- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2YT-5431-266/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00775-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, V. S.
- Kategorijos
- 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė siekiant priimti A. F., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, nustatyti juridinį faktą, kad A. F. priėmė V. F., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja N. G. pareiškime nurodė, kad jos tėvai – V. F. ir M. F., kurie turėjo tris vaikus: pareiškėją N. G., A. F. ir V. S.. Tėvas V. F. mirė (duomenys neskelbtini). Mama M. F. mirė (duomenys neskelbtini). Brolis A. F. mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio A. F. mirties pareiškėja viena priėmė palikimą, atsiradusį po jo mirties (duomenys neskelbtini), ir jai 2015-03-12 yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. A. F. žmonos ir vaikų neturėjo. 1996-04-15 tėvas V. F. parašė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir namų valdos žemės sklypą, 14,31 aro, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko savo sūnui ir mano broliui A. F., kuris po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė ir palikimo pagal testamentą nepriėmė, tačiau tėvo palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes iki pat tėvo V. F. mirties kartu gyveno su tėvu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. F. iki pat savo mirties gyveno minėtuose namuose, rūpinosi paliktu namu, statiniais, prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį kaip savą. Nei pareiškėja, nei jos sesuo V. S. po tėvo V. F. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog teismui įsitikinus, kad A. F. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaraus ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 29-31).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 35-36).
Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti 2020-10-24 asmeniškai (b. l. 26).
Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 39-40, 41, 42), pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos N. G. tėvai V. F. ir M. F. (b. l. 6, 7). V. F. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). M. F. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. F. 1996-04-15 surašė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir 14,31 arų namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo sūnui A. F., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po V. F. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1 –ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 15). Kaip matyti iš rašytinių dokumentų V. F. ir A. F. gyveno kartu (b. l. 11). Po tėvo V. F. mirties gyvenamajame name su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) liko gyventi jo sūnus A. F., kuris rūpinosi gyvenamuoju namu su priklausiniais ir žemės namų valdos sklypu kaip savo: mokėjo mokesčius (b. l. 19-24), naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu palikimą po tėvo mirties priėmė faktiniu valdymu. A. F. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po A. F. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1 – ąjį notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė pareiškėja N. G., kuriai 2015-03-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. II-813 (b. l. 15).
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. F. po tėvo V. F. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001m.), faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. jis rūpinosi gyvenamuoju namu su priklausiniais ir žemės namų valdos sklypu kaip savo, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu perėmė tėvo turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku. Suinteresuotas asmuo V. S., kuri yra mirusiojo V. F. dukra ir A. F. sesuo prieštaravimų nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja N. G., kreipdamasi į teismą su pareiškimu, yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad bylose, nagrinėtinose ypatingosios teisenos tvarka, mokėtinas žyminis mokestis – 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžintina žyminio mokesčio – 50 Eur permoka CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 9,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš pareiškėjos N. G.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra grąžintina žyminio mokesčio permoka ir iš jos priteistinos 9,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl žyminio mokesčio permoka mažintina priteistinai bylinėjimosi išlaidų sumai ir pareiškėjai grąžintina 40,38 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Grąžinti pareiškėjai N. G., gim. (duomenys neskelbtini), 40,38 Eur (keturiasdešimt eurų 38 ct) žyminio mokesčio permoką. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.