- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-08
- Bylos Nr.
- A-438-1431-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V.N.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.N. (V.N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.N. (V.N.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V.N. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. S-65-(7-29/2009) (toliau – ir Sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. 68-309 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, tretysis suinteresuotas asmuo) 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-257 (toliau – ir Alytaus AVMI sprendimas).
Skunde nurodė, kad Komisija Sprendimu patvirtino atsakovo sprendimą, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 20 218 Lt dydžio akcizą, 4 610 Lt akcizo delspinigius ir 2 022 Lt akcizo baudą. Su Komisijos Sprendimu pareiškėjas nesutiko ir mano, kad skundžiami sprendimai turi būti panaikinti. Teigė, kad nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo, nei Komisija, priimdami sprendimus, neatsižvelgė, kad pareiškėjas iš tikrųjų nelaikė nepaženklintų apdoroto tabako gaminių. Apskaičiuojant mokėtiną akcizą, jo delspinigius ir baudą, buvo vadovaujamasi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu, kuriame nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiame teismo nutarime nėra nurodyta, kad jis laikė nepaženklintus apdoroto tabako gaminius (cigaretes) arba jas gabeno savo reikmėms. Akcentavo, jog gabentos cigaretės nebuvo pareiškėjo nuosavybė ir jis jų nelaikė, pareiškėjas tik atliko jų pervežimo funkciją kito asmens užsakymu. Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad cigaretes jis gabeno automobiliu, tačiau jų nelaikė ir neimportavo į Lietuvos Respubliką. Teigė, kad nustatant cigarečių laikymo faktą, turi būti nustatoma ir jų laikymo vieta, tačiau to teismas nenustatė. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu Akcizų įstatymo 8 straipsnio 9 dalis netaikytina. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad jis negali būti pripažįstamas ir mokestinių santykių subjektu. Mokesčių administratorius nesant jokių įrodymų laikė, kad pareiškėjas laikė nepaženklintas banderolėmis cigaretės. Tvirtino, kad ginčo atveju Komisija nepagrįstai savo sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-689-07, nes joje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos. Pareiškėjas nesutiko ir su tuo, kad nepaženklintų banderolėmis prekių gabenimas prilyginamas pradėjimui laikyti nepaženklintas banderolėmis prekes, pažymėjo, kad toks įstatymo aiškinimas laikytinas pažodiniu, neatspindinčiu įstatymo esmės. Akcentavo, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu pripažinus jį kaltu, pakartotinas baudimas už tą pačią veiką negalimas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamuose sprendimuose visiškai be pagrindo nevertinta aplinkybė, kad apdoroto tabako gaminiai (cigaretės) buvo konfiskuoti administracinėje byloje ir tikriausiai sunaikinti, todėl nepagrįstai jo atžvilgiu netaikyta Akcizų įstatymo 31 straipsnyje numatyta galimybė atleisti nuo akcizo mokėjimo. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendime išdėstytu argumentu, kad mokesčių administratorius pagrįstai jo atžvilgiu tiesiogiai taikė Europos Tarybos Direktyvos Nr. 92/12/EEB nuostatas. Anot pareiškėjo, minėtame Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarime konstatuota, jog apdoroto tabako gaminiai (cigaretės) buvo gabenamos, tačiau, pareiškėjo teigimu, jam nėra žinoma, kas su jomis turėjo būti toliau daroma, jos į apyvartą nepateko, nebuvo realizuotos, pelnas nebuvo gautas. Pareiškėjo manymu, akcizo apskaičiavimas jam, kaip asmeniui, kuris paprasčiausiai gabeno pagal užsakymą nelegalias prekes, neatitinka nei akcizo mokesčio paskirties, nei Akcizų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V.N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti. Paaiškino, kad apmokestinimas akcizais siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, o toks faktas yra įrodytas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.203-780/07, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui, pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Pažymėjo, kad Akcizų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata išdėstyta nekonkretizuojant nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl taikytina asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant), svarbiausias yra prekių turėjimo faktas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 3 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai, kad pareiškėjas savo žinioje ir savo naudai turėjo akcizais apmokestinamas prekes yra įrodyta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.203-780/07, todėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktas papildomai neįrodinėtinas. Pastebėjo, kad neteisėtai laikytų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus. Kadangi pareiškėjas apdorotą tabaką laikė neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, jam įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tabako gaminių sunaikinimą ir atleidimą nuo akcizo mokesčio, netaikytinos. Atkreipė dėmesį, kad atsakomybės už administracinės teisės pažeidimą taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už administracinės teisės pažeidimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 23 dalį mokestis yra tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka. Byloje neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjas padarė ATPK numatytą nusižengimą, t. y. neteisėtai laikė banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes: pažeidimo padarymo metu savo žinioje ir savo naudai turėjo akcizais apmokestinamas prekes. Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti akcizus, o jam neįvykdžius šios prievolės, vadovaudamasi Akcizų įstatymo nuostatomis, pagrįstai apskaičiavo ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą akcizą, o vadovaudamasi MAĮ 96 ir 139 straipsniais, pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius bei paskyrė baudą. Vilniaus AVMI sprendimas yra pagrįstas ir keisti jo nėra juridinio pagrindo.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V.N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčija Komisijos, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimus bei prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas taip pat akcentavo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), Akcizų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos viršininko įsakymu 2004-06-02 Nr. VA-111 patvirtintos Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų informavimo apie banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, įvežtus iš užsienio ir laikomus Lietuvoje taisyklės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyva „Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (92/12/EEB) (toliau – ir Direktyva). Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas padarė išvadą, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagrindas taikyti Įstatymo nuostatas yra pats akcizų objektu laikomų prekių turėjimo faktas. Taip pat teismas pažymėjo, kad Įstatymas nedetalizuoja vietos, kurioje konkrečiai turi būti laikomos banderolėmis nepaženklintos, akcizais apmokestinamos prekės, kad joms nebūtų taikomos įstatymo nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad „pagal žodžio „laikyti“ reikšmę, pateiktą Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 m., psl. 350), akivaizdu, kad laikantis prekes yra tas asmuo, kuris prekes turi savo žinioje, savo naudai. Pagal Įstatymą asmeniui, laikančiam banderolėmis nepažymėtas, akcizais apmokestinamas prekes, prievolė mokėti akcizus atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar šios prekės jam priklauso nuosavybės teise, ar ne“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A3-973-2006 ir Nr. A3-689-2007).
Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 10 d. nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas laikė akcizais apmokestinamas prekes. Kad V.N. turėjo savo žinioje, gabeno automobiliu, akcizais apmokestinamas prekes yra įrodyta nurodytu įsiteisėjusiu teismo nutarimu, todėl vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, šios aplinkybės laikytinos nustatytomis. Dėl šios priežasties teismas pripažino nepagrįstais ir atmestinais pareiškėjo teiginius, kad jis nelaikė, tik gabeno cigaretes, kurios nėra jo nuosavybė. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Pareiškėjas netinkamai aiškina mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes, kaip jau minėta, apmokestinimas akcizais yra siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu. Todėl mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas nesumokėjo akcizo pradėjęs laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti ir, vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 8 straipsnio 9 dalimi bei 9 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 24828 Lt akcizo mokesčio.
Teismas akcentavo, kad cigarečių konfiskavimas ir jų sunaikinimas neturi įtakos atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus. Teismo vertinimu, iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad su ginču susiję 10 740 pakelių cigarečių „Jing Ling“, buvo konfiskuoti, tačiau duomenų, kad cigaretės buvo sunaikintos, byloje nėra. Juridinis faktas, kuriam esant galima taikyti pareiškėjo nurodomą Įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, byloje taip pat nenustatytas. Taigi, teismo nuomone, cigarečių konfiskavimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus. Be to, kaip nustatė teismas, teisės aktų nuostatos numato galimybę atleisti nuo akcizų tik juridinių asmenų legalioje apyvartoje turimiems tabako gaminiams ir netaikoma fizinių asmenų neteisėtai laikomam tabakui. Teismas pastebėjo ir tai, kad Įstatymas nenumato, jog sunaikinti neteisėtai įgyti tabako gaminiai yra atleidžiami nuo akcizų.
Teismas pripažino nepagrįstu ir pareiškėjo teiginį, kad jis yra baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą, kad tokiais veiksmais pažeidžiamas ne bis in idem principas. Teismas pažymėjo, kad administracinės atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Įstatyme nurodytų mokestinių prievolių įvykdymas (akcizų apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas) nėra nuobauda už atliktus neteisėtus veiksmus, todėl negali pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytų sankcijų. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai reguliuojami mokesčių teisės aktai, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).
Be to, kaip nustatė teismas, pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Minimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Teismas nusprendė, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis paminėtomis MAĮ nuostatomis, pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 4 610 Lt akcizo mokesčio delspinigių ir paskyrė 2 022 Lt – 10 procentų dydžio – akcizo mokesčio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad Komisija, VMI ir Vilniaus AVMI tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog palaiko visus pirmosios instancijos teismui išsakytus savo motyvus bei argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl akcizo mokesčio mokėjimo už apdorotą tabaką (10740 pakelių „Jinng Ling“ cigarečių), kuriomis pareiškėjas neteisėtai disponavo (2007 m. kovo 5 d., 17 val. gabeno automobiliu Lazdijų mieste) ir kurios Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.203-780/07 buvo konfiskuotos, o kartu išimtos iš apyvartos.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.203-780/07 (nutarimas paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-062-361/2008) konstatavo, jog pareiškėjas V.N. 2007 m. kovo 5 d., 17 val. Lazdijų mieste, vykdamas Vytauto – Pasieniečių gatvėmis, sustojęs prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 2.2.1 punkto reikalavimus, automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu M.N., gabeno 10740 pakelių cigarečių „jinng Ling“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė yra 29649 Lt. Lazdijų rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą (akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką) ir skyrė jam minimalią 10000 Lt baudą su cigarečių konfiskavimu. Akcentuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis numato, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.
Akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Byloje nagrinėjamo įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija (2006 m. gruodžio 7 d. įstatymas Nr. X-960) nustatė, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 6 dalį akcizo mokesčio mokėtoju buvo pripažįstamas asmuo, kuris 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, panaudojo akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, t. y. panaudojo šias prekes kitaip, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17, 25 ar 41 straipsniuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas yra konstatavęs, „kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime byloje C-325/99 (G. van de Water vs. Staatssecretaris van Financi?n) dėl Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos 92/12/EEB nuostatų taikymo išaiškino, kad Direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipa (akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui) turi būti aiškinama taip, kad vien turėjimas prekės, apmokestintos vartojimo mokesčiu Direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos prasme yra prekės išleidimas vartojimui, jeigu ši prekė pagal galiojančias Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas nebuvo apmokestinta. Remiantis šiuo išaiškinimu, darytina išvada, kad 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB 6 straipsnio 1 pastraipoje naudojamos sąvokos - akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui, atžvilgiu taikomas išaiškinimas (prilyginimas) dėl akcizais apmokestinamų prekių turėjimo, yra taikytinas ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 6 dalyje naudojamos sąvokos - „akcizais apmokestinamos prekės panaudojimas“ atžvilgiu, šios sąvokos turinį aiškinant analogiškai, nes prekės panaudojimas ir jos išleidimas vartojimui, pagal atliekamų veiksmų turinį iš esmės yra tapatūs“
(žr. administracines bylas Nr. A-438-182/2008; Nr. A-438-129/2008; Nr. A-438--679/2009; Nr. A6-238/2007; A3-689-2007). Todėl akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmai, t. y. neteisėtas prekių, apmokestinamų akcizo mokesčiu, gabenimas ir kartu jų faktinis turėjimas savo žinioje, yra prilygintini akcizais apmokestinamų prekių panaudojimui kitaip, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17, 25 ar 41 straipsniuose, kas, savo ruožtu, suponuoja prievolės mokėti akcizo mokestį atsiradimą.
Kartu pažymėtina, kad analogiškos kategorijos bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 31 straipsnio l dalies nuostatas nustatančias, kad Lietuvos Respublikoje nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, taip pat konstatavo, jog „Įgyvendinant Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleidimo nuo akcizų procedūros pagal šį įstatyminį pagrindą yra numatytos poįstatyminiame teisės akte - Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155. Pagal Taisyklių 5 punktą nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: 1) įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu (pvz., pakito leidžiamų dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekis cigaretėse ar kt.; 2) įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu (pvz., naujo pavyzdžio banderolių atsiradimas, įpakavimo reikalavimų pasikeitimas ir pan.). Taigi pagal nurodytas Taisykles nuo akcizo mokesčio gali būti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Bendrijų teritorijoje yra patekęs į teisėtą apyvartą (t. y. apdorotas tabakas, kuris buvo patekęs į teisėtą apvartą, tačiau dėl tam tikrų Taisyklėse apibrėžtų priežasčių privalo būti išimtas iš apyvartos)“ (Administracinės bylos Nr. Nr. A-438-129/2008; Nr. A6-238/2007;).
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu V.N. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, jog pareiškėjas tabako gaminius gabeno neteisėtai, todėl jam nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos, o tai savo ruožtu lemia, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą atleidimo nuo akcizų atvejį. Visa tai apibendrinus darytina išvada, jog mokesčių administratorius, teisėtai konstatavo, kad pareiškėjui kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas (delspinigius ir baudą), kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymo (2007 m liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) 96-99 bei 139 straipsniai.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V.N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.