byla teisminga Šiaulių apygardos teismui, o ne Latvijos Respublikos teismas, kadangi ieškovė nėra Latvijos Respublikos pilietė, santuoką sudarė ne Latvijoje. Esant tokioms aplinkybėms ieškovei turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti teismą, o teismo siūlymas kreiptis į Latvijos Respublikos teismą prieštarautų „Briuselis II bis“ 3 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Latvijos Respublikoje, pareiškė atsakovui, kuris yra Pakistano pilietis ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinį dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kadangi sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse ir yra skirtingų pilietybių, šioje byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas.

7. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, teismas privalėjo taikyti nacionalinės teisės normas. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė ir santuoką su atsakovu sudarė Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė įsitikinusi, kad jai turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti teismą, kuris nagrinėtų jos ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje numatyta taisyklė, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą, privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jurisdikciją nagrinėti bylą nustatinėjo taikydamas 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ nuostatas. Todėl priešingai, nei tvirtina apeliantė, sprendžiant pareikšto ieškinio teismingumo klausimą, esant galiojančiai Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 784 straipsnis).

9. Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikciją su sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Vadinasi, šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, o tai reiškia, kad šiame straipsnyje įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė nesieja teisės nagrinėti santuokos nutraukimo bylą su aplinkybe, kur buvo sudaryta prašoma nutraukti santuoka.

10. Byloje nustatyta, kad nei šiuo metu, nei bylos iškėlimo metu nė viena iš šalių Lietuvos Respublikoje negyveno, t. y. ieškovė gyvena Latvijos Respublikoje, o atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punktą teismų jurisdikcija nagrinėti santuokos nutraukimo bylas siejama su sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Nustačius, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio a papunktį, šalių santuokos nutraukimo byla turi būti nagrinėjama toje valstybėje, kurioje yra pareiškėjos gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išaiškino ieškovei, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo, ji turi kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į kompetentingą Latvijos Respublikos teismą.

11. Taikant Reglamento (EB) 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos pilietybę turi tik apeliantė, nes atsakovas yra Pakistano pilietis, todėl sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad ieškovės situacija neatitinka ir Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnio b punkto, pagal kurį jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylas turi valstybių narių, kurių pilietybę turi abu sutuoktiniai, teismai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės S. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius