Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams M. J. ir D. Z. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyje, 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jie per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2012 m. spalio 15 d. ieškovė ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-4-ST2-87 (2013 m. gruodžio 27 d. pasirašytas nauja sutartis Nr. 85-4-ST-113, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2013-08-07 ieškovė gavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabenti ją saugojimui.

Ieškinyje nurodoma, jog priverstinai nuvežus automobilį bei priėmus jį saugoti, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui ilgai nepateikiant informacijos apie ar jau priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę, ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į VĮ Regitra dėl duomenų patikrinimo, kad nustatytų automobilio savininką. Registre buvo nurodytas senasis automobilio savininkas E. L., kuris pateikė 2018-02-21 ieškovei 2013 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, jog automobilis parduotas M. J.. Remiantis tuo atsakovas M. J. buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paragintas atsiskaityti (2018-02-28, 2018-03-21 pranešimai). Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatą, kuris 2018 m. balandžio mėnesio raštu atsiuntė administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo D. Z.. Ieškovė remdamasi SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalimi 2018-04-27 išsiuntė atsakovui D. Z. pranešimą apie susidariusį įsiskolinimą. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė 2018-06-04 pakartotinai išsiuntė pranešimą atsakovui D. Z.. Kaip nurodo ieškovė, atsakovai, nors ir buvo ieškovės raginami, į raginimus nereagavo ir skolos iki ieškinio pateikimo dienos (2018-09-03) neapmokėjo.

Ieškovė įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės saugojimą atsakovams paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2013 m. gruodžio 26 d. už 142 dienas, vieną transporto priemonės saugojimo parą paskaičiuodama pagal Sutarties 4.1. punkte numatytą kainą – po 5,26 Eur ir 57,82 Eur už priverstinė transporto priemonės nuvežimą, bei remiantis 2013 m. gruodžio 27 d. pasirašytos naujos sutarties Nr. 85-4-ST-113 pagrindu toliau saugojo minėtą automobilį nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. už 1709 dienas, vieną transporto priemonės saugojimo parą paskaičiuodama pagal Sutarties 4.1. punkte numatytą kainą – po 7,71 Eur viso atsakovų įsiskolinimas sudaro 13981,13 Eur.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

Ieškovę ir atsakovus sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, konkrečiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Ieškovė tinkamai vykdė 2012 m. spalio 15 d. Nr. 85-4-ST2-87 ir 2013 m. gruodžio 27 d. sutartimi Nr. 85-4-ST-113 prisiimtus įsipareigojimus – gavus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų iškvietimą, ieškovė priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę ir iki šiol saugo automobilį „RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.

Dėl skolos dydžio

Tačiau, taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kada ir kokių veiksmų ėmėsi ieškovė siekdama informuoti atsakovus apie transporto priemonės pasiėmimą. Ieškovė atsakovui M. J. pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2018 m. vasario 28 d. Prieš tai ieškovė turėdama duomenų, jog saugomo automobilio savininkas yra kitas asmuo, kreipėsi į jį 2013-10-28 ir 2013-11-13 raštu į galimą automobilio savininką. Šis po 2018-02-21 trečio kreipimosi metu gavo atsakymą, jog automobilio savininkas yra M. J.. Negavusi atsakymo iš M. J. ieškovė kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatą dėl informacijos pateikimo. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. balandžio mėnesį pateikė administracinio teisės pažeidimo protokolą (pagal minėtą protokolą atsakovas D. Z., kuriame nurodoma, jog pažeidimą padarė D. Z., kuriam ieškovė taip pat išsiuntė pranešimus dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Nepaisant tokių pranešimų, ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkiems metams nuo transporto priemonės perdavimo ieškovei saugoti momento. Nors ieškovė, nurodo, kad ilgą laiką aiškinosi kas yra transporto priemonės savininkas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 2013-11-13 (pranešimo išsiuntimo Edmundui Lileikiui) iki 2018-02-21 (pakartotinio pranešimo Edmundui Lileikiui) būtų ėmusis kokių nors kitų aktyvių veiksmų (kreipusis į policijos įstaigą dėl informacijos suteikimo, kreipėsi tik 2018 m. kovo 29 d.) dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo iš atsakovų, t. y. elgėsi pasyviai, kas sąlygojo skolos augimą. CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; jeigu saugomo daikto vertė didesnė kaip šeši šimtai eurų, saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės. Praktinis automobilio saugojimo išlaidų dydis yra įtvirtintas teismų praktikoje. „Nustatant ieškovui atlygintiną sumą, svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis Nr. 3K-3-436/2009).

Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Netgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), atsakovams kilusios pasekmės materialine prasme, turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos.

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad tik 2016 m. liepos 13 d pasirašė paslaugų teikimo sutartį su VĮ Registrų centras ir tik nuo tada galėjo pasitikslinti registruotus transporto priemonių savininkų ar KET pažeidimų adresus. Tačiau teismas atkreipia ieškovės dėmesį, jog ieškovė net ir pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį su VĮ registrų centras pakartotinai pranešimą išsiuntė galimam savininkui tik 2018 m. vasario 21 d., t.y. praėjus kiek daugiau nei pusantrų metų, o sužinojusi atsakovų duomenis (2018-06-04) į teismą kreipėsi dar po trijų mėnesių. Todėl laikytina, jog šios nurodytos aplinkybės nebuvo reikšmingos ir trukdančios ieškovei ilgą laiką kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises. Ieškovė itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvi.

Nors atsakovai taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi, atsakovams kilusios pasekmės materialine prasme, turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos ir tokia išvada atitinka formuojamą praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226-777/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-807-368/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-307-440/2018).

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Iš išdėstytų aplinkybių spręstina, kad pati ieškovė nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, spręsti transporto priemonės grąžinimo klausimo, taip didindama savo nuostolius - daikto saugojimo išlaidas, todėl jos mažintinos ir, įvertinus abiejų šalių elgesį ir veiksmus, skaičiuotinos už vienerių metų laikotarpį (už šešių mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, per kurį ieškovė, būdama rūpestinga turėjo galimybę spręsti dėl transporto priemonės saugojimo) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2013 m. rugpjūčio 7 d., t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 5,26 Eur už dieną, viso 1919,90 Eur. Taip pat priteitina iš atsakovų ir 57,82 Eur už transporto priemonės nuvežimą, t. y. bendra priteistina suma – 1977,72 Eur.

Atsakovai praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jų solidariai ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei iš atsakovų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 15 proc. (1977,72 Eur/13176,39 Eur x100%) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 47,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ((315 Eur žyminio mokesčio x 15 proc.) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis)).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1977,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 72 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1977,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. rugsėjo 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,25 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, a. s. (duomenys neskelbtini) Luminor bankas AB, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.