Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. P. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu G. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d. ir nubaustas – 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (b. l. 17-18).

2016-10-10 teisme gautas G. P. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomo vairuotojo mokymo kursus, teismo paskirtą nuobaudą netrukus sumokėjo, nuo padaryto pažeidimo praėjo daugiau kaip pusė laiko. Susirado naują darbą, kuriam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Negavęs vairuotojo pažymėjimo negali pakeisti savo materialinės padėties ir gauti darbo. Turi įsiskolinimų už lėšas vaikų išlaikymui, neturėdamas darbo niekaip negali panaikinti minėtų įsiskolinimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje esančių ir teismui naujai pateiktų dokumentų matyti, kad G. P. teisės atėmimo laikotarpiu padarė tris naujus administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 178 str. 1 d., 2 d. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) ir ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), mokytas ir atestuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, apmokėjo paskirtą nuobaudą. Prie prašymo taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad G. P. bus priimtas į darbą kai tik susigrąžins vairuotojo pažymėjimą.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Sprendžiant dėl G. P. prašymo pažymėtina, kad jis neatitinka formaliųjų sąlygų. Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pateiktos pažymos matyti, kad G. P. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu padarė tris administracinius teisės pažeidimus: 1) 2016-05-28 būdamas girtas (2,44 prom. girtumas) šlitinėjo viešoje vietoje, nuobauda - įspėjimas; 2) 2016-05-30 būdamas girtas (2,40 prom. girtumas) pasirodė viešoje vietoje, nuobauda – 20 Eur bauda; 3) 2016-06-09 būdamas girtas (2,64 prom. girtumas) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nuobauda – 40 Eur bauda. Akcentuotina tai, kad net jeigu G. P. atitiktų visas formaliąsias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, tai G. P. nesąlygotų jo prašomų padarinių – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Svarstant, ar G. P. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė pačius pavojingiausius administracinius teisės pažeidimus – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidimo padarymo metu jam nustatytas 1,42 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais G. P. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus taip pat matyti, kad G. P., iki pažeidimo padarymo buvo administracine tvarka, kas apibūdina G. P. kaip linkusį į teisės pažeidimus, neatsakingą už savo elgesį asmenį. Išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad net ir esant visoms ATPK 329 str. formaliosioms sąlygoms, yra galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nes ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai - kad asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų teisės pažeidimų, nebūtų pasiekti. Teismo vertinimu, G. P. prašyme nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones būtinumo, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens darbine veikla, nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti nuobaudos terminą, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nuostatas netikslinga, nes nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., 302⁴ str., 329 str., teismas

nutaria:

G. P. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.